LGKT patirtis nagrinėjant romų skundus Danguolė Grigolovičienė LGKT vyr. patarėja

1. Advokacijos mokymai NVO atstovams ir žurnalistamsRomų bendruomenės senos problemos ir naujos galimybės Lietuvos moterų draugija LGKT patirtis nagrinėjant romų skundus Danguolė Grigolovičienė LGKT vyr. patarėja Vilnius, 2014-07-18

8. Gyventojų surašymo duomenimis 2011 m. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai (2001 m. – 115). • Lietuviai sudarė 84,2 procento (2 mln. 561 tūkst.), • lenkai – 6,6 (200,3 tūkst.), • rusai – 5,8 (176,9 tūkst.), • baltarusiai –1,2 (36,2 tūkst.), • ukrainiečiai – 0,5 (16,4 tūkst.), • kitų tautybių gyventojai – 0,6 (19,3 tūkst.), • romai - 0,1procento (2 tūkst.115).

9. Romai taip pasiskirsto: • 81 proc. romų gyveno miestuose, • 19 proc. kaimuose; • Vilniaus mieste gyveno 29 proc. Lietuvos romų. • 49 proc. romų – vaikai ir jaunimas iki 20 metų (šalies vidurkis – 22 proc.), • vyresni nei 60 metų asmenys sudarė tik 6 proc. (šalies vidurkis – 23 proc.).

10. Romų integracijos problemoms daug dėmesio skiria tarptautinės organizacijos- tiek Europos Tarybos, tiek Europos Sąjungos, tiek ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba bei Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas

11. Tikriausiai nėra tokios etninės grupės, kaip romų, kuri būtų apipinta tokia daugybe stereotipų ir kuri patirtų tiek daug rasinės diskriminacijos. • Mažai kam romai – tai XX a. pradžios aistringai šokantys ir dainuojantys romantiški operečių personažai ar rusiškų filmų romantiški herojai. • Dabar tai - tauta, kuriai be XX a. būdingo istorinio romantizmo, charakterizuojama kaip skurdo kultūros tauta.

12. Romų integracijos Į Lietuvos visuomenę programos

13. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000 – 2004 metų programa Didžiausias šios programos laimėjimas buvo • Romų visuomenės centro įsteigimas bei neformalaus romų vaikų ugdymo organizavimas. • 2003 m. išleista Romų abėcėlė – Romanibukvi, knygelėje pirmą kartą Lietuvoje užrašyta romų abėcėlė, sukurtas raštas

14. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2008-2010 metų programa Programoje buvo numatytos priemonės šiose srityse – • Švietimas; • įtraukimas į darbo rinką; • būstas; • sveikatos apsauga; • narkomanijos prevencija; • socialinių gebėjimų stiprinimas; • kultūros ir tapatumo išlaikymas; • tolerancijos skatinimas ir diskriminacijos mažinimas.

15. Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 metų veiklos planas Vienas iš šio plano tikslų yra sudaryti sąlygas tarpkultūriniam dialogui ir didinti romų kultūros atvirumą bei visuomenės toleranciją..

16. Nacionalinė antidiskriminacinė 2009–2011 metų programa, Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas Šiais dokumentais numatomos pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama: • ugdyti pagarbą žmogui, • užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principą, nuostatų įgyvendinimą, • didinti teisinį sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją, • informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, lygių teisių gynimo priemones.

17. Romų integracijos klausimai sulaukė dėmesio ir iš akademinė bendruomenės pusės • 2014 m. Vilniaus universitete apginta Vitos Petrušauskaitėsdisertacija ” Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste: švietimo lauko analizė”

19. LGKT NAGRINĖTI ROMŲ SKUNDAI • Tik nevyriausybinių organizacijų dėka vykdant įvairių lygių projektus kasmet, išskyrus 2006 metus išnagrinėjama nemažai romų skundų. • 2005 m. romų skundai sudarė net 61 proc., visų besiskundžiančių dėl tautybės, rasės, etninės priklausomybės ir kilmės, 2007 – 17, 2008 – 11, 2009 – 10 ir 2010 metais 25 proc. Pastaraisiais metais pastebimas šių skundų sumažėjimas.

20. Romų skundų pirmaisiais LGĮ galiojimo metais buvo daugiau dėl to, kad labai aktyviai dirbo šia kryptimi nevyriausybinės organizacijos, teikdamos jiems teisines paslaugas. • Patys pirmieji romų skundai buvo dėl neteisėto pastatų griovimo Vilniuje, Kirtimų tabore, • dėl asmens dokumentų tvarkymo, • darbo santykiuose dominavo romų skundai, kuriuose nurodoma, kad turint darbo biržos rekomendacijas įsidarbinti, potencialūs darbdaviai atsisakė romes įdarbinti vien todėl, kad jos romės.

21. Pirmoji diskriminacijos byla Lietuvos teisme • Pareiškėja nurodė, kad ji pagal Vilniaus darbo biržos rekomendaciją 2007 m. spalio 29 d. kreipėsi pas UAB ,,Disona“ priklausančią kavinės administraciją dėl darbo kavinėje. Šios kavinės administracijos atstovės, pamačiusios pareiškėją, kuri yra čigonų (romų) tautybės, atsisakė priimti į darbą, pareiškusios, kad indų plovėjos etatas jau užimtas. • Tačiau po pareiškėjos apsilankymo kavinės administracijos atstovės kitiems potencialiais kandidatais prisistačiusiems asmenims, jų tarpe ir antstoliui dėl galimybės gauti indų plovėjo (-os) darbą atsakė teigiamai. • Šių ir kitų LGKT pateiktų dokumentų pagrindu Lygių galimybių kontrolierė nusprendė, kad pareiškėja patyrė tiesioginę diskriminaciją etniniu pagrindu dėl jos nepriėmimo į darbą ir nusprendė tuo pagrindu nagrinėti administracinio pažeidimo bylą.

22. Romų skundai darbo srityje • V. S. įsidarbino valytoja, tačiau jai, kaip romei buvo mokamas mažesnis atlyginimas, nei buvo nustatytas darbo sutartyje, o pareiškus pretenzijas, kad jai mokamas per mažas atlyginimas, darbdavys pasakė, kad kaip ,,čigonei“ atlyginimas nėra mažas. • Skunde taip pat buvo nurodyta, kad V.S. buvo verčiama po ligos rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, priešingu atveju ji bus atleista už pravaikštą. Parašius prašymą išeiti iš darbo savo noru, darbdavys su ja neatsiskaitė, dalį darbo užmokesčio jis pasiliko sau kaip kompensaciją už nepadarytą įrašą darbo knygelėje.

23. Romų skundai darbo srityje • Pareiškėja nuvyko įsidarbinti indų plovėja kavinėje. Personalo darbuotoja jai užpildė darbo sutarties formą, kurią pareiškėja pasirašė. Po keletos dienų atvykus į darbą ta pati personalo darbuotoja paėmė iš jos darbo sutartį ir pasakė, kad ji į darbą nepriimta, pareiškėjos žodžiais tariant ,,leisdama suprasti, jog esu nepriimta dėl mano (romų) tautybės“. • Tyrimo metu nustatyta, kad kandidato anketoje, kurią pildyti siūloma dar pretendentui į pareigas įmonėje, yra nemažai perteklinių klausimų, į kuriuos prašoma atsakyti. Šios anketos pagrindu administracija suprato, kad pareiškėja silpnai moka valstybinę kalbą. Nors R. B. anketos turinio neskundė, tačiau joje fiksuojama daug asmeninio pobūdžio klausimų, ji yra pakankamai ilga, tiktų pildyti jau po to, kai asmuo priimtas į darbą, todėl kandidato anketos turinys koreguotinas. Pareiškėja, pasirašiusi darbo sutartį buvo įsitikinusi, kad priimta į darbą, todėl darbdavio paaiškinimai dėl darbo sutarties projekto pateikimo pretendentams yra nepakankami. Apie tai, kad R.B. reikės dirbti su sudėtinga indų plovimo mašina, kad reikės pildyti cheminių medžiagų apskaitos lapus darbdavio atstovas neinformavo, todėl darytina prielaida, kad pareiškėja pagrįstai manė, kad buvo nepriimta į darbą dėl romų kilmės

24. Romų skundai švietimo srityje 3 ,,Č“ klasė Saulėtekio vidurinėje mokykloje • Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus Saulėtekio vidurinės mokyklos administracija neneigia egzistuojančių problemų ugdymo procese dirbant su romų tautybės moksleiviais Vertinant esamą padėtį, galima suprasti pradinių klasių mokytojams iškylančius sunkumus, dirbant su tinkamų socialinių įgūdžių neturinčiais moksleiviais. • Mokytojams retai suteikiama reikalinga pagalba, mokykla dėl lėšų trūkumo paprastai negali steigti atskiro etato papildomam darbui su tokiais moksleiviais. Dėl šios priežasties, dalis mokytojų nepageidauja savo klasėje turėti romų moksleivių. • Atskirų klasių steigimas tokiems mokiniams yra neteisėtas – tai prieštarauja daugeliui Lietuvos švietimo sistemos organizavimo principų, pagal kuriuos net specialiųjų poreikių vaikus siekiama integruoti į bendrojo ugdymo procesą.

25. Romų skundai švietimo srityje Vaikų darželiuose 2010 m. Vilniuje, 2013 m. Kaune ir Jurbarke) per muzikos pamokėles ruošiantis užgavėnėms vaikai mokomi tokio turinio dainelės: ,, Smarkiai plaka čigonėlį, Kai papjauna avinėlį, Vai plaka ir vėl plaka, kai papjauna avinėlį. Čigonėliui duos, duos, Prisirišę prie tvoros, Vai duos ir vėl duos, prisirišę prie tvoros. Už viščiukų vogimą, Už paršiukų smaugimą, Oi lylia, oi lylia, už viščiukų vogimą, Oi lylia, oi lylia, už paršiukų smaugimą.“

26. Romų skundai švietimo srityje Dėl mokytojų padėjėjų romų vaikams Švietimo ir informacinių technologijų centro duomenimis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėsi 414 romų tautybės vaikai. Daugiausia romų tautybės vaikų mokėsi Vilniuje. Romų tautybės vaikų skaičius Vilniuje nuo 158 mokinių 2010/2011 mokslo metais sumažėjo iki 110 mokinių 2013/2014 mokslo metais. Tradiciškai daugiausia romų mokosi arčiausiai Kirtimų taboro esančiose mokyklose. Vilniaus ,,Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje mokosi 59, Vilniaus Naujininkų mokykloje - 21, Vilniaus ,,Šaltinio“ pagrindinėje mokykloje – 14, Vilniaus Senamiesčio vidurinėje mokykloje - 11 romų tautybės moksleivių, kitose mokyklose mokosi tik po 1 ar 2 mokinius.

27. Besimokančių romų skaičius įvairiose savivaldybėse

28. . Beveik visose mokyklose romai mokosi klasėje po 1, maksimaliai 2-3, išskyrus Vilniaus ,,Saulėtekio“ vidurinę mokyklą, kur klasėse pasitaikė net po 7 penktoje klasėje, po 6 trečioje, po 5 pirmoje ir šeštoje klasėse. Taigi, visose mokyklose romų tautybės moksleiviai yra integruoti į bendrąsias klases. 14 romų vaikų mokėsi specialiose mokyklose – po 5 mokinius Žagarės ir Ukmergės ,,Ryto“ specialiose mokyklose, po vieną Kauno ir Kėdainių, du vaikai Kybartų ,,Rasos“ specialiojoje mokykloje. ŠVIC duomenimis šis skaičius kiek didesnis, nes dar įskaičiuojama Akmenės rajono Dabinės specialioji mokykla bei Šiaulių ,,Ringuvos“ specialioji mokykla.

29. Absoliuti dauguma romų tautybės vaikų mokėsi pradinėse klasėse. • Tikslių duomenų kiek jų mokosi pagrindinėse mokyklose ir kiek vidurinėse, gimnazijose negalima išskirti, nes kai kurios savivaldybės pateikė duomenis, neišskirdami atskirų mokyklų, tačiau vyresnėse nei 10 klasė besimokančiųjų buvo nedaug. • 2 gimnazijos klasėje du vaikai mokėsi Vilniaus rajono Valčiūnų vidurinėje mokykloje, po vieną mokinį - 11 klasėje Vilkaviškio rajono Sūduvos vidurinėje mokykloje, 10 klasėje Vilniaus Saulėtekio vidurinėje mokykloje, 10 klasėje Marijampolės Petro Armino pagrindinėje mokykloje bei Marijampolės ,,Ryto“ pagrindinėje mokykloje, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje ir kt.

30. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis romų ugdymas • Ikimokyklines įstaigas lankė tik 8 romų vaikai – po vieną Jurbarko ir Kėdainių rajono savivaldybėse bei po du Panevėžio rajono, Mažeikių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėse, Kirtimuose esantį VšĮ romų visuomenės centre esantį vaikų dienos centrą lanko 83 romų tautybės vaikai. • Priešmokyklinio ugdymo įstaigose mokėsi 11 vaikų. (Po vieną Prienų, Jurbarko, Marijampolės ir Panevėžio rajono savivaldybėse, po du – Šalčininkų rajono ir Panevėžio miesto savivaldybė bei 3 – Klaipėdos miesto savivaldybė). Kirtimuose esančią VšĮ Romų visuomenės centre priešmokyklinio ugdymo grupę lanko 33 romų tautybės vaikai.

31. 2000 m. vasario 3 d. Europos Tarybos Ministrų komitetas priimtoje rekomendacijoje Nr. R(2000)4 ,,Dėl romų vaikų švietimo Europoje“ pirmą kartą Europos Taryba pasiūlė naudotis tarpininkų iš romų bendruomenės paslaugomis tam, kad būtų užtikrintas efektyvus bendradarbiams tarp vaikų, jų tėvų ir mokyklų bendruomenės. 2009 m. birželio 17 d. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendaciją CM/Rec(2009)4 ,,Dėl romų švietimo Europoje“, šioje rekomendacijoje jau kalbama apie tai, kad valstybės turėtų įdarbinti mokytojų padėjėjus (15 punktas). • Iš pradžių mokytojų padėjėjai mokyklose, kur mokosi romų vaikai dirbo Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje NVO vykdomų projektų rėmuose (kaip Lietuvoje 2012/2013 ir 2013/2014 mokslo metais), vėliau valstybės institucijos įdarbino mokytojų padėjėjus arba skyrė finansavimą NVO projektams. Dabartiniu metu 20 Europos Sąjungos valstybių mokyklose, kurias lanko romų vaikai, yra įdarbinti mokytojų padėjėjai.

32. Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių nurodomi šie probleminiai aspektai sprendžiant romų ugdymo problemas, steigiant mokytojų padėjėjų etatus: • Stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti pamokų lankomumą, skirti finansavimą mokinių bendrųjų kompetencijų, socialinių įgūdžių stiprinimo programoms, dažniau skirti privalomą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą; • Užtikrinti pakankamą socialinių pedagogų skaičių, ypatingai tose mokyklose, kur daugiausia mokosi romų tautybės vaikai. Tose mokyklose steigti mokytojų padėjėjų etatus, finansuojamus iš mokinio krepšelio lėšų. Parengti jų pavyzdinius nuostatus. • Būtinumas numatyti konkrečias mokytojų padėjėjų veiklas (individualios ir grupinės konsultacijos, dalyvavimas Vaiko gerovės komisijos veikloje, neformaliojo ugdymo veikla), vykdyti arba pavesti mokyklos administracijai mokytojų padėjėjų darbo stebėseną, sukurti mokytojų padėjėjų darbo vertinimo kriterijus. • Dirbti su mokytojais, analizuoti ir keisti jų turimas neigiamas nuostatas romų atžvilgiu, Dirbant su romų vaikais mokytojams rekomenduoti domėtis romų istorija, kultūra, tradicijomis, taip pat organizuoti psichologinę pagalbą romų tautybės mokinių tėvams.

33. Atsižvelgdama į tarptautinę praktiką panaudojant mokytojų padėjėjų darbą dirbant su romais, į tyrimo metu iš 30 Lietuvos savivaldybių administracijų švietimo skyrių gautą medžiagą, kurioje nurodomi probleminiai darbo su romų vaikais aspektai, į Vilniaus mokyklų, kuriose dirbo mokytojų padėjėjai patirtį, į išsakytus Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento pareigūnų pastebėjimus šiais klausimais, Lygių galimybių kontrolierė nusprendė: 1. Rekomenduoti Švietimo ir mokslo ministerijai spręsti mokytojo padėjėjo pareigybės darbui su romais įsteigimą tose mokyklose, kuriose mokosi daugiau kaip 5 romų tautybės vaikai pradinėse klasėse, o taip pat papildyti ,, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2011m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229: 7 punkte po žodžių ,,įgimtų sutrikimų“ įrašyti žodžius ,,arba mokymosi sunkumų dėl mokymosi ne gimtąja kalba arba gyvenimo kitoje kalbinėje/kultūrinėje aplinkoje)... negalinčiai savarankiškai dalyvauti ugdymo procese.

34. 2. Pasiūlyti savivaldybių administracijoms raginti mokyklas visų pirma atsižvelgti/tirti vaikų kalbinius poreikius, nes mokymosi pasiekimai yra tiesiogiai susiję su kalbiniu mokinių pasirengimu. Vaikams, kurie namuose vartoja kitą kalbą nei mokyklos kalba (valstybinė ar pvz. tautinių mažumų kalba), dažnai nepakankami kalbiniai įgūdžiai trukdo sėkmingai mokytis. Mokykla turėtų identifikuoti tokius vaikus (įskaitant romus, kitas tautines mažumas ir emigrantų arba re-imigrantų šeimas) ir organizuoti jiems pagalbą. Vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 48-50 punktais, nustačius mokymosi pagalbos poreikį, mokykla turėtų atitinkamai skirti kalbos įgūdžių ugdymo pagalbą individualiai arba sudarant mokinių, kuriems reikia stiprinti kalbą, grupes. Tam galima naudoti pamokas, skiriamas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pasiekimams gerinti, arba skirti konsultacijas. Mokyklos ugdymo plane reikia numatyti mokymosi pagalbos teikimo ir įgyvendinimo būdus.

35. Romų skundai būsto srityje • Po sėkmingo Lygių galimybių kontrolieriaus ir Marijampolės savivaldybės bendradarbiavimo savivaldybė geranoriškai pagerino būsto sąlygas romų tautybės moteriai, turinčiai neįgalų vaiką. • Bendradarbiaujant su Panevėžio teisėsaugos institucijomis buvo taikiai sureguliuotas konfliktas tarp romų šeimos, gyvenančios socialiniame būste ir kaimynų.

36. Negatyvaus reportažo ar straipsnio sensacingumui padidinti neretai pasirenkami visuomenėje įsigalėję stereotipai. • Žiniasklaidos priemonėse romai (čigonai) vaizduojami kaip vagys arba narkotikų pardavėjai.

37. Antraščių pavyzdžiai

38. Antraščių pavyzdžiai • ,,A. Butkevičius: taborą į vagonėlius ir iškraustyti“ (www.delfi.lt) • A. Dumalakas ,,Čigonų gyvenimo būdo daigai pradėjo kaltis ir Žirmūnuose“ (www.lrytas.lt)

39. Tiriant skundą dėl termino <romas> vietoje <čigonas> vartojimo LGKT susidūrė su problema, kad Lietuvoje termino ,,romai“ nereglamentuoja nei vienas teisės aktas. • Minimo termino vartojimą įtakojo 1971 m. Londone I –ajame čigonų kongrese, kuriame dalyvavo 14 valstybių atstovai, priimtas sprendimas nenaudoti termino <čigonai> kaip diskriminuojančio ir vadinti šiuos asmenis romais.

40. Dėkoju už dėmesį !

41. Danguolė Grigolovičienė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Šeimyniškių g. 1A, 09312 Vilnius, www.lygybe.lt tel. 8 5 272 7719 el.p.: danguole.grigoloviciene@lrs.lt