Tarptautin ė migracija ir jos socialiniai efektai

1. Tarptautinė migracija ir jos socialiniai efektai 12paskaita

2. Paskaitos struktūra • Tarptautinės migracijos teorija • Statistika ir tendencijos • Socialiniai efektai: mitai ir įrodymai • Lietuvos visuomenės požiūris į imigraciją

3. Svarbiausios sąvokos • Trumpalaikė ir ilgalaikė emigracija (imigracija). • JTO: emigrantais laikomi asmenys, išvykę ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui gyventi šalyje, kuri prieš tai nebuvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta. • Legali ir nelegali migracija. • Ekonominė-socialinė ir priverstinė migracijos.

4. Migraciją aiškinančios teorijos: ekonominis aspektas • Neoklasikinė ekonomikos pusiausvyros teorija: mikro (individas – racionali būtybė) ir makro (darbo rinkos skirtumai tarp valstybių) lygmenys. • Pasaulio sistemų teorija: santykis tarp centro ir periferijos. • Dvigubos darbo rinkos teorija: pirminis ir antrinis ekonomikos sektoriai.

5. Migraciją aiškinančios teorijos: socio-kultūrinis aspektas • Tinklų ir socialinio kapitalo teorija: mezo lygmuo ir migrantų tinklų aspektas. • Istorinės atminties teorija: migracijos genai. • Kūltūriniai ir instituciniai barjerai migracijai.

6. Stūmos-traukos prieiga: galima teorijų integracija

7. Tarptautinės migracijosstatistika: absoliutūs skaičiai (2006-2008 m. vidurkiai) Šaltinis: Eurostat • Kitos OECD šalys: JAV – 1142, Australija – 173,5, Kanada – 245,2, Japonija – 335,6, P. Korėja – 314,6, Turkija – 180,3, Meksika – 9,6 tūkst. (šaltinis – OECD).

8. Šaltinis: Eurostat • Kitos pasaulio šalys: Japonija – 222,6, P. Korėja – 187,4 tūkst. (šaltinis – OECD).

9. Neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis Šaltinis: Eurostat

10. Santykinė neto migracija: ES-27, 2006-2008 m. vidurkis Šaltinis: Eurostat

11. Nyderlandai: emigracija iš ekono-miškai išsivysčiusios valstybės • Artima tarpvalstybinė migracija: gyvenimas Vokietijoje/Belgijoje ir darbas Nyderlanduose. • Neekonominis emigracijos varomųjų jėgų pobūdis: post-materialistinė emigracija?

12. Migracijos statistikos problemos • Nedeklaruotos emigracijos srautai. Deklaruota ir nedeklaruota emigracija iš Lietuvos, 2003-2009 m. Šaltinis: Lietuvos Statistikos Departamentas

13. Neto migracijos rodiklių korekcija (populiacijos pokytis minus natūralus prieaugis): gyventojų surašymo problema. Lietuvos neto migracija, 1990-2009 m. Šaltinis: Eurostat.

14. Migracijos socialiniai efektai: “Theytookourjobs”?

15. Apklausos:visuomenės požiūris Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantai atima darbo vietas iš šalies gyventojų, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

16. Kokiusdarbus “atima” imigrantai? • Lietuvos emigrantų apklausos: dauguma apklaustųjų dirba/dirbo žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (subjektyvus vertinimas). • Imigrantų apklausos Vakarų valstybėse: daugiau nei trečdalis aukštos kvalifikacijos imigrantų patiria “profesinį nuosmukį”. • Nedarbas tarp imigrantų paprastai didesnis lyginant su “vietine” populiacija.

17. Aukštos kvalifikacijos imigrantų Ispanijoje darbai (2007) Imigrantai, kurie dirbo aukštos kvalifikacijos (ISCO 3-4 įgūdžių lygmenys)darbą prieš atvykdami į Ispaniją (last job): procentinis skirstinys pagal dabartinio (2007) ir pirmojo darbo kvalifikacijos lygmenis. Šaltinis: Ispanijos statistikos institutas.

18. Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (1) Žemos kvalifikacijos individų procentas darbingo amžiaus populiacijose: bendroje, imigrantų ir gimusių priimančioje šalyje (Didžioji Britanija). Šaltinis: EU LabourForceSurvey.

19. Neigiama imigracijos įtaka darbo rinkai? (2) Imigracijos įtaka įgūdžių pasiūlos struktūrai darbo rinkoje: stulpeliai nurodo, kiek pasikeičia tam tikrą kvalifikaciją turinčių individų procentas, pridėjus imigrantų populiaciją (Ispanija). Šaltinis: EU LabourForceSurvey.

20. Migracijos socialiniai efektai (2). Imigracija - grėsmė visuomenei? • Populiarioji kultūra • Žiniasklaidos dėmesys • Visuomenės požiūris

21. Apklausos: visuomenės požiūris detaliau Tvirtai išreiškiančių nuomonę, kad imigrantaididinanusikalstamumoproblemas, procentas (vertinimo skalė nuo 1 iki 10, atsakymų variantai “1”). Šaltinis: 2008 m. Europos vertybių tyrimas.

22. Imigracijos-nusikalstamumoryšys: aiškinimo modeliai • Importacijos: imigracija kaip priemonė užsiimti nusikalstama veikla. • Įtampos: neigiami įsikūrimo priimančioje šalyje aspektai. • Kultūrų konflikto: nusikalstamumas kaip kultūrinių skirtumų funkcija. • Šališkumo: kovos su nusikalstamumu/statistikos tendencingumas.

23. Empiriniai įrodymai? • Nusikalstamumo ir migracijos statistika: problemos “kvadratu”. • Mišrūs įrodymai: nusikalstamumo lygis tarp imigrantų varijuoja pagal valstybę, laiką ir tyrimą. • Svarbiausi teiginiai, dėl kurių situacija artimesnė konsensusui: a) antrosios kartos imigrantai pasižymi didesniu nusikalstamumo laipsniu nei pirmosios; b) dabartiniai imigrantai labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą, palyginti su ankstesnėmis imigracijos bangomis; c) kilmės šalies/etninės grupės svarba: pvz., imigrantų iš šiaurės Afrikos dominavimas nusikalstamumo statistikoje.

24. Lietuva: požiūris į imigrantus (2008 m. Europos vertybių tyrimas) • Klausimai Q78A-E: 10 rangų vertinimo skalė; 1 – sutinka su nurodomu teiginiu, 10 – sutinka su atvirkščiu neiginiu – pvz., Q78E atveju 10 reiškia “ateityje imigrantų skaičius nekels grėsmės visuomenei”. • Klausimas Q78F: 10 rangų vertinimo skalė (1 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai laikosi savo papročių ir tradicijų”, 10 – “visuomenei yra geriau, jei imigrantai nesilaiko savo papročių ir tradicijų, o perima tos šalies, į kurią atvyko, papročius”)

25. Penki klausimai apie imigracijos neigiamus aspektus aiškiai sudaro vieną komponentę (faktorių) • Požiūrį į įmigrantų asimiliaciją matuojantis kintamasis su ja menkai susijęs

26. Ar išsilavinimas daro įtaką imigrantų vertinimui?