TIKSLAI

1. Meninė publicistika ugdant mokinių kritinį mąstymąVilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos lietuvių valstybinės kalbos vyr. mokytoja Vilma Tamošaitienė2009 – 02 - 21

2. TIKSLAI Atskleisti kritinio mąstymo aktualumą ir svarbą šiuolaikinio mokymosi proceso eigoje.Sukurti situacijas ir taip organizuoti veiklą, kad mokinys mokytųsi pats.

3. Turinys <Kritinio mąstymo ir aktyvaus mokymosi svarba < Gebėjimas kritiškai mąstyti < Aktyvus mokymasis – būdas pasiekti tikslą < Būdingi klausimų tipai pagal Bloomo pažinimo lygmenis < Kritinio mąstymo komponentai pamokoje < Literatūrinio ir taikomojo aspekto sintezė pamokoje < Pamokos, kurioje akcentuojamas kritinis mąstymas, planavimas < Skaitydami išmokstame mokytis, o rašydami – galvoti < Atmintinė galvojantiems, ką rašyti < “Jeigu jūs tikite viskuo, ką skaitote, geriau neskaitykite” < “Aš supratau, kad televizija mane lavina. Kiekvieną kartą, kai kas nors įjungia televizorių, aš einu į kitą kambarį ir skaitau knygą” (G. Marx) < Atmintinė norinčiam padėti rašančiam < Kūrybinės gyslelės beieškant

4. KRITINIO MĄSTYMO IR AKTYVAUS MOKYMOSI SVARBA Kritinis mąstymas – protingas, reflektyvus mąstymas, sutelktas į apsisprendimą, kuo tikėti ir ką daryti. Jis reikalauja žinių ir žinojimo, ką galima su tomis žiniomis daryti.Kritinis mąstymas nereiškia negatyvaus vertinimo ar kritikos, tai protingas įvairių požiūrių svarstymas tam, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų ir sprendimų. Kritiškai mąstant niekas nelaikoma besąlygiškai teisinga, atsisakoma aklai tikėti autoritetais, kritinis – tai reflektyvus ir analitinis mąstymas (gebėjimas analizuoti). Analitinis mąstymas padeda lengviau susigaudyti įvairiose situacijose, o sintezės įgūdžiai – surasti įvairių reiškinių ryšius. Kritinis mąstymas padeda kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti.

5. Gebėjimas kritiškai mąstyti: • skatina visuomenės atvirumą; • skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių; • ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis • padeda suprasti įvairius požiūrius; • įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę; • Išmoko suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę; • leidžia imtis naujos veiklos; • garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.

6. Kritiškai mąstyti – tai nuolat abejoti ir klausti – “kas, jeigu?”, ieškoti atsakymų į įvairius klausimus, turėti savo nuomonę ir ją apginti.

7. Aktyvus mokymasis – būdas pasiekti tikslą Mokydami kritinio mąstymo, jei mokiniai yra įgiję aktyvaus mokymosi patirties, mokytojai gali naudoti šiuos aktyviuosius mokymo metodus:1. Klasės diskusija Reikėtų pateikti atvirus klausimus, skatinančius analizuoti, sintetinti, vertinti, padrąsinti mokinius klausinėti vieni kitus ir mokytoją. Diskutuojant, svarbu laikytis taisyklių:<gerbti grupės narius;<aktyviai klausyti vienas kito;<kalbėti po vieną;< kiekvienam leisti pasisakyti;< neminėti konkrečių vardų ir pavardžių;< pripažinti, kad kiekviena idėja ar mintis vertinga (nors nebūtinai teisinga);<kito nuomonę išklausyti mandagiai;<nekritikuoti, prieštarauti argumentuotai, būti imliems;< nenukrypti nuo temos.

8. 2. DebataiNaudojamas tuomet, kai yra du skirtingi problemos sprendimo būdai. Metodas naudingas, kai reikia visapusiškai išanalizuoti problemą ir argumentuotai pagrįsti sprendimą. Argumentų už ir prieš analizė.

9. 3. Svarbaus įvykio analizėMetodas leidžia vertinti faktinę informaciją, mąstyti naudojantis asmenine patirtimi. Skatina kurti prielaidas, remtis įvykiais ir žmonėmis, kuriuos žino ir pažįsta. Metodas padeda nustatyti svarbiausias moksleiviams vertybes, aptarti problemas, priimti sprendimus.

10. 4. Vaidmens atlikimasMetodas padeda įsijausti į kitų žmonių problemas, požiūrius.5. Proto šturmasMetodas skatina pateikti kuo daugiau idėjų vienu ar kitu klausimu, siūlyti kuo daugiau galimų problemų sprendimo būdų. Taip sužinome, kiek moksleiviai įsisavino ir kaip tai išreiškia žodžiais.6. InterviuMetodas naudingas tuo, kad moksleiviai naudojasi kitų žmonių žiniomis, sužino jų nuostatas.

11. 7. Savarankiškas mokymasisTai geriausias būdas ko nors išmokti, tyrinėti, mokyti kitus.8. TyrimaiMetodas, tinkantis apibendrinti įgytas žinias, gebėjimus ir nuostatas.P.S. Klausimai pateikiami kiekvieno atliekamo metodo metu. Jie įtraukia į diskusiją, skatina mąstyti, analizuoti, sintezuoti ir vertinti, reikalauja pareikšti savo požiūrį, patyrimą.

12. Būdingi klausimų tipai pagal Bloomo pažinimo lygmenis

13. Žinios (faktiniai klausimai) kas? kur? kada? Supratimas (parodo, kaip suprantama sąvoka) Pasakykite savais žodžiais; Aprašykite; Kokius teiginius patvirtina duota informacija?Taikymas (parodo, kaip suprantama praktinė nauda) Parodykite, kaip; Paaiškinkite, kodėl įvyko?Analizė (gebėjimas parodyti santykius tarp komponentų) Palyginkite; Supriešinkite; Parodykite skirtumus; Suklasifikuokite; Apibendrinkite; Raskite savo klaidas.Sintezė (gebėjimas dalis logiškai jungti į visumą) Sudarykite; Kaip jūs patikrintumėte teiginį, idėją; Kaip sukurtumėte; Nustatykite svarbiausias temas ir pavyzdžius; Padarykite konkrečias išvadas. Įvertinimas (gebėjimas daryti išvadas ir nuspręsti remiantis analize bei sinteze) Nustatykite, ar.................. Ar ................. Atitinka kriterijus; Ar .................. yra geras pavyzdys? Kodėl? Kodėl jūs taip manote?

14. Kritinio mąstymo komponentai pamokoje Augant mąstymo lygio reikalavimams, daugiau dėmesio skiriama kalbiniams gebėjimams: gebėjimui kitiems suprantamai reikšti mintį, vartoti sąvokas, kurti prasmingą tekstą. Šie gebėjimai plėtojami skiriant įvairias užduotis: interpretuoti, referuoti tekstus, rašyti esė, atlikti savianalizę raštu ir panašiai.Pagrindinis pamokų tinkamumo kriterijus yra prasmė, mokinių suvokimas, kodėl kas nors dėstoma, gebėjimas įžvelgti sau svarbius aspektus. Siekdami prasmingumo, mokytojai turėtų nuolat derinti savo ir mokinių požiūrius į tai, kas vyksta pamokose.

15. Literatūrinis aspektas1.Bičiulystė ir meilėDraugystė šiuolaikinėje literatūrojeArtimo meilė krikščioniškoje filosofijoje. (Pvz.: E. M. Remarkas “Trys draugai”, L. S. Černiauskaitė “Benedikto slenksčiai”).2.Pareiga. Pareigos kitiems ir pareigos sau (Pvz.: J. Marcinkevičius “Mažvydas”, A. Camus “Maras”).3. Gyvenimo prasmė. Prasmės ir beprasmybės dilema. (Pvz.: J. Ivanauskaitė “Placebas”). 4. Laisvė. Laisvė ir pasirinkimas. Lemtis. Laisvė ir žmogaus orumas. Asmens autonomija. (Pvz.: A. Camus “Sizifo mitas”).5. Tėvai ir vaikai. Tėvų ir vaikų santykiai. Tinkamo ugdymo problema. (Pvz.: A. Cicėnaitė “Viskas apie mano šeimą”). Taikomasis aspektas1.Bendravimo etika. Pasitikėjimas ir pagarba. Pirmoji meilė.2. Formalūs ir neformalūs įsipareigojimai. Žmogus ir įstatymas.3. Žmogus ir laikas. Sėkmė ir nesėkmė. Įvairūs gyvenimo įprasminimo būdai. Vertybės.4. Žmogaus teisės kaip šiuolaikinio pasaulio etoso pagrindas. Kasdieniai pasirinkimai (reklama, žiniasklaida, vartojimas ir kt.). Egzistenciniai apsisprendimai. 5. Kultūra ir kartų santykiai. Vaikų teisės. Pagyvenusių žmonių teisės. Literatūrinio ir taikomojo aspekto sintezė pamokoje

16. Pamokos, kurioje akcentuojamas kritinis mąstymas, planavimas Dalykas: .....................................................Pamokos tema: ..........................................Mokymosi uždaviniai (rezultatai): .....................................................................................................Mokinių motyvacija: .................................................................................................................................................................................................................Mokomoji veikla:A. Klausimai (iš visų 6 pažinimo lygmenų):B. Taikymas:C. Aktyvaus mokymosi metodas:D. Tarpiniai apžvalginiai klausimai (grįžtamasi ryšys su mokytoju; ar pamoka krypsta reikiama linkme):E. Įvertinimas (ar tinkamai iškelti uždaviniai):

17. Skaitydami išmokstame mokytis, o rašydami - galvoti XXI – ojo a. hamletai ir donkichotai“Būti ar nebūti pasauliui, kuriame masės meldžiasi natalijų ir zvonkių stabams, kuris praradęs tikruosius žmoniškosios vertės kriterijus, kurio gyventojai tarp tobulų komunikacijos priemonių jaučiasi dar labiau vieniši. <...> . Ir niekam nesvarbu, kad prieš juos žmogus, nusivylęs pasauliu ir žmonėmis, pasimetęs ir sutrikęs. O ar kada nors bus svarbu? Ne. Valinskų šou nubukinta visuomenė, minia, kuri kaip antikinis choras pasiduoda jai palankesnei srovei ir mato tik daiktinį pasaulį, niekada nesupras, ką išgyvena hamletai, antigonės faustai, ir prometėjai, nes yra per daug abejinga „ kitų aistroms ir kančioms, abejinga mirčiai ir net savo pačių likimui“ (P. Česnulevičiūtė).<...> Būti ar nebūti visiškai struktūrizuotame pasaulyje, kuriame gyventų žmonės, nuolat svarstantys apie gyvenimo prasmę, bet taip jos ir nerandantys. Ar nepritrūktų kovų su vėjo malūnais? Dabar gi taip populiaru visur, kur reikia ir kur nereikia, ieškoti „svieto“ lygintojų tadų blindų, maklaudų ar donkichotų. Ypač tokia paieška mėgsta užsiimti televizija. Neseniai per TV3 buvo rodomas projektas „Lietuvos garbė“. Ten pateko daug pasiaukojančių žmonių, išgelbėjusių senelės vilnonius siūlus iš degančio namo, nukėlę katę nuo medžio ar ištraukę girtą kaimyną iš griovio. Už tai buvo skirta auksu žibanti skulptūra lygi Nobelio apdovanojimui. Nomeda ilgai verkė prie mikrofono, sakydama, kad šie žmonės – Lietuvos ateitis. O tuo metu anapus ekrano gyveno tikrieji donkichotai: šešių vaikų motina, neturinti kuo juos maitinti, bet šventai tikinti, kad pasauliui reikalingi jos vaikai; mokslininkas, visą gyvenimą paskyręs neįmanomai užduočiai, bet tikintis, kad sukurs vaistus nuo AIDS, ir visi kiti žmonės, gyvenę, tikėję ir nenusivylę. Ne auksinės skulptūrėlės jiems reikia – į priekį veda idėjos ir idealai. Žmonija netobulėtų ir be donkichotų – žmonių, tikinčių idealiu pasauliu, beatodairiškai pasišvenčiančių savoms idėjoms ir naiviai trokštančių pagerinti pasaulį. • Tai... būti ar nebūti?

20. Atmintinė galvojantiems, ką rašyti < Kai bijai kalbėti rimtai apie rimtus dalykus – pasitelk ironiją, sarkazmą;< Rašydamas publicistinio stiliaus rašinį, ne tik informuok, bet ir propaguok savo idėjas, idealus, daryk įtaką;< “Gyveni ir mokaisi arba negyveni ilgai” (R. Heilen);

21. “Aš supratau, kad televizija mane lavina. Kiekvieną kartą, kai kas nors įjungia televizorių, aš einu į kitą kambarį ir skaitau knygą” (G. Marx) Šiais informacijos ir mobilumo laikais literatūra patyrė stiprų smūgį, kurį sudavė realybė. Norint patirti dvasinį sukrėtimą, pakanka įsijungti žinias ir stebėti tiesioginę karo mėsmalę. Televizinio žanro gerbėjams derėtų išsirinkti tokias laidas, kurios skatintų kurti ir gautą naudingą informaciją panaudoti rašant publicistinio stiliaus straipsnius (Pvz.: L. Donskio “Be pykčio”, “Kultūra”, dokumentiniai filmai, mokslinės pažintinės laidos). Ir, žinoma, kelti klausimą kodėl?Išmokti rašyti - labai neapibrėžtas tikslas, todėl būtina suskaidyti į kelias dideles dalis, kol kiekviena dalis bus įgyvendinta:< Įgyti savitą stilių;< Rišliai dėstyti mintis;< Tęsti apleistą švietimąsi;< Išmokti planuoti.

22. Atmintinė norinčiam padėti rašančiam 1. Parenkant temas stengtis, kad jos skatintų diskutuoti, padėtų kaupti informaciją. Literatūrine ir kita medžiaga naudotis kūrybiškai – atsižvelgiant į pamokos tikslus (Pvz.: galima prašyti įvardyti stilių, kompozicijos dalykus ir panašiai);2. Stengtis kelti tokius klausimus, kurie skatintų mąstyti, ieškoti sąsajų;3. Neužgožti mokinio iniciatyvos, skatinti kūrybinį pradą;4. Mokyti atsirinkti prasmingą informaciją, kritiškai (argumentuotai) vertinti net ir autoriteto išsakytas mintis;5. Padėti įžvelgti literatūros kūriniuose, iš kurių mokosi, gilesnes prasmes, paieškoti sąsajų su kitų tautų literatūra;6. Mokyti atrasti savitą-individualų stilių, atitinkantį mokinio temperamentą, socialinę aplinką, atsižvelgti į mokinio vertybių skalę;7. Įvertinti mokinio (nors ir mažiausius) kūrybinius impulsus.

23. “Jeigu jūs tikite viskuo, ką skaitote, geriau neskaitykite” Žurnalistas ir mokytojas – abu surenka žinias ir jas pateikia“Teisingas” laikraštis yra tas, kuris kritiškai vertina, bet kritinio mąstymo nebuvimas žiniasklaidoje lemia mūsų aklą pasitikėjimą: < Nėra kritikos tradicijų;< Žiniasklaida diktuoja sąlygas rinkai (formuoja skonį), todėl nenuostabu, kai moksleivė žurnalo “Panelė” redakcijai rašo: “Vartydama senus “Panelės” žurnalus, radau atsakymą – ji man parodė, kokia esu aš. Taip, gal pernelyg žemiška, bet gyvenu ne danguje. Man vis tik įdomios naujausios mados, nors ir sakau, kad rengiuosi tai, kas man patogu ir patinka. Man rūpi, ką valgo Zvonkė, ką veikia Rusytė. Atsidūstu dar kartą. Ką gi, žurnalai nugalėjo.” Šiandieninės žiniasklaidos tikslas – pelnas, o turėtų būti žinių surinkimas ir paviešinimas visuomenei. Tad mokant rašyti publicistinį rašinį, mokytojas, bendraudamas su mokiniais, turi išskirti prioritetus: > Kas yra “teisingas” laikraštis?> Kaip atskirti – straipsnis ar užsakomoji reklama?> Sintezuoti ir vertinti įvairių dienraščių straipsnius;> Mokantis rašyti straipsnius, skaityti gerą spaudą (Pvz.: “Šiaurės Atėnai”).

24. Kūrybinės gyslelės beieškant Kūrybiškumas – psichologinė savybė, todėl ji privalo būti kryptingai ugdoma. Svarbiausias vaidmuo tenka mokytojui, todėl kūrybiškumas gali ir turi būti ugdomas. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai:1) turininga aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti, turtinti;2) demokratiški aplinkinių santykiai;3) tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybės;4) tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.Šių veiksnių žinojimas mokytojui yra būtinas planuojant, parenkant bei skiriant užduotis. Ypatingi mokytojo kūrybiškumo skatintojai yra mokiniai su savo lūkesčiais ir troškimais. Jų prigimtis nepakenčia šablonų ir standartinių sistemų, panašių į gamybinį darbą, kur produkuojami vienodi gaminiai.Pedagoginis darbas leidžia laisvai pasirinkti ugdymo metodus, sukurti tam tikslui savitą ugdymo strategiją. Pagal mokinių kūrybinės veiklos pobūdį galime skirti šias grupes:1. Įdėmaus lyrikos tekstų skaitymo užduotis (įsiklausyti, palyginti, įrodyti);2. Improvizacines mokinių kūrybos užduotis (tam tikrų eiliuotų tekstų modelių kūrimas);3. Poetinės kompozicijos;4. Vaidmeniniai žaidimai (literatūrinis taisymas);5. Integruotos pamokos (matematika, muzika, dailė, istorija);6. Laikraščio kūrimas ir maketavimas;7. Reklamos kūrimas (informacinė ir vaizdinė);8. Literatūrinio eksperimento-bandymo kūrimas (individuali, mėgėjiška kūryba);9. Interviu (improvizuojant žinomus kultūros veikėjus ir ne tik);10. Dienoraščio rašymas (skirtas publikacijai).

25. Vietoj apibendrinimo: “Vidutinis mokytojas – kalba.”“Geras mokytojas – aiškina.”“Puikus mokytojas – demonstruoja.”“Didis mokytojas – įkvepia.”

26. Medžiagą parengė:Vyr. mokytoja V. TamošaitienėVilnius, 2009-02-21