Mokslo politika universitetuose

1. Mokslo politika universitetuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius Raimundas Kirvaitis 2009 03 18

2. Lietuvos mokslo pasaulyje nėra taip blogai, • kaip daug kam atrodo! • 2. Kas realiai trukdo Lietuvos universitetiniam mokslui? • 3. Griauti ar reformuoti?

3. Lietuvos universitetuose mokslas žengia į priekį Situacija mokslo universitetuose VGTU pavyzdžiu Prielaida – bent jau daugumoje geresniųjų universitetų padėtis panaši Mokslą universitete apibūdina: • doktorantūra, • publikacijos ir konferencijos, • tarptautiniai projektai ir užsakomieji darbai.

4. Labai didelės universiteto pastangos lėmė nedidelį VGTU doktorantų skaičiaus augimą Priimtų doktorantų skaičius VGTU 2003-2008 metais

5. Disertacijas apgina daugiau nei 60 proc. priimtųjų į doktorantūrą Apgintų disertacijų kokybė • ginamos disertacijos išleidžiamos knygos pavidalu, • universiteto tinklapyje disertacija ar bent jos santrauka • visiems prieinama, • vis svaresniuose leidiniuose skelbiami doktorantų • mokslinio darbo rezultatai, • vis daugiau doktorantų stažuojasi užsienyje, • visi doktorantai pristato savo tyrimų rezultatus • tarptautinėse konferencijose, • didžioji dalis jaunų daktarų lieka universitete.

6. Ką žada doktorantūrai naujasis mokslo ir studijų įstatymas? Nepamatuotai visoms mokslo sritims žadama nustatyti vienodą doktorantūros studijų kainą, siekiančią beveik 30 tūkst. Lt per metus. Tai reikštų, kad: • priimamų doktorantų skaičių turėtume sumažinti vos ne • tris kartus, • dar ne vienerius metus, studijuojančiam savo ar • darbdavio lėšomis, doktorantūros studijos bus • neprieinamos.

7. Doktorantūros studijųkainos didinimas, sudarantis kokybiškesnių studijų galimybę, nedidinant doktorantūrai skiriamų lėšų gali atnešti ir daug žalos

8. Publikacijos Kasmetinis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo produkcijos vertinimas lėmė labai spartų, spartesnį nei kitose Europos šalyse ir kaimyninėse šalyse, šių straipsnių skaičiaus didėjimą.

9. Bendrą situaciją gerai iliustruoja VGTU publikacijos ISI Web of Science referuojamuose žurnaluose

10. Panašų vaizdą mato visi, nagrinėjantys svarių publikacijų skaičiaus augimą Lietuvoje Straipsnių skaičiaus didėjimo nelydi jų citavimo augimas, nes straipsniai jau spausdinami atitinkamo rango žurnaluose, bet jų dar nespėta pacituoti Citavimo indekso augimas, taip pat kaip ir straipsnių skaičiaus augimas, yra tik laiko klausimas Žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ IF be Proceedings siekia 1,88, su Proceedings – 2,22, Immediacy indeksas pernai buvo 0,54.

11. VGTU leidžia 14 mokslo žurnalų, iš jų net 7 referuojami ISI Web of Science DB, likusieji – kitose TDB. Tai mūsų mokslininkų tarptautinių ryšių plėtros rezultatas.

12. „Baltic Journal of Road and Bridge Engineering“, „Mathematical Modelling and Analysis“ su paantrašte „Baltic Journal of Mathematical Aplications, Numerical Analysis and Differential Equations“, žurnalas „Technological and Economic Development“ leidžiami kartu su Estijos ir Latvijos universitetais, „Journal of Business Economics and Management“ – kartu su Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir Bulgarijos universitetais. Dar neįtrauktą į Web of Science bazę „Aviacijos“ žurnalą leidžia Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Čekijos, Slovakijos, Azerbaidžano ir Pietų Korėjos universitetai, kultūrinės regionalistikos žurnalą „Limes“ – Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos universitetai. Straipsnius į universiteto žurnalus rašo autoriai iš viso pasaulio, juos recenzuoja taip pat viso pasaulio mokslininkai.

13. Konferencijos Kasmet VGTU organizuoja apie 30 konferencijų ir seminarų, iš jų apie 10 – tarptautinės konferencijos. Pernai šiose konferencijose perskaityta per 1600 pranešimų, iš jų per 500 skaitė užsienio mokslininkai. Pasauliniame simpoziume „Automatika ir robotika statyboje“ dalyvavo ir skaitė pranešimus dviejų pasaulinių asociacijų prezidentai, be 60 Lietuvos mokslininkų dalyvavo dar 90 pranešėjų iš 24 šalių. Jaunųjų mokslininkų konferencijos sekcijose pranešimus skaitė 1139 dalyviai iš Lietuvos ir 141 iš užsienio. Jų pranešimai išleisti 12 pranešimų knygelių.

14. Tarptautiniai projektai Pernai VGTU vykdė 29 tarptautinius projektus, tais metais iš jų gautos lėšos – 2 mln. Lt. Tai keturi 7BP projektai ir aštuoni 6BP projektai, 3 EUREKA, 4 COST projektai ir 9 projektai pagal kitas tarptautines programas.

15. Užsakomieji darbai 2007 metais VGTU mokslininkai įvykdė užsakomųjų darbų už beveik 17 mln. Lt. Pernai šis rodiklis jau nesiekė 12 mln. Lt – prasidedanti krizė ypač pasijuto paskutiniame metų ketvirtyje. Nemaža tikimybė, kad šiemet šis rodiklis bus dar žemesnis.

16. Verta paminėti užsakomųjų darbų skirstymą į mokslo darbus ir paslaugas Šiais metais iš VGTU teiktų 6.26 mln. apimties darbų po papildomos peržiūros įskaityti 1,07 mln. Lt, tai yra 17%. Iš KTU teiktų 9.38 mln. Lt apimties darbų įskaityta 7.21 mln.Lt, arba 77%. Vengiant supriešinimo galėtų būti vienaip ar kitaip vertinama tik atliktų darbų apimtis

17. Kas realiai trukdo mokslui universitetuose? Kliūtys, pašalinamos be didelių investicijų: • mokslininkui nebelieka laiko moksliniam darbui, visą laiką • atima įrodinėjimas, kad esi geras, • ekspertizės ir kontrolės skirtos tam, kad pinigai nenueitų • vėjais, praryja jei ne didžiąją, tai bent didelę dalį saugomų • pinigų, • biurokratizmo viršūnė – pirkimų įstatymas: pardavėjai • ištobulino pardavimo brangiau technologijas; kol • nuperkama tai, ko reikia užsakomajam darbui vykdyti, • darbo vykdymo terminas būna praėjęs, • dar viena Lietuvos mokslo savybė: kai kas įtikėjo, kad tik • jo mokslo sritis yra tikrasis mokslas. Toks požiūris yra • siauros erudicijos rezultatas

18. Ko reikėtų? Mokslininku ar mokslininku-dėstytoju reikia pasitikėti. Palinkėjimas mokslo administratoriams už universiteto ribų: nori padėti – netrukdyk.

19. Griauti ar reformuoti? Visa, kas pasakyta, galios, jei aukštojo mokslo ir studijų reforma aplamai paliks ką tobulinti.

20. Reformai net neprasidėjus, jau įvyko daug blogų, o gal net nebepataisomų dalykų: • brutaliai vykdomas studentų ir dėstytojų supriešinimas; • įtikinėjama, kad studijų kokybė Lietuvoje labai prasta ir tik • užsienyje mūsų jaunimas ras kokybiškas studijas; • dideli mokesčiai už studijas ženkliai sumažins studijuojančių • skaičių; įvertinant, kad yra ES šalių, kur studijos nemokamos, • vyksta gabaus jaunimo išvarymas iš Lietuvos; • vykdomas universitetų supriešinimas su universitetais, • vykdomas universitetų supriešinimas su mokslo institutais. Ir visa tai, dar neprasidėjus reformai. O kas bus toliau?

21. Kas taisytina Mokslo ir studijų įstatyme? Visų pirma taisytinas visas įstatymas – apie tai rašė daug autorių ir kolektyvų: paminėtina rezoliucija po konferencijos Seime, LPS iniciatyvinės grupės pareiškimas, Arimanto Raškinio tekstas.

22. Visgi, jei bus priimamas toks įstatymas, būtinai taisytina: I skyriaus 18 skirsnis: Studentas – asmuo studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba studijuojantis ir vykdantis mokslinius tyrimus doktorantūroje. 19 skirsnis: Studijos – asmens ... pagal tam tikrą studijų programą arba moksliniai tyrimai rengiant disertaciją.

23. II skyrius 8 straipsnis. Universitetas Čia siūloma A. Raškinio formuluotė: Universitetas yra vieningas tyrimų ir studijų centras, akademinė dėstytojų ir studentų bendruomenė susivienijusi žinių ir pažinimo siekimo pagrindu; aukštoji mokykla tarnauja platesnei visuomenei, o ši ją išlaiko materialiai. Universitetai tarnauja visuomenei: • kurdami, kaupdami ir platindami naujas žinias ir užtikrindami „gyvų • žinių“ infrastruktūrą, • ugdydami strateginį tautos intelekto potencialą, užtikrinantį kultūrinio ir • tautinio tapatumo išsaugojimą, • ugdydami harmoningas asmenybes, gebančias profesines žinias ir • įgūdžius suderinti su dvasine inteligencija ir pilietinės visuomenės • poreikiais, • dalyvaudami regionų tolygios socialinės ir kultūrinės plėtros procese ir • mažindami socialinę atskirtį,

24. Visuomenė ir valstybė prižiūri universitetus remdamasi subsidiarumoprincipu, pagal kurį „vykdydami savo paskirtį asmuo arba bendruomenė pirmiausiai su visu atsakingumu tvarkosi patys, o ten, kur jie nebepajėgia, arba kur išeinama už jų kompetencijos ribų, jiems padeda aukščiau esančios administracinės struktūros ar bendruomenės“. Iš subsidiarumo išplaukia ir akademinės laisvės principas, o valstybės įgaliojimai nustatomi remiantis įstatymo viršenybės principu – įstatymas nustato valstybės ir bendruomenės kompetencijas ir atsakomybes, įstatymų vykdymo priežiūros mechanizmus ir atsakomybę už nevykdymą; garantuoja viešumą.

25. III skyrius 12 straipsnis. 3. Švietimo ir mokslo ministerijos patariamosios institucijos strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, Lietuvos Mokslų Akademija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos mokslų institutų direktorių konferencija.

26. Ištisai keistinas Antrasis skirsnis. Aukštosios mokyklos valdymas Bet kuriuo atveju net ištisai nekeistame skirsnyje turi atsirasti tokie papildymai: 21 straipsnis. 4) nustato universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus,... 5) sudaro ir tvirtina universiteto doktorantūros reglamentą; 6) sudaro ir tvirtina reikalavimus profesoriaus ir docento pedagoginiam vardui įgyti, teikia profesoriaus ir docento pedagoginius vardus.

27. VII skyrius Mokslo ir studijų finansavimas Čia siūloma A. Raškinio formuluotė: Aukštųjų mokyklų finansavimas. Jo bendra apimtis turėtų būti nustatoma remiantis tokiais kriterijais: • Studijų aplinkai – pastatams, laboratorijoms, bibliotekoms skirti lėšų tiek, kad būtų sudarytos europinės studijų ir tyrimų sąlygos. Tai antra, esminė studijų kokybės sąlyga. • Dėstytojų paskaitų krūviai paskaičiuoti taip, kad leistų jiems kelti kvalifikaciją ir dirbti mokslinį darbą. Tai išplaukia iš mokslo ir studijų vienovės reikalavimo, be kurio neįmanomos kokybiškos studijos. • Akademinio personalo atlyginimo lygis biudžetinių tarnautojų atlyginimų skalėje turi būti pakeltas aukštyn, kad atitiktų Europoje nusistovėjusią santykinę atlyginimų vietą kitų tarnautojų atlyginimų atžvilgiu.

28. Ačiū už kantrybę!