Psichoaktyvių j ų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai

1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimopaplitimo tyrimai Informacijos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Gasperas

2. Pranešimo struktūra: • Pagrindiniai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimopaplitimo tyrimai Lietuvoje; • Paplitimo tyrimų privalumai ir trūkumai; • Pagrindiniai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimopaplitimo tyrimų rezultatai; • Rekomendacijos.

3. Pagrindiniai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai Lietuvoje(1) • Bendrosios populiacijos tyrimas: • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje (NKD, 2004). Sekantis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas planuojamas atlikti 2008 metais.Toliau pranešime šis tyrimas vadinamas PMPV ’04. • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai jaunimo tarpe: • Tarptautinis alkoholio, tabako, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp 15-16 metų moksleivių tyrimas (Toliau pranešime šis tyrimas vadinamas ESPAD) (ŠMM 1995, 1999, 2003, 2007); • Europos miestai prieš narkotikus (ECAD) asociacijos bendrojo lavinimo mokyklų mokinių apklausa (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje), 2007 • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo apklausos Lietuvos savivaldybėse

4. Pagrindiniai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai Lietuvoje(2) • Tyrimai rizikos grupėse: • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas vaikų globos namuose (NKD, 2006). Toliau pranešime šis tyrimas vadinamas VGN ‘06) • Probleminio narkotikų vartojimo paplitimas, (UNODC, NKD, 2007) • Narkotikai klubuose ir diskotekose (PSO, VU, 2000) • “Gatvės vaikų, esančių institucijose, svaiginančių medžiagų vartojimo ir seksualinio elgesio greitas įvertinimas bei atsakas” (JT, PSO, 2000). • Planuojami tyrimai: • Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimas tarp aukštųjų Lietuvos mokyklų studentų (NKD, 2008); • Narkotinių ir psichotropinių vartojimo paplitimo tyrimas tarp Lietuvos didžiųjų miestų naktinių klubų lankytojų (NKD, 2008).

5. Psichoaktyviųjų medžiagų paplitimo tyrimuose naudojamos sąvokos (1) • Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (narkotikai) Į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. • Bent vienas narkotikas (remiantis ESPAD metodika) – tai bent viena iš šių medžiagų: marihuana arba hašišas, amfetaminas arba metamfetaminas, LSD arba bet kuris kitas haliucinogenas, kokainas, krekas, heroinas, ekstazi ir GHB. • Psichoaktyviosios medžiagos – apima ne tik narkotikus, bet ir veikiančius psichiką vaistus, alkoholį, tabaką, lakiąsias medžiagas.

6. Psichoaktyviųjų medžiagų paplitimo tyrimuose naudojamos sąvokos (2) Vartojimo laikotarpiai (kategorijos): • Nors kartą gyvenime(angl. lifetime prevalence – LTP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą nors kartą gyvenime. • Vartoję per paskutiniuosius 12 mėnesių(angl. last year prevalence – LYP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių. • Vartoję per paskutiniąsias 30 dienų(angl. last month prevalence – LMP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų.

7. Paplitimo tyrimai bendrojoje populiacijoje Narkotikų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje yra vienas iš 5 pagrindinių ENNSC epidemiologinių indikatorių

8. Paplitimo tyrimai bendrojoje populiacijoje(privalumai) • Jie suteikia informacijos: • apie psichoaktyvias medžiagas, jų vartojimo paplitimą šalyje; • apie narkotikų vartotojus, jų gyvensenos modelius ir nuostatas, bei rizikos grupių socialines-demografines, kitas charakteristikas; • Jie galipadėti formuoti efektyvias narkotikų kontrolės ir prevencijos strategijas, įstatymus ir suteikti galimybę tarptautiniam palyginimui.

9. Paplitimo tyrimai bendrojoje populiacijoje(trūkumai) • Bendrosios populiacijos tyrimuose taikoma atsitiktinė šalies gyventojų namų ūkių atranka parodo, kad tokie tyrimai „aplenkia“ tam tikras gyventojų grupes. Tokios žmonių grupės kaip benamiai, kaliniai atliekantys bausmę (tarp kurių tikėtina yra didesnis narkotikų paplitimas), žmonės besigydantys nuo įvairių ligų (tame tarpe ir priklausomybės) nepatenka į šių tyrimų imtis. • Neatmetama prielaida, jog egzistuoja „slaptosios“ populiacijos, kurioms priskiriamos grupės asmenų, vartojančios narkotikus reguliariai. Šių grupių atstovų dažnai nebūna namie, nes dėl priklausomybės narkotikams, jiems būdingas gana komplikuotas, chaotiškas gyvenimo būdas. Dėl šių priežasčių tyrimai nėra labai prasmingi vertinant tokių narkotikų, kaip heroinas ar kokainas paplitimą.

10. Šie tyrimai krypsta į individą, todėl gaunamas ribotas informacijos kiekis apie socialinį kontekstą, kuriame žmogus gyvena. Narkotikų vartojimas yra labai susipynęs su šiuo kontekstu, kuris nuolat kinta ir yra kritiškai reikalingas norint suprasti narkotikų vartojimą visuomenėje. Kiekybiniai tyrimai dažnai kritikuojami dėl socialinių reiškinių sudaiktinimo. • Nors vieningai Europoje taikomas standartinis klausimynas suteikia pakankamai daug vertingos informacijos, kalbant apie narkotikų vartojimą, kaip gana jautrų klausimą, tyrėjas yra priverstas „patikėti“ tuo ką respondentai nurodo anketose apie narkotikų vartojimo patirtį. Tokiuose tyrimuose galimos ir respondentų atminties paklaidos, pvz. gali ne visi prisiminti, kada pradėjo vartoti narkotikus. • Tendencijos rodo, kad vis daugiau šalių stebi situaciją tokiais metodais, tačiau juos nuolat tobulina ir kol kas nesiruošia jų keisti.

11. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas, tarp 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (proc.) Terminas „bet kokie narkotikai“ buvo vartojamas, kai buvo kalbama apie šias medžiagas: kanapės, ekstazis, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliucinogeniniai grybai, inhaliantai bei pačių respondentų nurodytos kitos nelegaliai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos.

12. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas, pagal amžių ir lytį (proc.) - Jauni vyrai tris kartus dažniau nurodė nors kartą gyvenime vartoję narkotikus negu to paties amžiaus moterys (atitinkamai 20,8 ir 7,3 proc.).- Didžiausias bet kokių narkotikų vartojimo paplitimas yra tarp 19–24 m. amžiaus jaunuolių.

13. Narkotikų vartojimo (LTP) paplitimas tarp 15-64 m. gyventojų, pagal gyvenamąją vietą (proc.) • Miestų gyventojai dažniau negu gyvenantys kaimo vietovėse ir mažesniuose miestuose vartoja narkotikus.- Trijuose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) narkotikų vartojimo paplitimas yra didžiausias.

14. Narkotikų vartojimo (LYP) paplitimas tarp 15-64 m. gyventojų, pagal gyvenamąją vietą (proc.)

15. Narkotikų vartojimo paplitimas (proc.) • Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje kanapės yra labiausiai paplitęs narkotikas. Kanapes LTP yra vartoję 7,6 proc. Lietuvos gyventojų. - LYP ir LMP kanapes vartojo atitinkamai 2,2 ir 0,7 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų. - Visi kanapių rūkymo rodikliai yra didesni vyrų negu moterų, jaunesnių negu vyresnių respondentų.

16. Bent kartą gyvenime kanapes vartojusių asmenų dalis (proc.) 15–64 m. amžiaus populiacijoje ES Remiantis ENNSC metinės ataskaitos duomenimis, kanapių vartojimo paplitimas tarp Lietuvos gyventojų yra aukštesnis tik už Estijos (5,0 proc.) ir Vengrijos (5,7 proc.).

17. Bent kartą gyvenime amfetaminus, ekstazį ir kokainą vartojusių respondentų dalis (proc.) ES šalyse LTP ir LYP Lietuvos rodikliai tarp vartojančiųjų ekstazį ir amfetaminą yra vieni žemiausių Europoje. Labiausiai paplitę narkotikai po kanapių buvo amfetaminai.

18. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimai jaunimo tarpe Piktnaudžiavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis įvertinimas jaunimo populiacijoje yra neatsiejama visų informacijos apie narkotines ir psichotropines medžiagas sistemų dalis. Duomenys, gaunami tyrimų mokyklose metu yra vertingas jaunimo populiacijos ekspozicijos rodiklisinternacionaliniam palyginimui ir tendencijų analizei.

19. ESPAD projektas • Nepaisant to, kad daugumoje šalių atliekama daug tyrimų, yra sunku gauti išsamų alkoholinių gėrimų ir narkotikų vartojimo paveikslą, ir palyginti šių medžiagų vartojimo lygius skirtingose šalyse. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad tyrimai vykdomi skirtingo amžiaus grupėse, naudojant skirtingus klausimynus ir apklausiama skirtingu laiku. • Švedijos Informacijos apie Alkoholį ir kitus Narkotikus Taryba kartu su Europos Tarybos Pompidou Grupe inicijavo bendrą Europos projektą, kurio tikslas buvo vienu metu išsiaiškinti tyrimų mokyklose galimybes nustatant rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimą. Šio projekto rezultatas buvo tarptautinis projektas ESPAD.

20. Pagrindinis būdas surinkti palyginimui tinkamus duomenis yra standartizavimas, apimantis: • tikslinę populiaciją, • nacionalinius projekto planus, • imties sudarymą, • „lauko“ darbus (angl. Field work), • klausimyną • pagrindinių rezultatų ataskaitą.

21. Tyrimų mokyklose privalumai ir trūkumai • Privalumai: • Galima geriau suprasti narkotikų vartojimo priežastistarp jaunų žmonių grupių. • Mažesni kaštai. • Trūkumai: • Orientuoti tik į mokinių subpopuliacijas. • Patirtis rodo, kad daug intensyvesnis ar reguliaresnis narkotikų vartojimas labiau būdingas palikusiems, nutraukusiems privalomąjį mokslą, dažnai praleidinėjantiems pamokas jaunuoliams. • Tikslinė populiacija ribojama duomenų rinkimo metu buvusiais klasėje mokiniais.

22. Rūkiusieji bent vieną cigaretę LTP ir LMP: • Tarp rūkiusių bent vieną cigaretę savaitėje LMP respondentų, 15 ir 16 metų amžiaus grupėse daugiau yra vaikinų nei merginų. • Tarp 15-mečių, rūkė 70,5% vaikinų ir 41,2% merginų, tarp 16-mečių – 71,3% vaikinų ir 43,1% merginų.

23. Rūkymo LMP dažnumas • Bent 1 cigaretę per dieną buvo rūkę 2,6% didžiųjų miestų, 6,9% kitų miestų ir 2,3% rajonų respondentų, daugiau nei pakelį – 15,6% didžiųjų miestų, 6,9% kitų miestų ir 5,4% rajonų VGN respondentų. • Pagal lytį – 11,0% vaikinų ir 5,9% merginų LMP rūkė mažiau nei vieną cigaretę, 5,2% vaikinų ir 2,8% merginų daugiau nei pakelį.

24. Alkoholinius gėrimų vartojimas LYPir LMP: Iš reguliariai alkoholį vartojančių VGN respondentų pagal išsiskiria 17-mečiai vaikinai – 32,1%, 17-mečių reguliariai vartojančių merginų – 16,9%.

25. Alkoholinių gėrimų vartojimo LMP dažnumas: Dažniau alkoholinius gėrimus vartojo vaikinai nei merginos, 17-mečiai nei 16-mečiai, didžiųjų miestų globos namuose augantys respondentailyginant su rajonų.

26. VGN Respondentai, vartoję bent vieną narkotiką - Bent vieną narkotiką LMP vartojo 10,4% vaikinų ir 4,4% merginų.- Didmiesčių globos namuose bent vieną narkotiką LMP yra vartoję 20,5% vaikinų ir 7,7% merginų.- Pagal amžių ir lytį – 16 mečiai ir 17-mečiai vaikinai – 12,9% ir 9,9%, lyginant su to paties amžiaus merginomis 4,6% ir 3,4%.- Iš vartojusių bent vieną narkotiką išskyrus marihuaną arba hašišą LMP išsiskiria 17-mečiai vaikinai 5,1% (merginos – 1,1%).

27. Bent vieno narkotiko vartojimo dažnumas  Miestų globos namai pasižymi didžiausia dalimi eksperimentuojančių respondentų (12,6%), kituose vartojimo atvejų intervaluose pirmauja didmiesčių vaikų globos namuose gyvenantys respondentai.  Pagal lytį, nei vieno iš šių narkotikų nei karto nevartojo 84,4% merginų ir 78,6% vaikinų. Pagal vartojimo atvejų skaičių pirmauja vaikinai, kurių 2,6% bent vieną narkotiką gyvenime vartojo 40 kartų ir daugiau.

28. Populiariausi narkotikai tarp VGN respondentų, LTP, LYP ir LMP

29. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo dažnumo ryšiai su kitais veiksniais • Pagal vartojimo dažnumą LMP, dažniau mokyklos per paskutiniąsias 30 dienų nelankę paaugliai dažniau rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus ir marihuaną arba hašišą. • Respondentai, kurių vyresnieji broliai/seserys vartoja alkoholinius gėrimus, marihuaną arba hašišą, ekstazi, šias medžiagas vartojo dažniau nei tie, kurių vyresnieji broliai/seserys šių medžiagų nevartoja arba apie jų vartojimą respondentai nežino. • Respondentai turintys daugiau vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas draugų, ir patys šias medžiagas vartoja dažniau. • Respondentai, labiau įsitikinę narkotikų vartojimo kenkiančiu poveikiu, narkotikus vartoja rečiau.

30. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo apklausos Lietuvos savivaldybėse

31. Apibendrinus 2006 metų savivaldybių pateiktą informaciją apie vykdytas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo apklausas, galima teigti, kad: • Dauguma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo apklausų Lietuvos savivaldybėse vykdytos ugdymo įstaigose; • Dažnaiusiai siekta nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp moksleivių, šių medžiagų vartojimo priežastis bei vartojimą skatinančias socialines ir psichologines problemas. • Dalis apklausų 2006 m. buvo organizuotos kaip prevencinių projektų sudėtinė dalis arba kaip šių projektų efektyvumo vertinimas, norint išsiaiškinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos žinių poreikį; • Kai kurių apklausų metu taip pat apklausti moksleivių tėvai ir pedagogai.

32. Apklausų Lietuvos savivaldybėse rezultatus sunku palyginti tarpusavyje, nes Palyginimo pagrįstumą nulemia tai, kiek panašūs yra tyrimo metodai (imties sudarymas, apklausos organizavimas, naudotas klausimynas).

33. Rekomendacijos • Atliekant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo apklausas, rekomenduojama vadovautis Tarptautinio alkoholio, tabako, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp 15–16 metų amžiaus moksleivių tyrimo projekto (ESPAD) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro Europos modelio (European Model Questionnaire) klausimynais. • Metodinės tyrimų atlikimo informacijos galite rasti: http://www.espad.org/ http://www.emcdda.europa.eu/ http://www.ecad.net/

34. Klausimai diskusijai • Ar turime pilną narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo vaizdą Lietuvoje? • Kokius dar tyrimus turėtume atlikti? • Kokias dar rizikos grupes reikėtų tirti? • Kokiu periodiškumu įvairūs tyrimai turėtų būti atliekami?

35. Ačiū!