Pamokos tema

1. Pamokos tema Vinco Krėvės kūrybos apžvalga, apsakymas “Skerdžius”

2. Pamokos uždaviniai • Susipažinsime su Vinco Mickevičiaus Krėvės kūryba; • Analizuosime apsakymą “Skerdžius”.

3. Vincas Krėvė-Mickevičius 1882-1954

4. ,,Aš norėjau atvaizduoti milžinų sielą-senovinę Lietuvą..." • Prie Mickevičių sodybos Subartonyse stovi seno ąžuolo kamienas, kuriame Vilniaus meno mokyklos moksleiviai išskaptavo Vinco Krėvės bareljefą, įkūnydami jo raštuose atskleistą vidinį lietuvio ir medžio ryšį.

5. Įžymus literatūros mokslininkas, tautosakos tyrinėtojas, dramaturgas, prozininkas. • Vienas iš žymiausių jo kūrinių – apsakymų rinkinys „Šiaudinėj pastogėj“. Šioje knygoje pasakojama apie XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Dzūkijos kaimo žmonių gyvenimą. Poetiškiausiai V. Krėvė savo kūriniuose vaizdavo vaikus ir senus žmones. Nepaprastai įdomus seno dzūko paveikslas sukurtas apsakyme „Skerdžius“ • Kiti kūriniai: „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, drama „Skirgaila“, apysaka „Raganius“.

6. Apsakyme aptarsime šias temas: • Išskirtinė Lapino „profesija“, išorinis portretas, Lapinas ir turtai. • Lapino santykiai su kaimo žmonėmis. • Lapinas ir vaikai. • Lapinas – gamtos žmogus. • Lapino tikėjimas, santykis su krikščioniškuoju Dievu. • Skerdžius – senų laikų žmogus.

7. Išskirtinė Lapino „profesija“, išorinis portretas, Lapinas ir turtai. • Ką reiškia žodis „skerdžius“? • Gano gyvulius ir prižiūri, kad kiti (vaikai) ganytų gerai. Tai senų žmonių darbas, kurie jau nebepagali dirbti sunkių ūkio darbų. Pirminė šio žodžio reikšmė – „skersti“ gyvulius.

8. Raskite citatą, apibūdinančią Lapino išvaizdą. • „Stiprus, nors ir žemo ūgio, bet drūtas kaip stipriai žemėn įaugęs seno ąžuolo kelmas, visas apžėlęs ir žilas it žydinti obelis, seniausias visų tame kaime gyvenančių senelių“ ( psl. 98 )

9. V. Krėvė pagrindinio veikėjo paveikslą kuria panaudodamas įvairius būdus: • Vienas iš jų - portretinė charakteristika; • Antras literatūros veikėjo paveikslo kūrimo būdas – tai Lapino gyvenamosios aplinkos aprašymas. • Trečias paveikslo kūrimo būdas išryškėja iš skerdžiaus veiksmų ir poelgių, gebėjimo bendrauti su žmonėmis, iš jo požiūrio į darbą, gamtą, mišką, medį...

10. Portretinė charakteristika • Lapinas „drūtas kaip stipriai žemėn įaugęs seno ąžuolo apsamanojęs kelmas“. Jis stiprus, nors žemo ūgio. Svarbiausio veikėjo portretą paryškina dar keli epitetai ir vienas palyginimas: Lapinas visas apžėlęs ir žilas it žydinti obelis“. Visa tai išsakyta pačioje apsakymo pradžioje.

11. Portretinė charakteristika • Toliau apsakyme rašytojas skerdžiaus išvaizdą papildo etnografinėmis žiniomis apie vaizduojamojo meto (XIX a. pabaigos) vyriausio piemens aprangą ir būtiniausius, darbui reikalingus daiktus. Apsakyme minima, kad Lapinas turi kepurę, vilki sena skylėta gunčele, kelnes riša juosta. Jis visada nešiojasi pypkę, botagą, trimitą ir duonkrepšį.

12. Antras literatūros veikėjo paveikslo kūrimo būdas – tai Lapino gyvenamosios aplinkos aprašymas. • Lapinui turtai nerūpi:„ dūminėj pirkaitėj, be priemenės, gyveno du vienu su žmona“..., „Kas vieni metai augindavo sau du paršiuku“, „Žiemą vyras mezgė tinklus, bradinius, o kai nebuvo tokio darbo, mezgė moterims petkes; jo žmona verpė ūkininkėms pakulas.“ • „Taip gyvendavo metai per metus du seneliu, visados būdavo linksmu, ypač Lapinas.

13. Ar ką turėjo Lapinas, niekas nežinojo – buvo neįdomu... ( PSL. 100 ). Matydami tai ūkininkai net pavydėdavo jiem. Matai, kaip gyvena? Nelyginant kokie ponai... Negu jiedu nusidarbuoja, negu pavargsta? Kodėl tokia linksmam nebūti... Taigi žmoguli, ar yra kam tokis sunkus gyvenimas kaip ūkininkui? Bėgi žmogus ir nepabėgdamas, eini nepaeidamas ir vis tiek nieko neturi...

14. Trečias paveikslo kūrimo būdas išryškėja iš Skerdžiaus veiksmų ir poelgių, gebėjimo bendrauti su žmonėmis, iš jo požiūrio į darbą, gamtą, mišką, medį...

15. Namuose: šiems teiginiams parinkite citatų: • pasakorius, melagis, bet ir jautrus, • leidžiasi pajuokiamas, bet turi ir orumo, • dėmesingas kaimo žmonėms, • myli vaikus, • reikalingas, kaimas jo gailisi.

16. Geros dienos!

17. Pamokos tema Lapino santykiai su vaikais, kaimo žmonėmis

18. Duoda papliaukšti botagu, dumti ragan... Apdovanoja lauktuvėmis iš miško... Pasakoja apie laumes, moko gerumo, paklusnumo vyresniems... Juokiasi, kai nesiseka; nemoko, nepataria. Malonu, kai vaikai pešasi; neišskiria jų... Kai kada mainais nori gauti reikalingą daikčiuką. Liepia vogti iš tėvo krepšio degtukų... Lapinas myli vaikus, “bet savotiška, skerdiška meile”.

19. Lapinas savo pasakojimais idealizuoja senovę, žmones. Tiki monais. Nenusimano apie krikščioniško tikėjimo tiesas. Moko gražiai elgtis su gyvuliais. Vaikai kritiškai vertina idealizuojamus laikus. Vaikams patinka pasakos, bet monų buvimu netiki, nors vakarais bijo tamsos... Vaikams toks neišmanymas juokingas. Piemenys mažai jo paiso. Lapinas ir vaikai

20. Valainio sūnaus krikštynos • Kaip Lapinas bendrauja su Valainio svečiais? • Kodėl įsižiebė konfliktas su kai kuriais iš jų?

21. Užduotis • Išrinkite citatas, kuriose ryškėja Lapino požiūris į mišką. (psl. 103, 113 – 114 )

22. Pamokos tema Lapinas – gamtos, senų laikų žmogus. Skerdžiaus tikėjimas

23. “Be miško suskursta žmogus”, “Ne sodinti girias reikia, bet mylėti”. • Šilas skerdžiui – svarbiausioji gamtos dalis. • Miškas – materialinės naudos šaltinis: ganomi kaimo gyvuliai, kertama mediena, renkamos vaistažolės, drožiamos reikmės... • Mišką reikia mylėti ir tausoti. • Lapinas pastabus gamtos grožiui, gėrisi juo. Gamta žadina skerdžiaus vaizduotę ir įkvepia kūrybai, kuri vėliau sudarys dalelę tautosakos. • Savo gyvenimą susieja su Grainio liepa.

24. Lapinas – tai senas keistuolis, turintis savo ypatingą pasaulėžiūrą ir moralę. • Fatalizmas – tikėjimas lemtimi, manymas, jog viskas pasaulyje yra iš anksto nulemta. • Panteizmas – filosofinė ir religinė pažiūra, skelbianti, kad Dievas yra beasmenis ir egzistuoja visoje gamtoje.

25. Kuo savitos senųjų laikų žmogaus pažiūros? Kuo jos skiriasi palyginus su kitais sodžiaus gyventojais? • Sąmonėje tebėra gajus senovės požiūris į gamtą, kuri žmogui atrodė pilna paslapčių. • Nesivadovauja jokiais autoritetais, viską aiškinasi remdamasis savo patirtimi, intuicija. • Myli gyvenimą tokį, koks jis yra, neaimanuoja, nesiskundžia, moka džiaugtis. • Nepatenkintas gyvenamuoju metu ir žmonėmis, idealizuoja senovę. • Skeptiškai vertina religiją ir kunigus.

26. Užduotis • Dar kartą atidžiai perskaitykite Lapino sapną (psl. 118). Išrinkite visus pranašiškus ženklus, kurie byloja apie gresiančią mirtį.

27. Pamokos tema Lapino sapno analizė. Apsakymo “Skerdžius” apibendrinimas

28. Sapno siužetas reiškiasi simboliais, vaizdais ir atspindi pagrindinius žmogaus elgesio motyvus ir gyvenimo nuostatas. • Įrodykite šį teiginį.

29. Sapnuoja Lapinas savo vestuves (vestuvės – nelaimė) • Sapnuoja svarbius savo gyvenime, bet jau mirusius žmones: Jurgaitį, Munią Jurgaitytę, “kuri jam labai tiko, kai buvo dar jaunas”. • Ėjimas su jaunąja aplink skobnį (ilgą stalą) ne ta kryptimi – kaip saulė leidžiasi (gyvenimo kelio pabaiga) • Sena liepa “apkabina jį už kaklo”...

30. Užduotis • Trejopai paaiškinkite Lapino ligos priežastį: • Kaip gydytojai (I eilė) • Kaip psichologai (II eilė) • Kaip menininkai (III eilė)

31. V. Krėvės “Skerdžiaus” žanras – apsakymas. Įrodykime: • Vaizduoja vieną pagrindinio veikėjo lapino gyvenimo etapą, • Veiksmo vieta nekaitaliojama: kaimas ir ganyklos prie šilo, • Laikas apibrėžtas (vasara ).

32. Kūrybinė užduotis - bioeilėraštis • 1. eilutė: veikėjo vardas • 2. eilutė: 3 veikėjo žymės • 3. eilutė: kuris jaučia ( 2 dalykus ) • 4. eilutė: kuris bijo ( 2 dalykų ) • 5. eilutė: kuriam reikia ( 2 dalykų ) • 6 eilutė: kuris mato ( 2 veiksmus, poelgius ) • 7. eilutė: kuris stebi ( 2 įvykius, epizodus) • 8. eilutė: kuris supranta, kad ( 2 išvados) • 9. eilutė: gyventojas (vietovė) • 10. eilutė: veikėjas