SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE

1. SKAITYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS ĮVAIRIŲ DALYKŲ PAMOKOSE • Doc. dr. Zita Nauckūnaitė, LEU, UPC • Vilnius, 2014 m. gegužės 6–7 d. The work presented in this document is supported by the European Commission’s FP7 programme – project Scientix 2 (Grant agreement N. 337250). The content of this document is the sole responsibility of the consortium members and it does not represent the opinion of the European Commission and the Commission is not responsible for any use that might be made of information contained herein.

2. Ar tai tiesa? Skaitymas yra esminis įgūdis, kuris gali būti taikomas įvairiose situacijose. Egzistuoja universalūs teksto suvokimo dėsniai. Skaityti moko kalbos mokytojai.

3. Kaipbartilintipazubalius? Yranemažaipazubaliųtorkųgubusų, įskaitantlaplesus, muchotusirfušas. Jeigujūsnuspręsitebartilintipazubalius, kurieyraatsparūstovoinisuiarbapernooniui, jieneturėsjokiųgrontoliplių. <...> (pagal Gallagher, 2004)

4. Kaipbartilintipazubalius? Yranemažai(ko?) pazubaliųtorkųgubusų,įskaitant(ką?) laplesus, muchotusirfušas. Jeigujūsnuspręsite(ką?) bartilintipazubalius(kokius?) ,kurieyraatsparūs(kam?)tovoinisuiarbapernooniui,jieneturės(ko?)jokiųgrontoliplių. Komokokalbos mokytojas? Komokodalyko mokytojas? (pagal Gallagher, 2004)

5. Negrožiniųtekstų skaitymas mokant lietuvių kalbos 5–10 klasėje (Bendrosios programos, 2008)

6. Negrožinių tekstų mokymo ugdant lietuvių kalbą tyrimas „Negrožinio teksto skaitymo strategijos, pateikiamos mokymo priemonėse ir taikomos ugdymo procese, nesudaro sistemos, taikomos epizodiškai.“ V. Salienė. Negrožinio teksto supratimo mokymas pagrindinėje mokykloje: kaip įgyvendinti programos reikalavimus ugdymo procese? // Žmogus ir žodis, 2000 I, p. 150–157. Negrožinio teksto skaitymo strategijos prasmingą sistemą gali sudaryti tik mokant atitinkamo dalyko!

7. Skaitymas yra mokymosi pagrindas Mokinys, ugdydamasis aplinkoje, kuri skatina sąmoningą mokymąsi, palaipsniui interiorizuoja mąstymo, problemų sprendimo būdus, užduočių atlikimo strategijas. (Kuhn, Dean, 2004)

8. Mokantis skirtingų dalykų reikia skirtingų skaitymo įgūdžių Kokių skaitymo gebėjimų reikia chemikams? Kokių skaitymo gebėjimų reikia matematikams? Kokių skaitymo gebėjimų reikia istorikams? Būdai, kaip skaityti konkrečios srities tekstus, turi būti tie patys, kuriuos naudoja tos srities specialistai!

9. Dalykų mokytojai moko • ne tik faktų, skaičių, datų ir procedūrų • ne tik matematinio, istorinio ar gamtinio pasaulio matymo • skaityti, • rašyti, • kalbėti taip, kaip tai daro matematikai, istorikai, gamtos mokslų atstovai

10. Visuminio požiūrio į kalbą metmenys Kitų dalykų mokytojai Kalbų mokytojai http://www.coe.int/t/dg4/linguistic/langeduc/le_platformintro_EN.asp

11. T. Shanahan, C. Shanahan, “TeachingDisciplinaryLiteracy to Adolescents: RethinkingContent-AreaLiteracy”, 2008. Elementarūs skaitymo įgūdžiai savaime neišsivysto į sudėtingesnius raštingumo įgūdžius, kurie leistų susidoroti su specializuotais ir sudėtingais literatūros, gamtos mokslų, istorijos ar matematikos tekstais. Šie ankstyvieji įgūdžiai yra svarbūs, tačiau jie turi būti pagrįsti „dalykiniu raštingumu“, t.y. integruoti į dalykinį matematikos, gamtos mokslų ar istorijos turinį.

12. OECD PISA • Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija OECD – Organisationfor Economic Cooperation and Development • Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA – Programmefor International Student Assessment inicijuojairkoordinuoja

13. PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 m. Kas treji metai vertinamas 15 m. mokinių gamtamokslinis ir matematinis raštingumas, skaitymo gebėjimai. Analizuojami veiksniai, turintys įtakos mokinių pasiekimams. 2000 m. – skaitymo gebėjimai 2003 m. – matematinis raštingumas 2006 m. – gamtamokslinis raštingumas 2009 m. – skaitymo gebėjimai 2012 m. – matematinis raštingumas

14. 2012 m. PISA 2012 m. tyrimas akcentuoja matematinįraštingumą. Skaitymo, gamtamokslinio raštingumo ir problemų sprendimo gebėjimai yra antraeilis šio tyrimo ciklo objektas. 1–4 lygio užduotis galima išspręsti remiantis vien skaitymo gebėjimais!

15. Matematinio raštingumo rezultatai • Lietuva (479 taškai) yra 37 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau už OECD šalių vidurkį. • 30 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvosrezultatus.

16. Gamtamokslinioraštingumo rezultatai • Lietuva (496 taškai) yra 30 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau už OECD šalių vidurkį. • 24 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

17. Skaitymogebėjimų rezultatai • Lietuva (477 taškai) yra 39 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau už OECD šalių vidurkį. • 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvosrezultatus.

18. TURINIO ir RAŠTINGUMO priklausomybė

19. Kur mūsų berniukai?..

20. Lietuvos matematinio raštingumo rezultatų kaita pagal lytį

21. Lietuvos vaikinų ir merginų matematinio raštingumo rezultatai pagal gebėjimų sritis

22. Matematinio raštingumo rezultatai pagal lytį 5 šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus 36 šalyse vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas (net iki 33 taškų...) OECD šalių vidurkis – 11 taškų vaikinai lenkia merginas Lietuvoje tarp vaikinų ir merginų rezultatų – lygybė

23. Matematinio raštingumo rezultatųskirtumai tarp lyčių

24. Gamtamokslinioraštingumo rezultatai pagallytį • 10 šalių vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas • 17 šalių merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus • Lietuva patenka į dešimtukąšalių, kuriose skirtumas merginų naudai yra didžiausias (15 taškų)

25. Skaitymogebėjimų rezultatai pagal lytį • Visose šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus (nuo 15 iki 75 taškų) • Lietuva patenka į dešimtuką šalių, kuriose skirtumas yra didžiausias (55 taškai)

26. Skaitymogebėjimų rezultatų kaita Lietuvoje 2012 m. tiek merginų, tiek vaikinų rezultatai pagerėjo. Didesnę pažangą padarė vaikinai, rezultatus pagerinę 11 taškų.

27. Skaitymogebėjimų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis (PISA, 2012) Ypač dideli skirtumai tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičiaus! 5 ir 6 lygmenis Lietuvoje pasiekia vos 3,3 proc. , OECD šalyse – 8,4 proc. mokinių. 5,1 1,6 10,3 31,9

28. Skaitymo motyvacijos problemų sprendimas Siūlyti skaityti kuo įvairesnius tekstus, leisti mokiniams skaityti tai, kas jiems teikia malonumą, t.y. suteikti kuo daugiau galimybių rinktis tekstus patiems. Sudaryti galimybes rekomenduoti knygas kitiems, jas pristatyti, domėtis kitų rekomendacijomis. Skatinti mokytis interpretuoti skaitomus tekstus bendradarbiaujant, diskutuoti grupėse. Organizuoti vaidmeninius žaidimus. Lankyti tas vietas, kuriose vertinamos knygos, ar bendrauti su tais žmonėmis, kurie jas brangina. Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 2011

29. Berniukai ir mergaitės: kodėl? (PISA, 2009)

30. Skaitymo motyvacija (PISA, 2009) kuo daugiau mokiniai skaito, tuo geresni tampa jų skaitymo įgūdžiai ir gebėjimai; kuo geriau mokiniams sekasi skaityti, tuo labiau jie mėgsta šią veiklą; mokinius sudominus skaitymu, galima sumažinti skaitymo pasiekimų skirtumus tarp berniukų ir mergaičių arba iš skirtingą socialinę padėtį užimančių šeimų kilusių mokinių.

31. PISA skaitymo gebėjimų samprata

32. Trys interaktyvūs skaitymo elementai Įgūdžių lygis, motyvacija, kultūrinė ir šeimos patirtis Klasės kaip bendruomenės su(si)tarimas, skaitymo instrukcijos perkėlimas į turinio taikymą Teksto forma, sudėtingumas, funkcijos

33. Dalykinis skaitymas • Skaitymo formatai • Skaitymo strategijos • Skaitymas pagal turinio sritis

34. Dalykinis skaitymas Tradicinis formatas Naujas formatas

35. Raštingumo plėtotė Shanahan and Shanahan (2008)

36. Teksto suvokimas ir Dalykinis raštingumas Pagal Shanahan and Shanahan (2008)

37. Skaitymo strategija – tai tam tikras būdas arba būdų kompleksas, kurį skaitytojas sąmoningai taiko norėdamas suprasti tekstą. (J. Giasson)

38. TrysskaitymoetapaiBuehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos, 2004.

39. Nustatyti skaitymo tikslus Padaryti išvadą Išsiaiškinti nežinomus žodžius Kelti klausimus Prieš skaitymą Organizuoti turimas žinias SUSIPAŽINTI SU TEKSTU Apskaičiuoti, kas / kiek svarbu suprasti Vizualizuoti

40. Pagrindiniai skaitymo tikslai Suvokti tam tikras žinias Surasti svarbią informaciją / detales Atsakyti į konkretų klausimą Įvertinti tai, ką skaitome Pritaikyti tai, ką sužinome Diskutuoti skaityta tema

41. Teksto peržiūra Pavadinimas Pirma ir paskutinė pastraipos Antraštės ir paantraštės Žodžiai ryškesniu šriftu / pakartojimai Tekstas laukeliuose Nuotraukos, diagramos ir jų užrašai

42. Teksto organizavimo modeliai Chronologinė seka / procesas Palyginimas ir supriešinimas Koncepcija / apibrėžimas Aprašymas Apibendrinimas Priežastis – pasekmė / poveikis

43. Žinių aktualizavimas Ž-N-S Numatymas Sąvokų žemėlapis Nauja mokymosi leksika

44. Ž – N – S

45. Mokymosi leksika ŽODŽIO SANDARA Morfeminė / darybinė analizė ŽODŽIŲ RYŠIAI Iliustracijos / asociacijos KATEGORIZACIJA Semantikos (reikšmės) sklaida KONTEKSTAS Skaitymas balsu ir klaidų atmetimas SĄVOKA Modeliavimas / Sąvokos apibrėžimo žemėlapis

46. Skaitymo metu Ką aš darau, kad suprasčiau prasmę? Ką aš ką tik perskaičiau? Ko mokysiuos toliau? Nustatyti ryšius • Pavaizduoti grafiškai Pasitikrinti, kaip supratai • Išskirti esmę • Panaudoti abipusį mokymą(si) Fiksuoti neaiškią informaciją

47. Palyginimo ir kontrasto schema

48. Išskirti esmę • Apie ką kalbama tekste? • Kurie dalykai yra svarbiausiiš to, apie ką kalbama? Svarbi detalė Svarbi detalė Svarbi detalė Svarbi detalė Kitos detalės Kitos detalės Kitos detalės Kitos detalės

49. Informacijos fiksavimas,kai dalykai painūs Dar kartą perskaityti neaiškią vietą. Prisiminti, kur anksčiau šis žodis matytas – kokiame kontekste. Iš naujo perskaityti kelis sakinius prieš neaiškią dalį. Tada praleisti neaiškią dalį ir toliau skaitant stebėti, ar ji netapo aiškesnė. Pakeisti prasminį sakiniožodį. Susieti neaiškią dalį su tuo, ką jau žinai.

50. Gali dėlioti lapelius ant stalo, tvarkydami savo mintis. Gali klijuoti lapelius prie skaitomo teksto, kai jis pažadina mintį... Mokiniai gali „garsiai mąstyti“... lipniuose lapeliuose. Gali užsirašyti nežinomus žodžius – perskaitytus ar išgirstus. Gali pasižymėti neaiškius posakius, paragrafus ar puslapius. Tie, kurie turi „tuos pačius“ lapelius, gali susiburti darbui grupėje. Darbas su turiniu – menas!