POKALBIO METODO SAMPRATA

1. POKALBIO METODO SAMPRATA Pokalbis – tai bent dviejų asmenų verbalinės komunikacijos aktas, kurio metu surenkama informacija apie klientą, jo įsitikinimus, vertybes, interesus, jam rūpimus klausimus, problemas. Pokalbio metodo populiarumui įtakos turi kelios priežastys: • Tai sąlygiškai nesunkiai organizuojamas metodas, kuriam nereikalinga speciali aparatūra; • Pokalbio metu tiesiogiai sąveikaujama su klientu, todėl galima fiksuoti ne tik jo atsakymus, bet ir neverbalinę informaciją, iš karto patikslinti atsakymus.

2. POKALBIO METODO SAMPRATA Pokalbio metu gautą informaciją G. Valickas (1994) skirsto į tris grupes: • Informacija apie kliento elgesį; • Informacija apie aplinkos veiksnius, darančius įtaką kliento elgesiui; • Informacija apie subjektyvius veiksnius, darančius įtaką kliento elgesiui (įsitikinimai, nuostatos, vertybinės orientacijos). Bendrasis pokalbio tikslas – surinkti informaciją, kuria vėliau bus galima pasinaudoti bandant klientui padėti.

3. POKALBIO METODO TIPAI L. Epstein (1985) siūlo tokį skirstymą: • Individualus pokalbis esti tada, kai dalyvauja du žmonės – klientas ir socialinis pedagogas ar darbuotojas. Tokio pokalbio metu galima gauti daugiausia informacijos, kadangi klientas nėra varžomas kitų asmenų ir niekas negali jam daryti įtakos. Lengviau garantuoti pokalbio konfidencialumą, užmegzti kontaktą, kontroliuoti eigą.

4. POKALBIO METODO TIPAI Išvardinkite individualaus pokalbio privalumus ir trūkumus.

5. POKALBIO METODO TIPAI • Grupinis pokalbis efektyviausias taikant nedidelėms grupėms: 3-9 žmonėms. Mažesnėse grupėse bendraujama su tiek su kiekvienu nariu atskirai, tiek su visais kartu. Efektyvesnis, kai grupės nariai gerbia kolegų nuomones, moka išklausyti. Tokiu būdu grupės nariams galima daryti įtaką ir drauge spręsti problemas, ieškoti sprendimo būdų. Sunkumai – lyderio problema, grupės narių valdymas, nustatyto plano laikymasis.

6. POKALBIO METODO TIPAI Išvardinkite grupinio pokalbio privalumus ir trūkumus.

7. POKALBIO METODO TIPAI • Šeimos pokalbis - kuriame dalyvauja šeimos nariai, kuriuos vienija bendros problemos ir noras jas išspręsti. Naudojamas šeimoms skiriantis, apribojant tėvų teises, paimant vaikus globoti, įvaikinant ir pan. Tikslas – išsiaiškinti ir bandyti pakeisti kliento jausmus ir požiūrį į save, savo tėvus, santykius šeimoje. Patariama kalbėtis namuose, nes papildomai galima stebėti natūralų elgesį.

8. POKALBIO METODO TIPAI Išvardinkite šeimos pokalbio privalumus ir trūkumus.

9. POKALBIO METODO TIPAI L. Jovaiša (1975) į tipus siūlo skirstyti pagal pokalbio tikslus: • Anamnezinis pokalbis. Tikslas, surinkti kuo daugiau informacijos apie klientą, jo asmenybės vystymąsi, kitimą, raidą, apie kliento aplinką, santykius su jį supančiais žmonėmis bei apie aplinkos įtaką kliento asmenybei. Šis tipas taikomas pirmojo susitikimo metu. Pokalbio metu gautą informaciją vertėtų patikrinti perklausiant, grįžtant prie temos ir pan.

10. POKALBIO METODO TIPAI • Sunkumų aiškinimo pokalbis. Sunkumai atsiranda tada, kai asmuo negali įveikti kliūties, kuri atsiranda dėl jo paties savybių (subjektyvių) arba ateina iš aplinkos (objektyvios). Dažnesnės subjektyvios priežastys: motyvacijos trūkumai, gabumų problema, per dideli ar per maži reikalavimai sau, charakterio ypatumai ir pan. Objektyvios – darbo krūviai, tarpusavio santykiai, per dideli/per maži tėvų lūkesčiai vaikų atžvilgiu ir pan.

11. POKALBIO METODO RŪŠYS • Standartizuotas pokalbis turi aiškų tikslą, iš anksto numatytus pagrindinius klausimus ir yra vienodai vedamas su visais pokalbio dalyviais. Pasak G. Valicko, standartizuoto pokalbio metu iš anksto: • sudaromas smulkus pokalbio planas; • tiksliai suformuluojami klausimai, kurie pateikiami visiems klientams laikantis nustatytos tvarkos - pokalbio klausimai pateikiami ta pačia tvarka ir tiksliai taip, kaip jie suformuluoti plane; neleidžiama pateikti naujų arba performuluoti esamus klausimus, keisti nustatytą klausimų pateikimo tvarką.

12. POKALBIO METODO RŪŠYS Išvardinkite standartizuoto pokalbio privalumus ir trūkumus

13. POKALBIO METODO RŪŠYS • Pusiau standartizuotas pokalbis, kuriame pokalbio procedūra standartizuojama tik iš dalies: išskiriama pagrindinių klausimų grupė, kuriuos specialistas turi pateikti visiems pokalbio dalyviams, o pagalbinius klausimus jis gali pateikti arba nepateikti priklausomai nuo konkrečios pokalbio situacijos.

14. POKALBIO METODO RŪŠYS Išvardinkite pusiau standartizuoto pokalbio privalumus ir trūkumus

15. POKALBIO METODO RŪŠYS • Nestandartizuotas (laisvas) pokalbis vyksta laisvai ir lanksčiai. Nestandartizuoto pokalbio metu specialistas vadovaujasi tiktai bendra pokalbio tema arba idėja, o konkrečių klausimų formulavimas ir jų pateikimas priklauso nuo pokalbio konteksto. Tačiau, kad pokalbis nebūtų visai stichiškas, jį būtina nukreipti. Tai padaryti padeda iš anksto apgalvota programa, kurioje fiksuojami ne konkretūs klausimai ar jų pateikimo tvarka, bet pagrindinis pokalbio tikslas ir uždaviniai.

16. POKALBIO METODO RŪŠYS Išvardinkite nestandartizuoto (laisvojo) pokalbio privalumus ir trūkumus

17. POKALBIO METODO ETAPAI Nepaisant daugybės pokalbio tipų ir rūšių, jis turi pastovius struktūrinius etapus: • Pradžia arba įvadas. Pirmojo įspūdžio vedini klientas ir socialinis pedagogas/darbuotojas vertina vienas kitą, todėl svarbu daryti viską, kad klientas jaustųsi jaukiai, patogiai ir saugiai toje aplinkoje, kurioje vyks pokalbis. Todėl patartina: maloniai pasisveikinti, šypsotis, pasiūlyti atsisėsti, vandens, kelias minutes kalbėtis bendromis temomis. Pokalbio pradžia priklauso ir nuo to, kokios yra susitikimo ištakos: klientas iniciatyva, socialinio pedagogo/darbuotojo iniciatyva, trečiojo asmens iniciatyva.

18. POKALBIO METODO ETAPAI • Vidurys arba darbas kartu. Šis etapas skaidomas į du poetapius: • Perėjimas prie atvirų klausimų pagal temą, kurie skatintų kuo daugiau laisvo pašnekovo pasisakymo, minčių, išgyvenimų išdėstymo. Tokiu būdu surenkama pirminė informacija. • Išsamus, tiesioginės pagrindinės pokalbio temos svarstymas, analizė. Šis etapas sunkiausias, nes svarbu išlaikyti pašnekovo dėmesį, tuo pačiu atskleisti temą, gauti reikalingą informaciją, išsiaiškinti problemos esmę, jos supratimą. Būtina išsiaiškinti problemos priežastis, jos pasekmes, įtaką, galimus problemos sprendimo būdus, aptarti visas alternatyvas, susitarti dėl konkretaus veiksmų plano.

19. POKALBIO METODO ETAPAI • Pabaiga. Perėjimas nuo pagrindinės pokalbio dalies prie baigiamosios turi būti aiškiai suprastas ir priimtas tiek kliento, tiek socialinio pedagogo/darbuotojo, mat gali būti taip, kad kuris nors vienas dar nori tęsti pokalbį. Todėl šiame etape rekomenduojama: sumažinti įtampą, atsirandančią pokalbio pabaigoje; trumpai apibendrinti viską, kas buvo aptarta, pasiekta ar dėl ko buvo susitarta; padėkoti už bendradarbiavimą; numatyti kitą susitikimo laiką, jei to reikia.

20. POKALBIO METODO ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI Pirmiausia, klientą būtina palankiai nuteikti, įgyti jo pasitikėjimą, norą atvirai pasisakyti. Todėl pradėdamas pokalbį specialistas turi sukurti tinkamą psichologinę atmosferą, siekti, kad klientas nesivaržytų ir neužsisklęstų, sužadinti kliento aktyvumą. Be to, būtina apibrėžti pokalbio tikslą – tai yra nustatyti, ką norima išsiaiškinti, kokio pobūdžio bus tas pokalbis, kur vyks, išskirti aiškią pokalbio temą. Pokalbis turi būti sistemingas. Labai svarbu tinkamai formuluoti klausimus. Specialistas rengdamasis panaudoti pokalbio metodą turi parinkti aiškius ir vienareikšmiškus klausimus. Tik į tokius klausimus galima tikėtis tikslių atsakymų. Pokalbyje reikia vengti įteigiančių bei tendencingų klausimų, svarbu atsižvelgti ir į kliento amžių bei išsilavinimą.

21. POKALBIO METODO PRIVALUMAI • Gaunama ne tik faktinė medžiaga, bet ir išaiškinamas subjektyvus kliento požiūris į šiuos faktus; • Bendraujama su klientu, vartojant jam įprastą kalbos stilių ir sąvokas; • Išsiaiškinama, kaip klientas supranta asmenines problemas bei gaunama “intymi” informacija; • Fiksuojama neverbalinė kūno kalba, reakcijos; • Tuo pačiu metu bendraujama tiek su vienu žmogumi, tiek su grupe.

22. POKALBIO METODO TRŪKUMAI • Reikalauja daug laiko: pasiruošimas, pokalbio eiga; • Reikalauja aukšto specialisto profesionalumo ir kvalifikacijos; • Gaunama informacija yra subjektyvi ir jos kokybė priklauso nuo specialisto pasirengimo, sąžiningumo, kruopštumo; • Pokalbio rezultatus sunku formalizuoti, statistiškai apdoroti.