1 / 15

Lietuvos išorinis giliavandenis jūrų uostas

Lietuvos išorinis giliavandenis jūrų uostas. Pranešimo akcentai Lietuvos transporto sistemo s reikšmė tarptautiniame kontek s te ; Klaipėdos uostas ir jo svarba; Išorinio uosto specifika; Reikalavimai koncesininkui. I š orinis uostas – tai: Dirbtinė sala/pusiasalis Baltijos jūroje;

azizi
Download Presentation

Lietuvos išorinis giliavandenis jūrų uostas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Lietuvos išorinisgiliavandenis jūrų uostas

  2. Pranešimo akcentai • Lietuvos transporto sistemos reikšmė tarptautiniame kontekste; • Klaipėdos uostas ir jo svarba; • Išorinio uosto specifika; • Reikalavimai koncesininkui.

  3. Išorinis uostas – tai: • Dirbtinė sala/pusiasalis Baltijos jūroje; • Kitas (dar vienas) Lietuvos jūrų uostas; • Giliavandenis – galės priimti didžiausios grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje (17 m.); • Projekto vertė: 1 mlrd. EUR.

  4. Išorinio uosto įgyvendinimo eiga • 2009 m. lapkritį LRV sprendimu, išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą; • 2010 m. gruodis- 2011 m. lapkritis: atliekamas Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimas. • Studiją atlieka: Inros Lackner AG, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB Ernst & Young Baltic ir SIAEstonian, Latvian & Lithuanian Environment. • Studijos metu bus parinkta tiksli naujojo išorinio giliavandenio uosto vieta ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV); • 2012 m. III-IV ketv. – planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku; • 2013 m. I-II ketv. - išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia; • Tikėtina uosto veiklos pradžia – apie 2017 metus.

  5. Lietuva – tranzitinių srautų kryžkelė Baltijos jūros regiono rinka: 110 mln. vartotojų NVS rinka: 250 mln. vartotojų Vakarų Europos rinka: 340 mln. vartotojų

  6. Esamo Klaipėdos jūrų uosto jungtys

  7. Klaipėdos uosto krovinių struktūra, 2010 m.

  8. Kodėl Lietuvai reikia išorinio giliavandenio uosto • Sudaryti sąlygas priimti didžiausius laivus, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą; • Esamo Klaipėdos uosto plėtros galimybės išnaudotos. Lankstesnė navigacija, tolesnė uosto ir jo paslaugų plėtra įmanoma tik pastačius giliavandenį uostą. • Logistinių pajėgumų didinimas: Didėjant krovinių srautui, esamo Klaipėdos uosto infrastruktūros pajėgumų, net ir visiškai įsisavinus esamas ir rezervines uosto teritorijas, nepakaks tolesnei efektyviai veiklai. • Rytų–Vakarų transporto koridoriaus, jungiančio pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis, potencialo išnaudojimas. Tam tikslui įsteigta asociacija(East-West Transport Corridor Association). Siekiama suformuoti globalią konkurencingą transporto ir logistikos grandinę per Lietuvą. Esamas Klaipėdos uostas

  9. Maksimalūs gyliai rytiniuose Baltijos jūros uostuose (2010 m.): • Ust-Luga (Rusija): 12,8 m - 17,5 m • Sankt Peterburgas (Rusija) – 11,9 m • Primorskas (Rusija) – 15,5 m - 18,2 m • Hamina (Suomija) – 7 m - 12,5 m • Kotka – 6 m - 15,3 m • Helsinkis Vuosaari (Suomija) – 11 m • Talinas (Paldiski - 13,5 m, Muuga - 18 m, Paljassare -9 m, Saaremaa - 10 m, Vanasadam - 10,7 m) • Ryga (Latvija) – 12,2 m - 15 m • Ventspilis (Latvija) – 13,5 m - 17,5 m • Liepoja (Latvija) – 10,5 m • Klaipėda (Lietuva) – 13 m - 14,5 m • Kaliningradas (Rusija) – 8 m • Gdanskas (Lenkija) – 17 m Planuojamas naujojo išorinio giliavandenio uosto gylis – 17 m

  10. Išorinio giliavandenio uosto strateginė reikšmė • Strategiškai patogi vieta Rytų-Vakarų kryptimi; • Nuolat augantis krovinių srautas iš tolimųjų rytų; • Naujasis uostas taps Rytų-Vakarų koridoriaus jūrų vartais pasiekti Rusijos, Skandinavijos ir kitas rinkas; • Natūrali IX B TEN-T multimodalinio sausumos koridoriaus tąsa jūroje (Baltijos jūros greitkeliais); • Galimybės kurti patrauklią, konkurencingą ir modernią infrastruktūrą visiškai naujame uoste; • Geopolitiškai patogi vieta tranzitinio susisiekimo požiūriu; • Strateginės reikšmės terminalų išvystymas; • Papildomų krovinių srautų generavimas (“transhipment” galimybė) sukuriant naują pridėtinę vertę.

  11. Išorinio giliavandenio uosto investicinis patrauklumas • Vienas patogiausių pasiekiamumo prasme (išorinis), lyginant su sausuminiais uostais; • Gerai veikiančios sausumos jungtys – kelių ir geležinkelių, puiki geografinė padėtis; • Lietuvos geležinkelio sistema yra tų pačių standartų kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse; • Geri verslo santykiai su Kinija, Baltarusija, Rusija, Kazakstanu, TRACECA šalimis ir didelis krovinių potencialas; • Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pasiūla, konkurencinga ir patraukli darbo užmokesčio struktūra. • Lietuvos rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių, geresnė sausumos transporto infrastruktūra, kuriamas viešųjų logistikos centrų tinklas.

  12. Baltijos jūra 2010 m. kovo 15 d. Lietuvos pakrantės geografiniai pranašumai: Šiauriausias neužšalantisrytinės Baltijos jūros pakrantės uostas

  13. Investuotojo įsipareigojimų paketas • Ieškoma koncesininko – DFBOT modeliui, kuris projektuotų, finansuotų, pastatytų, operuotų ir perduotų Lietuvos valstybei savo operuojamą išorinio giliavandenio uosto infrastruktūrą po maksimalaus koncesijos laikotarpio. • Turėti (užtikrinti) konkretų krovinių srautą, t.y. ieškoma investuotojo su operatoriumi arba tiesiog operatoriaus. • Pageidautina – operatorius turintis specifinį, nekonkuruojantį su Klaipėdos uostu, krovinių srautą. • Gera reputacija, patirtis, kompetencija ir žinomas vardas. • *Daugiau informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės reglamentavimą Lietuvoje rasite www.cpva.lt

  14. Šiaulių VLC: krovinių kaimelis: nuo 2012 I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų-Vakarų kryptį, sausojo uosto funkcijos. Išorinis giliavandenis uostas: nuo 2017 Išorinio uosto ir numatomų viešųjų logistikos centrų bendradarbiavimas Klaipėdos VLC: sausasis uostas: nuo 2015 Sausasis uostas Klaipėdos ir išorinio giliavandenio uostų aptarnavimui. Vilniaus VLC: distribucijos centras: nuo 2014. Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas, . Kauno VLC: distribucijos centras: nuo 2015 I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų-Vakarų kryptį. Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas.

  15. Kviečiame investuoti, išnaudoti naujas galimybes ir sėkmingai bendradarbiauti!Daugiau informacijos: www.deepseaport.ltel.p. info@deepseaport.lt

More Related