Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys

1. Lietuvos užsienio politika Periodai ir metmenys LUPD 2009/2010 2009 m. vasario 24 d. Morta Vidūnaitė

2. Etapai • ISTORIJA • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1945-1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990 • DABARTIS • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Po 2008 metų Seimo rinkimų?

3. Etapai ir metmenys • Lietuvos užsienio politiką (jos istoriją) paprastai pagal etapus galima suskirstyti pagal metmenis – remiantis užsienio politikos tikslais

4. Istorija: etapai • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1945-1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990

5. Istorija: kodėl? • Kodėl svarbi yra istorija analizuojant Lietuvos užsienio politiką ir diplomatiją? • Istorija gali paaiškinti dabartį: tai kaip psichoanalizė – vienos valstybės istorija atskleidžia individualios valstybės kompleksus ir pranašumus bei dažnai nulemia jos dabartį ir ateitį • Lietuva ir kitos pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės: imperijų valdomos, priešstata didžiosioms valstybėms • Istorinės atminties atvejis: • Rusija – artimiausia Lietuvos sąjungininkė tarpukariu, bet dėl sovietinės okupacijos – nemažos dalies visuomenės ir politinio elito rusofobija. • Lenkija – priešas Nr. 1 tarpukariu, bet dabar dėl pragmatiškų priežasčių – oficialiai strateginė Lietuvos užsienio politikos partnerė. Nors tam tikra politinė antipatija Lenkijai yra išlikusi • Istorija gali būti naudojama dabartinei politikai: kaip LDK mitas tarpukario ir dabartinėje užsienio politikoje

6. Istorija: etapai ir metmenys • 1914 – 1922, I-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • Tikslas – nepriklausomos valstybės atstatymas ir tarptautinio pripažinimo gavimas • Pakankamai palankios tarptautinės aplinkybės šiam tikslui pasiekti • Nors Lietuvos atveju tam trukdė konfliktas su Lenkija dėl Vilniaus

7. 1914 – 1922 metai: Tarptautinio pripažinimo link • (1) nusilpninta pralaimėjusi Pirmajame pasauliniame kare Vokietija, • (2) nusilpninta bolševikinė Rusija, • (3) Prancūzija, siekianti turėti įtaką Baltijos regione per Lenkijos regioninės galybės sukūrimą ir todėl palaikanti Lenkiją Lietuvos-Lenkijos konflikte dėl Vilniaus krašto, • (4) Didžioji Britanija, pirmiausia siekianti stabilumo Baltijos regione, o ne Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai, • (5) Lenkija, Vakarų valstybių laikoma saugumo prieš bolševikine Rusiją Rytų Europos regione centru ir todėl palaikoma Vakarų valstybių jos konflikte su Lietuva dėl Vilniaus.

8. Istorija: etapai ir metmenys • 1923 -1933, reliatyvaus saugumo ir ramybės laikotarpis • Lietuva ieško savo vietos tarptautinėje bendruomenėje: svarbiausių partnerių ir saugumo garantijų paieška • Tačiau viskas sukasi aplink vienintelį siekį – kaip atgauti Vilnių ir jo kraštą iš Lenkijos • Tiesa, pavyksta atgauti Klaipėdą ir jos kraštą iš Vokietijos • Pakankamai rami ir stabili politinė atmosfera Europos politikoje • Nes po Pirmojo pasaulinio karo nusilpusios Vokietija ir Rusija • Nors ir siaučia autoritarizmas

9. 1923 – 1934 metai: “Mes be Vilniaus nenurimsim” • Voldemaro užsienio politika: • Principai: „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir „Mano priešo priešas yra mano draugas“. • Vilniaus krašto ir Klaipėdos vektoriai, • Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos dimensijos: paramos ieškojimas Vokietijoje (iki 1925 m.) ir Rusijoje konflikte prieš Lenkiją. • Lietuvos tarptautinė izoliacija

10. Istorija: etapai ir metmenys • 1934 – 1939, siekis išsaugoti nepriklausomybę • Nepaliaujamai keičiasi tarptautinės aplinkybės, kurios yra nepalankios Lietuvai • Atsigavus Vokietijai ir Rusijai, Lenkija ilgainiui jau negali būti priešas Nr. 1 • Lietuvos tikslas: • išsaugoti bent jau Klaipėdą, • ilgainiui -pačią nepriklausomybę • Tarptautinės aplinkybės kaip lemiamos tarpukario Lietuvos likimui

11. 1934 – 1938 metai: “Nepriklausomybė svarbiau už Vilnių” • S. Lozoraičio užsienio politika: • „Nepriklausomybė svarbiau už Vilnių“ • Lietuvos izoliacijos sumažinimas • Provakarietiška orientacija • Potenciali kombinacija su Lenkija prieš Vokietiją • Santykių su Lenkija laipsniškas atstatymas • Užsienio politikos derinimas su nacionalinio saugumo politika • Baltijos Antantės sukūrimas • Antinacistinė politika, Vokietijos grėsmės numatymas

12. Istorija: etapai ir metmenys • 1940 – 1990, sovietinė okupacija: • I-oji sovietinė okupacija, 1940 – 1941 • Antrasis pasaulinis karas, vokiečių okupacija 1941-1944 • Partizaninės kovos, 1944 - 1953 • Diplomatija egzilyje, 1940 – 1990 • II-oji sovietinė okupacija, sovietinis periodas, 1945 – 1990

13. 1938 – 1940 metai: Nepriklausomybės praradimo link • Esminiai veiksniai: • Atsigavusi Nacistinė Vokietija ir Bolševikinė Rusija, • Lenkija, pasirašiusi nepuolimo sutartis su Rusija ir Vokietija, 1932 ir 1934 m. atitinkamai, • Didžiosios ekonominės depresijos pasekmės: Vokietija ir Didžioji Britanija reikalauja iš Lietuvos daugiau importuoti. • Vokietijos ir Rusijos priešprieša, Vakarų valstybių nuolaidžiavimo politika Vokietijai.

14. 1938 – 1940 metai: Nepriklausomybės praradimo link • 1938 m. kovas: Lenkijos ultimatumas • 1939 m. kovas: Vokietijos ultimatumas ir Klaipėdos praradimas • 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo paktas • 1939 m. rugsėjo 1 d. Antrojo pasaulinio karo pradžia • 1939 m. rugsėjo 28 d. Lietuva atitenka SSRS įtakos zonai • 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir SSRS Abipusės pagalbos sutartis

15. 1940 – 1990 m. okupacija • 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumas • 1940 m. vasara – pirmoji Lietuvos sovietinė okupacija • 1941m. birželis – 1944 m. liepa – antroji Lietuvos vokiškoji okupacija • 1944 – 1990 m. antroji Lietuvos sovietinė okupacija • 1940 – 1990 m. Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla

16. Dabartis: etapai • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Po 2008 metų Seimo rinkimų?

17. Dabartis: etapai ir metmenys • 1990 – 1991, II-oji nepriklausomybė ir tarptautinis pripažinimas • Tikslas – nepriklausomos valstybės atgavimas (iš Sovietų Sąjungos) ir tarptautinis pripažinimas • Vėl, kaip ir tarpukariu, susiklosčiusios palankios tarptautinės aplinkybės, tik ne tokios dramatiškos • Tačiau Lietuva tarptautinį pripažinimą gauna tik žlugus Sovietų Sąjungai

18. Dabartis: etapai ir metmenys • 1992 – 1995, ieškant vietos tarptautinėje bendruomenėje ir “atpirkimo nuo praeities” • Buvo svarstomos įvairios alternatyvos: • Santykių su Rusija pobūdis • Narystė įvairiose tarptautinėse organizacijose • Vidurių Europos ar Šiaurės Baltijos kryptis? • Svarstyta net neutraliteto galimybė • Galiausiai svarbiausios politinės jėgos sutarė, kad: • Grįžimas į Europą ir į “Vakarus” • Narystė ES ir NATO kaip saugumo ir gerovės garantas • Vidurio Europos kryptis

19. Dabartis: etapai ir metmenys • 1995 – 2004 gegužė, siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO • Kaip du svarbiausi nacionaliniai strateginiai tikslai • Stojimo į ES ir derybų procesas • Žymiai sudėtingesnis tarptautinės politikos požiūriu stojimas į NATO; daugiausia dėl to, kad JAV paisė Rusijos interesų regione • 2004 metų pavasarį Lietuva tampa ir ES, ir NATO nare

20. Dabartis: etapai ir metmenys • Po 2004-ųjų pavasario, ambicinga politika, įstojus į Europos Sąjungą ir NATO • Iš pat pradžių – užsienio politikos vakuumas: • kokie turėtų būti tikslai, pasiekus du svarbiausiuosius – narystę ES ir NATO, • kurie taip neseniai atrodė kaip nepasiekiama svajonė • Bet jau tais pačiais metais – svarbiausiųjų politinių jėgų susitarimas dėl ambicingų užsienio politikos tikslų: • Aktyvi užsienio politika ES ir NATO • Regioninės lyderės vaidmuo • Strateginė partnerystė su Lenkija • Ypač 2007-2008 m. • Santykinai griežta politika Rusijos atžvilgiu • Pro-amerikietiška užsienio politika • Parama Gruzijai ir Ukrainai, siekiant narystės NATO • Parama demokratijai buvusiose SSRS respublikose

21. Dabartis: etapai ir metmenys • Po 2008 metų Seimo rinkimų? • Lietuva sulaukia kritikos dėl: • “hyperaktyvios” ir pernelyg ambicingos mažajai valstybei užsienio politikos • Pernelyg griežtos politikos ir retorikos Rusijos atžvilgiu • Paramos Gruzijai ir Ukrainai, siekiant narystės NATO • Paramos demokratijai buvusiose SSRS respublikose? • Lietuvos kareivių Afganistane • Dabartiniai iššūkiai: • Energetinis saugumas • Ekonominė krizė • Vis dar besikeičiančios tarptautinės aplinkybės, (vis dar) stiprėjanti Rusija • Kokios užsienio politikos dabar reikia Lietuvai? Ambicingos ar nuosaikios? • “Lietuva vienokia ar kitokia forma turi vėl tapti imperija nuo Baltijos iki Juodosios jūros”. • “Lietuva turi būti į inovacijas orientuota mažoji valstybė, panaši į Estiją”. • “Lietuva iš naujo turi atrasti savo baltiškąjį identitetą”. • “Lietuva turi virsti į kažką tarp imperijos ir gražios bei ramios Europos provincijos”.

22. Potencialios dimensijos? • Europos Sąjungos? • Vakarų Europos? • Jungtinių Valstijų? • Euroantlantinė? • Santykių su Rusija? • Santykių su Baltarusija ir Ukraina? • Kitų buvusių SSSR atvžvilgiu? • Baltijos valstybių? • Šiaurės Europos? • Santykių su Lenkija? • Vidurio Europos?

23. Lietuvos užsienio politikos bibliografija • Pagal socialinių mokslų discipliną: • Politologinė • Istorinė • Pagal autorius: • Lietuvių • Užsienio (daugiausia – anglų ir vokiečių istorikų) • Dokumentai • Užsienio politikos ir tarptautiniai • Deklaratyvūs • Retorika

24. Lietuvos užsienio politikos bibliografija • Svarbiausia – kritiškas požiūris į kiekvieną mokslinį veikalą, šaltinį ar dokumentą • Nes tai ne tik faktai, bet ir mokslinis požiūris • Ir net vertybinis bei ideologinis požiūris

25. Istorinė literatūra • Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. II tomas. – Vilnius: Lituanus, 1992.- 480 p. • Eidintas A., Žalys V. Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic 1918 – 1940.- Vilnius: Vaga, 1997. • Laurinavičius Č. Politika ir diplomatija. Lietuvių tautinės valstybės tapsmo ir raidos fragmentai, Vilniaus Universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Studijų šaltiniai‘ 5.- Kaunas: Naujasis lankas, 1997. • Žalys V., Lietuvos diplomatijos istorija (1925 – 1940). Vilnius: Versus Aureus, 2007.- 584 p.

26. Istorinė literatūra • Kasparavičius A. Didysis X Lietuvos užsienio politikoje. 1926 metų Lietuvos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutarties sudarymo analizė.- Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1996. • Lopata R. Autoritarinis režimas tarpukario Lietuvoje: aplinkybės, legitimumas, koncepcija. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 1998. • Misiūnas R., Taagepera R., Nørgaard O. Hiden J., Salmon P., Lane T. , Senn A. E.

27. Politologinė literatūra • Daugiausia apie dabartinę užsienio politiką • Maniokas K., Vilpišauskas R., Žeruolis D. • Šešelgytė M., Daniliausiauskas J. • “Politologija” • Lithuanian Foreign Policy Review • Tyrimo centrų medžiaga

28. Lietuvių autorių literatūra • Čepėnas P. • Eidintas A., Žalys V. • Laurinavičius Č. • Žalys V. • Kasparavičius A. • Lopata R.

29. Užsienio autorių literatūra • Hiden J. • Salmon P. • Lane T. • Senn A. E.

30. Dokumentai • Tarptautiniai • Užsienio politikos • Politiniai/deklaratyvūs • Užsienio politikos retorika