190 likes | 489 Views
Lietuvos išorinis giliavandenis jūrų uostas. Pranešimo akcentai Lietuvos transporto sistemo s reikšmė tarptautiniame kontek s te ; Klaipėdos uostas ir jo svarba; Išorinio uosto specifika; Reikalavimai koncesininkui. I š orinis uostas – tai: Dirbtinė sala/pusiasalis Baltijos jūroje;
E N D
Pranešimo akcentai • Lietuvos transporto sistemos reikšmė tarptautiniame kontekste; • Klaipėdos uostas ir jo svarba; • Išorinio uosto specifika; • Reikalavimai koncesininkui.
Išorinis uostas – tai: • Dirbtinė sala/pusiasalis Baltijos jūroje; • Kitas (dar vienas) Lietuvos jūrų uostas; • Giliavandenis – galės priimti didžiausios grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje (17 m.); • Projekto vertė: 1 mlrd. EUR.
Išorinio uosto įgyvendinimo eiga • 2009 m. lapkritį LRV sprendimu, išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą; • 2010 m. gruodis- 2011 m. lapkritis: atliekamas Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimas. • Studiją atlieka: Inros Lackner AG, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB Ernst & Young Baltic ir SIAEstonian, Latvian & Lithuanian Environment. • Studijos metu bus parinkta tiksli naujojo išorinio giliavandenio uosto vieta ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV); • 2012 m. III-IV ketv. – planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku; • 2013 m. I-II ketv. - išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia; • Tikėtina uosto veiklos pradžia – apie 2017 metus.
Lietuva – tranzitinių srautų kryžkelė Baltijos jūros regiono rinka: 110 mln. vartotojų NVS rinka: 250 mln. vartotojų Vakarų Europos rinka: 340 mln. vartotojų
Kodėl Lietuvai reikia išorinio giliavandenio uosto • Sudaryti sąlygas priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą; • Esamo Klaipėdos uosto plėtros galimybės išnaudotos. Lankstesnė navigacija, tolesnė uosto ir jo paslaugų plėtra įmanoma tik pastačius giliavandenį uostą. • Logistinių pajėgumų didinimas: Didėjant krovinių srautui, esamo Klaipėdos uosto infrastruktūros pajėgumų, net ir visiškai įsisavinus esamas ir rezervines uosto teritorijas, nepakaks tolesnei efektyviai veiklai. • Rytų–Vakarų transporto koridoriaus, jungiančio pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis, potencialo išnaudojimas. Tam tikslui įsteigta asociacija(East-West Transport Corridor Association). Siekiama suformuoti globalią konkurencingą transporto ir logistikos grandinę per Lietuvą. Esamas Klaipėdos uostas
Maksimalūs gyliai rytiniuose Baltijos jūros uostuose (2010 m.): • Ust-Luga (Rusija): 12,8 m - 17,5 m • Sankt Peterburgas (Rusija) – 11,9 m • Primorskas (Rusija) – 15,5 m - 18,2 m • Hamina (Suomija) – 7 m - 12,5 m • Kotka – 6 m - 15,3 m • Helsinkis Vuosaari (Suomija) – 11 m • Talinas (Paldiski - 13,5 m, Muuga - 18 m, Paljassare -9 m, Saaremaa - 10 m, Vanasadam - 10,7 m) • Ryga (Latvija) – 12,2 m - 15 m • Ventspilis (Latvija) – 13,5 m - 17,5 m • Liepoja (Latvija) – 10,5 m • Klaipėda (Lietuva) – 13 m - 14,5 m • Kaliningradas (Rusija) – 8 m • Gdanskas (Lenkija) – 17 m Planuojamas naujojo išorinio giliavandenio uosto gylis – 17 m
Išorinio giliavandenio uosto strateginė reikšmė • Strategiškai patogi vieta Rytų-Vakarų kryptimi; • Nuolat augantis krovinių srautas iš tolimųjų rytų; • Naujasis uostas taps Rytų-Vakarų koridoriaus jūrų vartais pasiekti Rusijos, Skandinavijos ir kitas rinkas; • Natūrali IX B TEN-T multimodalinio sausumos koridoriaus tąsa jūroje (Baltijos jūros greitkeliais); • Galimybės kurti patrauklią, konkurencingą ir modernią infrastruktūrą visiškai naujame uoste; • Geopolitiškai patogi vieta tranzitinio susisiekimo požiūriu; • Strateginės reikšmės terminalų išvystymas; • Papildomų krovinių srautų generavimas (“transhipment” galimybė) sukuriant naują pridėtinę vertę.
Išorinio giliavandenio uosto investicinis patrauklumas • Vienas patogiausių pasiekiamumo prasme (išorinis), lyginant su sausuminiais uostais; • Gerai veikiančios sausumos jungtys – kelių ir geležinkelių, puiki geografinė padėtis; • Lietuvos geležinkelio sistema yra tų pačių standartų kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse; • Geri verslo santykiai su Kinija, Baltarusija, Rusija, Kazakstanu, TRACECA šalimis ir didelis krovinių potencialas; • Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pasiūla, konkurencinga ir patraukli darbo užmokesčio struktūra. • Lietuvos rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių, geresnė sausumos transporto infrastruktūra, kuriamas viešųjų logistikos centrų tinklas.
Baltijos jūra 2010 m. kovo 15 d. Lietuvos pakrantės geografiniai pranašumai: Šiauriausias neužšalantisrytinės Baltijos jūros pakrantės uostas
Investuotojo įsipareigojimų paketas • Ieškoma koncesininko – DFBOT modeliui, kuris projektuotų, finansuotų, pastatytų, operuotų ir perduotų Lietuvos valstybei savo operuojamą išorinio giliavandenio uosto infrastruktūrą po maksimalaus koncesijos laikotarpio. • Turėti (užtikrinti) konkretų krovinių srautą, t.y. ieškoma investuotojo su operatoriumi arba tiesiog operatoriaus. • Pageidautina – operatorius turintis specifinį, nekonkuruojantį su Klaipėdos uostu, krovinių srautą. • Gera reputacija, patirtis, kompetencija ir žinomas vardas. • *Daugiau informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės reglamentavimą Lietuvoje rasite www.cpva.lt
Šiaulių VLC: krovinių kaimelis: nuo 2012 I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų-Vakarų kryptį, sausojo uosto funkcijos. Išorinis giliavandenis uostas: nuo 2017 Išorinio uosto ir numatomų viešųjų logistikos centrų bendradarbiavimas Klaipėdos VLC: sausasis uostas: nuo 2015 Sausasis uostas Klaipėdos ir išorinio giliavandenio uostų aptarnavimui. Vilniaus VLC: distribucijos centras: nuo 2014. Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas, . Kauno VLC: distribucijos centras: nuo 2015 I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų-Vakarų kryptį. Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas.
Kviečiame investuoti, išnaudoti naujas galimybes ir sėkmingai bendradarbiauti!Daugiau informacijos: www.deepseaport.ltel.p. info@deepseaport.lt