Tyrimo ataskait ą parengė – Sonata Lažauninkienė ,

1. 8 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ PROFESINIS INFORMAVIMAS, KONSULTAVIMAS IR ORIENTAVIMAS KAIŠIADORIŲ RAJONO BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE Tyrimoataskaitą parengė – Sonata Lažauninkienė, Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centro metodininkė 2013.01.13

2. Tyrimo problema. Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas vykdomas nesistemingai, paviršutiniškai ir tik iš dalies atitinka mokinių poreikius.

3. Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas.

4. Tyrimo metodika ir organizavimas. • Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėn. – liepos mėn. • Statistinis imties dydžio nustatymas buvo atliekamas naudojant Paniotto formulę: n = 1/ (Δ2 + 1/N) • Tiriamieji - Kaišiadorių rajono bendrojo ugdymo mokyklų 8-12 klasių mokiniai. • Anketos pildymui buvo pateikiamos ir jų surinkimas vykdomas dvejose Kaišiadorių rajono gimnazijose, dvejose pagrindinėse mokyklose ir vienoje progimnazijoje. • Tyrimo metu į anketos klausimus atsakė 294 mokinių.

5. Tyrimo tikslas- nustatyti, kokios mokinių galimybės Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose pasinaudoti profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugomis.

6. Tyrimo uždaviniai: • Ištirti mokinių profesijos rinkimosi motyvus ir veiksnius. • Išsiaiškinti, kokios informacijos profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo klausimais gavimo galimybės Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose. • Ištirti mokykloje teikiamų profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo paslaugų raišką, kokybę ir efektyvumą.

7. Tyrimo rezultatai (1)Profesijos rinkimosi motyvai (proc.)

8. Tyrimo rezultatai (2)Savęs pažinimo svarba renkantis profesiją pagal amžių (proc.)

9. Tyrimo rezultatai (3) Mokinių profesinis apsisprendimas (proc.)

10. Tyrimo rezultatai (4) Mokinių profesinio neapsisprendimo priežastys (proc.)

11. Tyrimo rezultatai (5)Profesijos rinkimosi veiksniai pagal amžių (proc.)

12. Tyrimo rezultatai (6) Papildomo ugdymo užsiėmimų profesinio švietimo klausimais poreikis pagal amžių (proc.)

13. Tyrimo rezultatai (7)Informacijos gavimo galimybės renkantis profesiją

14. Tyrimo rezultatai (8) Informacijos gavimo galimybės renkantis profesiją pagal mokyklos tipą

15. Tyrimo rezultatai (9) Informacijos apie profesijos pasirinkimo kelius nepakankamumo vertinimas pagal klasę

16. Tyrimo rezultatai (10) Asmenys, kurie konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais (proc.)

17. Tyrimo rezultatai (11) Galimi pagalbininkai renkantis profesiją (proc.)

18. Tyrimo rezultatai (12) Mokykloje vykstančių profesinio informavimo renginių vertinimas (proc.)

19. Tyrimo rezultatai (13) Mokykloje gaunamos pagalbos vertinimas profesijos pasirinkimo klausimais (proc.)

20. Tyrimo rezultatai (14)Mokyklos profesinio informavimo sistemos gerinimo faktoriai (proc.)

21. IŠVADOS (1) • Merginos atsakingiau žvelgia į profesijos pasirinkimą nei vaikinai. Svarbiausias motyvas renkantis profesiją joms tampa savęs pažinimas, po to žinios, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos pasirinktai profesijai bei asmeniniai gebėjimai. • Savęs pažinimo motyvas renkantis profesiją yra svarbiausias 11 kl. mokiniams, tačiau ir baigiamojoje 12 klasėje šis motyvas išlieka labai aktualus. Jis čia rūpi šiek tiek mažiau, kadangi 12 klasėje mokiniai yra daugiau ar mažiau apsisprendę, kokį profesinį kelią pasirinks, tai priklauso nuo baigiamųjų egzaminų rezultatų. 10 klasių mokiniams svarbiausi motyvai renkantis profesiją yra karjeros galimybės, asmens gebėjimai bei žinios apie įsidarbinimo galimybes pagal specialybė. 9 klasės mokiniams svarbiausias motyvas renkantis profesiją yra savęs pažinimas, o 8 klasės mokiniams – karjeros galimybės.

22. IŠVADOS (2) • Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose profesinis informavimas vyksta nesistemingai ir siaurai. Mokiniams trūksta informacijos apie profesijas, jos rinkimosi kelius ir pan. • Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams daugiausia įtakos renkantis profesiją turi objektyvieji (išoriniai) veiksniai (darbo rinka), tačiau ne mažiau svarbus ir subjektyvusis (vidinis) veiksnys – savęs pažinimas.

23. IŠVADOS (3) • 8-11 klasių mokiniams labiau nei 12 klasių mokiniams reikalingi papildomi užsiėmimai, padedantys profesiniam pasirinkimui. • Mokiniai turi mažai informacijos apie juos dominančias profesijas. Apie jas daugiausiai sužino iš interneto svetainių, žiniasklaidos, įvairios spausdintinės medžiagos ir klasės auklėtojo.

24. IŠVADOS (4) • Ugdant mokinių karjeros kompetencijas daugiau dėmesio skirti šioms sritims: -8 klasės mokiniams – savęs pažinimo (pažinti svarbias asmenybės charakteristikas ir jų sąsajas su karjera); -9 – 10 klasių mokiniams - savęs pažinimo (pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis); -11 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas (rasti ir -veiksmingai naudoti karjeros informaciją); -12 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas (pažinti kintantį darbo pasaulį).

25. IŠVADOS (5) • Dažniausiai mokinius konsultuoja profesijos pasirinkimo klausimais tėvai, giminaičiai ir vyresni draugai. Pasitvirtina ankstesniuose skyriuose darytos išvados, kad mokiniai mažai gauna informacijos profesijos pasirinkimo klausimais mokykloje. • Ugdymą karjerai bendrojo lavinimo mokyklose turi atlikti asmenys, esantys arčiausiai mokinių, t.y. karjeros specialistai, mokytojai, klasių auklėtojai. Tyrimas parodė, kad karjeros specialistas mokyklose reikalingas. Mokiniai taip pat pažymėjo, kad konsultuoti gali ir dalyko mokytojas. Vadinasi, ugdymo karjerai integravimas turėtų būti intensyvesnis į dalykus, tiesiogiai susijusius su karjeros kompetencijų ugdymu.

26. IŠVADOS (6) • Mokykloje vykstantys profesinio orientavimo renginiai – susitikimai su karjeros specialistais, įvairių profesijų atstovais, profesinių ir aukštųjų mokyklų atstovais, ekskursijos į miesto, rajono, šalies įmones ir organizacijas, pokalbius su profesijos patarėjais – mokiniai vertino per daug neišskirdami vieno nuo kito (34 proc. – 22 proc.). • Klasės valandėlės profesinio informavimo temomis nėra gerai organizuotos, neatitinka mokinių poreikių.

27. IŠVADOS (7) • Profesinio informavimo paslaugos mokyklose vertinamos vidutiniškai. • Pagalba mokykloje profesijos pasirinko klausimais vertinama pakankamai patenkinamai (5 balai). • Svarbiausias karjeros specialisto darbas - teikti asmenines mokinių konsultacijas mokiniams profesijos pasirinkimo klausimais; organizuoti įvairius renginius profesijos pasirinkimo temomis (ekskursijos į įmones, susitikimai su profesijų atstovais, darbdaviais); vienyti mokytojus bendram profesinio informavimo darbui mokykloje.

28. REKOMENDACIJOS (1) Mokiniams • Aktyviai domėtis karjeros projektavimu. • Naudotis internetinių svetainių teikiama informacija. • Aktyviai dalyvauti profesinio informavimo renginiuose. • Konsultuotis su specialistais. • Suvokti ir suprasti, kad patys mokiniai turi padaryti sprendimus ir būti atsakingais už juos.

29. REKOMENDACIJOS (2) Dalykų mokytojams • Ieškoti galimybių į ugdymo turinį integruoti ugdymo karjerai temas. • Kelti mokymosi motyvaciją per ugdymą karjerai.

30. REKOMENDACIJOS (3) Klasių auklėtojams • Bendradarbiaujant su tėvais, padėti mokiniui pažinti save, savo gabumus interesus, įvertinti savo galimybes. • Organizuoti klasės valandėles ugdymo karjerai temomis. • Skatinti mokinius susipažinti su profesijų pasauliu savarankiškai. • Stebėti mokinius, kaupti informaciją apie auklėtinių polinkius, pateikti ją specialistams, kurie šią informaciją panaudos konsultuodami mokinius.

31. REKOMENDACIJOS (4) Psichologui • Padėti mokiniams išsiaiškinti jų polinkius ir gebėjimus įvairių testų, individualių pokalbių pagalba.

32. REKOMENDACIJOS (5) Socialiniam pedagogui • Konsultuoti mokinius iš socialinės rizikos šeimų bei turinčius mokymosi sunkumų profesijos pasirinkimo klausimais.

33. REKOMENDACIJOS (6) Karjeros specialistui • Teikti asmenines, grupines mokinių konsultacijas mokiniams profesijos pasirinkimo klausimais. • Organizuoti įvairius renginius profesijos pasirinkimo temomis (ekskursijos į įmones, susitikimai su profesijų atstovais, darbdaviais). • Vienyti mokytojus bendram profesinio informavimo darbui mokykloje. • Užtikrinti ugdymo karjerai programos kaip visumos įgyvendinimą kartu su mokyklos bendruomene (ypač ekonomikos, psichologijos, etikos, technologijų ir kt. mokytojais). • Atlikti tyrimus, kurių rezultatai padėtų tobulinti ugdymo karjerai sistemą mokykloje.

34. REKOMENDACIJOS (7) Mokyklų administracijai • Planuodama ugdymo karjerai programos įgyvendinimą, išsiaiškinti mokyklos bendruomenės su karjeros paslaugų teikimu susijusius poreikius ir mokyklos ugdymo plane, profesinio mokymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose nusistatyti prioritetines karjeros kompetencijų ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo būdus. • Visosmokyklos įgyvendinamos su karjeros kompetencijų ugdymu susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo programos, prevencinės programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti ugdymo karjerai programos nuostatoms. Mokyklose įgyvendinamos prevencinės programos turi integraliai prisidėti prie ugdymo karjerai programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

35. REKOMENDACIJOS (8) • pradiniame ugdyme ugdymą karjerai rekomenduojama integruoti į pasaulio pažinimo dalyką, kitų dalykų turinį ir neformalųjį švietimą; • pagrindiniame ir viduriniame ugdyme ugdymą karjerai rekomenduojama integruoti į visų dalykų programų turinį, neformalųjį švietimą, taip pat 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse ugdymui karjerai bent vienais mokslo metais skirti ugdymo karjerai programos visumą apimantį, specialų karjeros kursą/dalyką/modulį (toliau – karjeros kursas), kuris gali būti organizuojamas privalomų ar(ir) pasirenkamų pamokų, seminarų forma arba(ir) pažintinei, kūrybinei, meninei, socialinei ir kitoms veikloms skirtų dienų metu;

36. REKOMENDACIJOS (9) • ugdymo karjerai integravimas turėtų būti intensyvesnis į dalykus, tiesiogiai susijusius su karjeros kompetencijų ugdymu, taip pat dalykus, kuriems skiriama daugiau mokymo laiko. Detalesnį integravimo planą pasirengia mokyklos bendruomenė, laikydamasi ugdymo karjerai programos; • karjeros kompetencijoms ugdyti mokykloje rekomenduojama taikyti įvairius aktyvaus ugdymo metodus (pvz., diskusijas, praktines užduotis, mokomąsias bendroves, žaidimus, filmų ir knygų pristatymus ir aptarimus ir kt.); • ugdymui karjerai skirtą karjeros kursą turėtų vesti karjeros specialistas(ai), turintis geriausias tam reikalingas kompetencijas. • organizuojant mokinių ugdymą karjerai svarbu šviesti tėvus mokinių karjeros plėtojimo klausimais, skatinti mokinius padėti bendraamžiams planuoti karjerą, panaudoti neformaliojo ugdymo būrelius karjeros kompetencijoms ugdyti, skatinti įvairias verslumo ugdymo formas bei kt.

37. REKOMENDACIJOS (10) Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centrui • Siūlyti mokytojams, mokiniams seminarus, paskaitas ugdymo karjerai klausimais. • Teikti mokykloms konsultacijas ugdymo karjerai klausimais.

38. REKOMENDACIJOS (11) Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriui • Sudaryti sąlygas mokyklose įsteigti karjeros specialisto etatą.