Jevgenija Tichomirova Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė Europos kontekste

1. JevgenijaTichomirovaLietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė Europos kontekste Darbą pristatys Vidmantė Krauzaitė Darbo vadovė: doc. Vida Staniulienė

2. Temos aktualumas • Vienas iš svarbiausių bet kurios šalies išsivystymo požymių yra gyventojų sveikata (Jasilionis, 2003), o Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai yra ypač žemi. • 2010 metais Lietuvos vyrų mirtingumas buvo 1,2 karto didesnis negu moterų (Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė, 2011).

3. Temos aktualumas • Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VTGT) yra 10 metų trumpesnė už moterų (VTGT) : moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2011 metais buvo 78,8 metų, vyrų – 68 metai.

4. Temos aktualumas • 2010/2011 metais dalyvavau tarptautiniame projekte “Vyrų sveikata ir gerovė Europos kontekste”, kuriame dalyvavo šalys: Belgija, Estija, Graikija, Lietuva, Ispanija, Suomija. • Išryškėjo kad Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai yra žemiausi projekte dalyvavusių Europos šalių kontekste, tai ir sudarė prielaidas išsamiau analizuoti esamą vyrų sveikatos padėtį Lietuvoje.

5. Tyrimo problema • Tyrimo problema keliama išskiriant tris probleminius klausimus: • Kokie yra Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai lyginant su Lietuvos moterų sveikatos rodikliais? • Kokie yra Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai lyginant su Europos šalių vyrų sveikatos rodikliais? • Kokie buvo vyrų sveikatos rodiklių pokyčiai 2004 – 2009 mm.

6. Darbo tikslas: • Išanalizuoti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklius Europos šalių kontekste. Tyrimo objektas: • Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė.

7. Darbo uždaviniai • Išanalizuoti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių pokyčius. • Identifikuoti bendruomenės slaugytojo veiklą sprendžiant vyrų sveikatos problemas. • Ištirti Lietuvos vyrų sveikatos rodiklius ir palyginti su Europos šalių vyrų sveikatos rodikliais.

8. Tyrimo metodika • Tyrimo pobūdis - kokybinis tyrimas. • Tyrimo metodas – dokumentų analizės metodas

9. Tyrimo metodika • Duomenų rinkimo metodas – dokumentų (kontent) analizė. Buvo analizuojami Lietuvos statistikos departamento bei Europos statistikos duomenų bazėse pateikti statistiniai duomenys.

10. Tyrimo metodika • Buvo renkami ir analizuojami tokie vyrų sveikatos rodikliai: • vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; • mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų; • mirtingumas dėl piktybinių navikų; • mirtingumas dėl savižudybių.

11. Tyrimo metodika • EUROSTAT internetinėje duomenų bazėje statistiniai duomenys buvo renkami pagal tarptautinį statistinį ligų ir sveikatos problemų klasifikatorių.

12. Tyrimo metodika • Dokumentų analizės metodas – tradicinė (klasikinė) dokumentų analizė. Jos etapai: • išorinė analizė, kurios tikslas buvo nustatyti dokumento tikrumą, paskirtį, ar dokumentas atitinka tyrimo tikslus ir uždavinius. • vidinė (dokumento) analizė, jos tikslas buvo nustatyti dokumentų rengimo datą, jo kontekstą, tikslą, kokias išvadas galima padaryti juos išanalizavus.

13. Tyrimo metodika • Vidinės analizės metu buvo nustatyta statistinių lentelių paskutinio atnaujinimo data – 10.2011, statistinėse teminėse lentelėse išdėstyti statistiniai vyrų mirtingumo duomenys, atitinkantys tyrimo tikslą.

14. Tyrimo metodika • Siekiant palyginti Lietuvos vyrų ir moterų sveikatos rodiklius, tyrime buvo analizuojami Lietuvos moterų sveikatos rodikliai. Lietuvos vyrų sveikatos rodikliai buvo lyginami su Belgijos, Estijos, Graikijos Ispanijos, Suomijos šalių rodikliais ir Europos 27 šalių bendrais vyrų sveikatos rodiklių vidurkiais.

15. Tyrimo metodika • Buvo analizuojami vyrų sveikatos paskutiniųjų 5 metų EUROSTATO ir Lietuvos statistikos departamento duomenų bazių rodiklių pokyčiai, tai apėmė 2004 – 2009 metų statistinius duomenis.

16. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas2 lentelė. Vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės nuo gimimo rodiklis2004-2009 mm. (metais). Šaltinis – EUROSTAT

17. 3 pav. Vyrų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pasiskirstymas 2004-2009mm. Europos šalyse. (metais)Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

18. 5 pav. Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės nuo gimimo rodiklių palyginimas 2004 – 2009 m. (metais) Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

19. 4 lentelė. Vyrų mirtingumo dėl išeminių širdies ligų rodiklis 2004-2009 mm. , kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Šaltinis – EUROSTAT

20. 6 pav. Vyrų mirtingumo dėl išeminių širdies ligų rodiklių 2004-2009 mm. pasiskirstymas Europos šalyse , kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

21. 8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl išėminių širdies ligų rodiklių 2004-2009m palyginimas, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

22. 6 lentelė. Vyrų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklis 2004-2009 mm., kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Šaltinis – EUROSTAT

23. 9 pav. Vyrų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklių 2004-2009mm. pasiskirstymas Europos šalyse, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

24. 11 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklių 2004-2009 m. palyginimas, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

25. 8 lentelė Vyrų, mirusiųjų nuo savižudybių skaičius 2004-2009 mm, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Šaltinis – EUROSTAT

26. 12 pav. Vyrų, mirusiųjų nuo savižudybių skaičiaus 2004-2009mm. pasiskirstymas Europos šalyse, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

27. 14 pav. Vyrų ir moterų mirtingumo dėl savižudybių rodiklių 2004-2009 m. palyginimas, kuris matuojamas standartizuotu mirtingumu 100 000 gyventojų. Diagramą sudaryta autorės J. Tichomirovos (2012)

28. IŠVADOS 1. Vyro sveikata turi reikšmės jo asmenybės vystymuisi ir jo šeimos gerovei. PSO konstatavo, kad vyrai yra mažiau sveiki nei moterys, turi daugiau socialinių problemų ir miršta vidutiniškai 5,3 metų anksčiau nei moterys Europoje.

29. 1. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VTGT) 2011 metais buvo 10,8 metų trumpesnė negu moterų, ir sudarė atitinkamai vyrų – 68 metus, moterų VTGT – 78,8 metų. Žmogaus sveikata vertinama pagal mirtingumo rodiklius. Lietuvoje pagrindinės vyrų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirčių priežastys.

30. 2. Bendruomenės slaugytojas atlieka svarbų vaidmenį vyrų ligų profilaktikos vykdymo procese. Bendruomenės slaugytojas tiesiogiai įtakoja vyrų sveikatą vykdant bendruomenės sveikatinimo programas. Siekiant pagerinti vyrų kaip visuomenės narių sveikatos būklę, pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik ligų gydymui, bet sveikatos išsaugojimui, palaikymui ir stiprinimui.

31. 2. Slaugytojas dirbdamas su šeimomis bei atsižvelgiant į vyrų sveikatos rodiklių vertinimus skatina vyrus dalyvauti bendruomenėje vykdomose valstybinėse profilaktikos programose, tokiose kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika bei priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuriomis siekiama mažinti sergamumą šiomis ligomis, kurios tampa pagrindinėmis vyrų mirties priežastimis.

32. 3. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (VTGT) 2009 metais buvo 67,5 metų, ir tai yra 7,1 metų trumpesnė negu Europos šalių vyrų VTGT vidurkis - 74,6 metų (2009 m). Lietuvos vyrų VTGT rodikliai 2004 – 2009 metais svyruoja nuo 66,3 iki 67,5 metų ir yra žemiausi Europoje.

33. 3. Lietuvos vyrų mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų 2009 metais sudarė 428,5 vyrų 100 000 gyventojų, kai Europos šalių vyrų vidurkis sudarė 110 vyrų 100 000 gyventojų. Lietuvos vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis 2009 metais siekė 293,2 vyrų 100 000 gyventojų, kai Europos šalių vyrų mirtingumo dėl piktybinių navikų rodiklis sudarė 222,5 vyrų 100 000 gyventojų.

34. 3. Lietuva lieka pirmoje vietoje pasaulyje pagal vyrų savižudybių skaičių. • Lietuvos vyrų sveikatos rodiklių analizė kelia susirūpinimą prasta Lietuvos vyrų sveikata ir iškelia sveikatos stiprinimo uždavinius pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.

35. rekomendacijos • Rekomendacijos skirtos bendruomenės slaugytojams. • Sveikatos priežiūros specialistams iškyla aktuali problema aktyviai kurti vyrų sveikatos gerinimo programas: • Organizuoti edukacines programas bendruomenėje. • Pristatyti rizikos veiksnių žalingą poveikį vyrų organizmui.

36. rekomendacijos • Vykdyti profilaktines programas: • širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. • priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. • Tirti vyrų sveikatos rodiklių pokyčius.

37. Ačiū už dėmesį.