280 likes | 647 Views
Greta Baliukynaitė ir Indrė Keblikaitė. Alytaus Šaltinių pagr. m – kla. 7a kl. Mokytoja Rasa Kižienė. SAULĖS LAIKRODŽIAI LIETUVOJE. Turinys. 1. Saulės laikrodis. 2. Saulės laikrodžiai Kaune. 3. Saulės laikrod is Šiauliuose. 4. Saulės laikrod is Molėtuose.
E N D
Greta Baliukynaitė ir Indrė Keblikaitė Alytaus Šaltinių pagr. m – kla. 7a kl. Mokytoja Rasa Kižienė
SAULĖS LAIKRODŽIAI LIETUVOJE
Turinys 1. Saulės laikrodis. 2. Saulės laikrodžiai Kaune. 3. Saulės laikrodis Šiauliuose. 4. Saulės laikrodis Molėtuose. 5. Saulės laikrodis Vilniuje. 6. Saulės laikrodis Ukmergėje. 7. Saulės laikrodis Nidoje. 8. Saulės laikrodis Kretingoje. 9. Pabaiga.
Saulės laikrodis Tai prietaisas laikui matuoti pagal Saulės padėtį. Dažniausiai įrengiamas ant pastato sienos. Pirmieji saulės laikrodžiai buvo specialiai statomos kolonos ar obeliskai. Todėl Saulės laikrodžiai įdomūs bei svarbūs ir kaip architektūros elementai.
Saulės laikrodžius pradėjo gaminti dar senovės egiptiečiai ir kinai. Vėliau jie paplito ir Graikijoje bei Romoje. Miestų centrinėse aikštėse būdavo pastatyti obeliskai, pagal kurių metamą šešėlį buvo galima spręsti apie tikslų laiką.
Tačiau tokie horizontalūs laikrodžiai ypatingu tikslumu skirtingais metų laikais nepasižymėjo, todėl atsirado išgaubti (sferiniai) laikrodžiai.
Viduramžiais buvo išmokta laikrodžio lazdą į dangaus polių palenkti tokiu kampu, kuris atitiktų vietovės geografinę platumą. Šiuo atveju valandų padalos tapo vienodos. Toks laikrodis buvo vadinamas gnomonu. Gnomono šešėlio ilgis galėjo parodyti ne tik laiką, bet ir datą!
Saulės laikrodis ant Informacinių technologijų sienos – Kaune 2006 m. rugsėjo mėnesį Kauno technologijos universitete ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos įrengtasdidžiausias Lietuvoje vertikalus saulės laikrodis. Maksimalus gnonomo (strypo, nuo kurio krenta valandas rodantis šešėlis) šešėlio ilgis - 8,597 metro, piešinio plotas - 81 kv. metro.
Laikrodžio projekto autoriai J. Markauskas, J. Navikas, R. Rudzevičius, J. Sveikata, T. Žebrauskas. Saulės laikrodį įrenginėjo 5 KTU darbuotojai bei Aerogeodezijos institutas, kuris,naudodamas palydovoduomenis, tiksliai išmatavo gnonomo duomenis.
Saulės laikrodis Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje 2009 m. birželio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto teritorijoje buvo atidengtas žmogaus šešėlio saulės laikrodis.
Saulės laikrodžiu naudotis paprasta Tereikia atsistoti nugara į saulę ant mėnesį žyminčios padalos, ir žmogaus šešėlis parodys laiką. Dvi laikrodžio padalų juostos rodo dvi laiko juostas: gilės imituoja žiemos, ąžuolo lapai – vasaros laiką. Laikrodžio padalos yra sužymėtos valandomis: vasaros nuo 7 iki 20 val., žiemos – nuo 6 iki 19 val. Yra viena sąlyga – turi šviesti Saulė.
Saulės laikrodis ant Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedros Katedra nuolat buvo siaubiama karų, gaisrų, vėtrų, bet kiekvienąkart atstačius ji likdavo beveik tokia pat, kokia buvo pastatyta XVII a. pradžioje - baltai tinkuota, su labai aukštu bokštu ir raudonų čerpių stogu. Katedros pietinę sieną puošia vienas iš seniausių Lietuvoje saulės laikrodis, rodantis tikslų vietos laiką.
Saulės laikrodžio aikštė - Šiauliuose Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas – Stanislovo Kuzmos paauksuota, bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys".
Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi sujungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje.
Saulės laikrodžio aikštės kūrimo darbams vadovavo architektai: Černiauskas, R. Jurėla, A. Višniūnas bei skulptorius S. Kuzma.
Besišypsantis saulės laikrodis Kaune ant VU Kauno humanitarinio fakulteto pastato sienos.
Saulės laikrodis ant Molėtų observatorijos administracijos pastato
Saulės laikrodis – Nidoje. Saulės laikrodžio projektą sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius. Profesorius Libertas Klimka jam talkino kaip senosios astronomijos specialistas, meninę projekto dalį sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Saulės laikrodžio obeliskas buvo pastatytas 1995 m. kovo 11 d. Astronominiu požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė tokiam laikrodžiui taip tinkama vieta Lietuvoje.
Saulės laikrodis - Kretingoje Lietuvoje žinomas Saulės laikrodis – Įrengtas1610 m. didiko Jono KarolioChodkevičiaus.Iš jo yra išlikęs tikcentrinis akmuo. Jis stovi Kretingos vienuolyno vidiniame kiemelyje.
Dar viena saulės laikrodžių blogybė - kad mums sukinėjant laiką, jie nepersisuka.