Download
1 / 23
230 likes | 435 Views
Tarp ž inybinio bendradarbiavimo svarba sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus. 2013 m. vasaris. Pranešimo gairės. Apie ką kalbame, kai sakome “bendruomenė”, “vietos bendruomenė”, “bendruomenės organizacija”, “bendruomenės centras”,...?
E N D
Tarpžinybinio bendradarbiavimo svarba sprendžiant vietos bendruomenėms aktualius klausimus 2013 m. vasaris
Pranešimo gairės • Apie ką kalbame, kai sakome “bendruomenė”, “vietos bendruomenė”, “bendruomenės organizacija”, “bendruomenės centras”,...? • Kokie klausimai yra aktualūs vietos bendruomenėms ir kas juos sprendžia? • Koks yra (turėtų būti) bendruomenių (organizacijų) vaidmuo sprendžiant joms svarbius klausimus? • Tarpžinybinio bendradarbiavimo tikslas, galimybės ir ribos ...
Sąvokos • Bendruomenė žymi tam tikrą ryšį tarp ją sudarančių subjektų: „bendruomenė – istoriškai susiformavusi grupė žmonių, susijusių tarp savęs gamybiniais santykiais; kolektyvas, kurį sieja bendri interesai“; „bendruomeninis – bendruomenei priklausantis, susijęs su bendruomene“ (Lietuvių kalbos žodynas). Bendruomenės sąvoka • siejama su gyvenamąja erdve, gyvenamųjų vietovių (teritorinės) bendruomenės; • siejama su bendrų interesų vienijamais asmenimis.
Vietos bendruomenė - žmonės gyvenantys apibrėžtoje teritorijoje, kurioje juos sieja socialiniai tarpusavio ryšiai ir organizacijų infrastruktūra, o taip pat bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei. Funkcionali vietos bendruomenė -grupė žmonių, gyvenančių apibrėžtoje teritorijoje ir atliekančių tam tikrus veiksmus tos vietos labui, dėl ko atsiranda bendri interesai ir vidinis jausmas, jog jie priklauso tai pačiai žmonių grupei.
Bendruomeninė organizacija– nevyriausybinė organizacija, kurios steigėjai ir nariai yra vietos bendruomenės gyventojai, ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje. • Bendruomenės centras – bendruomeninė (nevyriausybinė) daugiafunkcinė organizacija kartu su kitomis vietinėmis (vietos bendruomenėje veikiančiomis) organizacijomis ir gyventojų grupėmis veikianti vietos bendruomenės gyventojų bendriesiems interesams ir tikslams įgyvendinti. • Bendruomenių organizacijos – tai kaimiškose vietovėse, miesteliuose ir miestuose veikiančios vietos bendruomeninės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės ir bendrijos (SADM Bendruomenių socialinės plėtros programa)
Vietos bendruomenėms aktualius klausimus gali spręsti • Vietos bendruomenėje veikiančios ir jos gyventojų poreikius tenkinančios savivaldybės (valdomos) įstaigos; • Vietos bendruomenės/bendruomeninės organizacijos; • Vietos bendruomenėje veikiančių valdžios įstaigų ir bendruomenės (nevyriausybinių) organizacijų tinklas
Kodėl kalbame apie vietos bendruomenes? Demokratijos pagrindas; Pilietinės visuomenės ląstelė; Subsidiarumo principo įgyvendinimo sąlyga; Asmens tapatybės apsauga globalioje visuomenėje; Asmens savirealizacija ir pripažinimas.
Bendruomeninių organizacijų vaidmuo Socialinis kapitalas • suvokiamas kaip esamų ar potencialių bendruomenėje esančių resursų aktyvavimas/išnaudojimas pasitelkiant santykių tinklus, pasitikėjimą ir bendradarbiavimą; • apima ryšius, santykius, vertybes, organizacijas, kurie įtakoja žmonių bendravimą ir susitelkimą; • yra viešoji gėrybė, todėl jis yra prieinamas nepriklausomai nuo asmens socialinio statuso, pajamų, išsilavinimo ar pan. Jis nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir nauda gali padidėti jį intensyviai vartojant; • Socialinio kapitalo tyrimuose įvairių formų bendruomeninės organizacijos vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis bendrų vertybių bei ryšių išryškinimą ir išlaikymą.
Bendruomenių organizacijų sąjūdžio veiksniai Konstruktyvus atsakas į kaimo bendruomenių socialinę atskirtį “Epidemijos efektas” Lūkesčiai susiję su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos galimybėmis (LEADER+, anksčiau EQUAL)
Bendruomeninių organizacijų veiklų apibendrinimas • Vietos bendruomenės telkimas – 60-80%. • Kultūrinės ir švietimo veiklos organizavimas – 30-40%. • Veiklos socialinių paslaugų srityje – 20-30%. • Verslo iniciatyvos – 9%.
Bendruomeninių organizacijų raidos modelio elementai • INSTITUCIJOS • Visuomenės ar bendruomenės gyvenimo kartu taisyklės, kurios gali būti formalios ir neformalios. Apibrėžia mainų – politinių, socialinių ar ekonominių – paskatų struktūrą. • ORGANIZACIJOS • Tai bendro tikslo vienijamų individų grupės (ekonominės, politinės, visuomeninės ir pan. organizacijos).
I etapas – vietos bendruomenės telkimas • Instituciniai pokyčiai • Institucinių konfliktų nėra; • Fiksuojama socialinės atskirties viešosios erdvės svarba; • Nuo marginalizuotos (kaimo) bendruomenės link aktyvios ir įtraukiančios (kaimo) bendruomenės. • Organizacijų pokyčiai • Steigiasi pirmosios miestelių bendruomeninės organizacijos; • Telkiamos miestelių bendruomenės (bendruomenių šventės, talkos ir pan.).
II etapas – bendruomeninės centras, kaip kultūros organizatorius • Instituciniai pokyčiai • Konfliktas su tiekiamąja, t.y. organizuota iš viršaus į apačią kultūros samprata; • Formuojasi įtraukiantis kultūrinės veiklos tinklas; • Kas yra kultūra? Nuo tiekiamosios link įtraukiančios kultūrinės veiklos sampratos. • Organizacijų pokyčiai • Bendruomeninės organizacijos stiprėja, pradeda formuotis bendruomeninių organizacijų tinklai; • Organizacijos imasi telkiančios kultūrinės veiklos, formuojasi švietimo ir savišvietos rateliai.
III etapas – bandymai teikti socialines paslaugas • Instituciniai pokyčiai • Konfliktas su institucionalizuojančia ir atskiriančia socialinių paslaugų sistema; • Įtraukiantis bendruomeninis socialinių paslaugų tinklas; • Nuo institucionalizuojančios socialinių paslaugų sistemos link bendruomeninių socialinių paslaugų modelio. • Organizacijų pokyčiai • Stiprėja ir bendruomeninės organizacijos, ir bendruomeninių organizacijų tinklai; • Bendruomeninės organizacijos privalo įgyti naujų kompetencijų, kurių reikia teikiant socialines paslaugas.
IV etapas – ekonominės kooperacijos pradžia? • Instituciniai pokyčiai • Konfliktai su monopoliniu verslu; • Alternatyvaus verslo ir įvairių kapitalo formų pripažinimas; • Nuo stereotipinės verslo sampratos link platesnės verslo ir antreprenerystės sampratos. • Organizacijų pokyčiai • Bendruomenių veikla diversifikuojasi; pradeda steigtis alternatyvūs pilietinio dalyvavimo tinklai; • Alternatyvūs maisto tinklai, ūkininkų turgeliai, “Sūrininkų namai” ir pan.
POŽIŪRIO IR NUOSTATŲ KAITA Pagrindiniai vietos bendruomenių veikėjai turi atpažinti, skatinti ir palaikyti vietos bendruomenėje kylančias ir jos gerovei skirtas iniciatyvas, padėti jas įgyvendinti Bendruomeninės organizacijos - svarbūs vietos bendruomenių veikėjai, turintys savo išskirtinę misiją
ESMINĖS SĄLYGOS VEIKLAI Bendruomeninės organizacijos turi turėti sąlygas, užtikrinančias: • nors minimalų, bet tęstinį ir planuojamą kasdienės veiklos finansavimą; • galimybę veikti patalpose, tinkamose vykdyti įvairiapusę (daugiafunkcinę) veiklą; • galimybę įgyti ir stiprinti kompetencijas (lyderystės ugdymas)
Perėjimui iš 2 (kultūrinės veiklos) etapo į 3 (socialinės veiklos) etapą reikia • ilgalaikio įsipareigojimo pagalbos reikalingiems vietos bendruomenės nariams; • stipresnės organizacinės struktūros ir socialinei veiklai pritaikytų patalpų; • tinkamą kompetenciją turinčių darbuotojų (ir savanorių); • aiškesnių tokios veiklos (ilgalaikio) finansavimo perspektyvų
SĄLYGOS PLĖTRAI Bendruomeninės organizacijos – vietos bendruomenei reikalingų paslaugų teikėjos (paslaugų prieinamumas ir efektyvumas,bendruomeninių organizacijų finansinis stabilumas ir savarankiškumas) Vietos bendruomenės veikėjų bendradarbiavimas ir parterystė (efektyvesnis kompleksinių problemų sprendimas, didesnių resursų ir įsipareigojimų reikalaujančių projektų įgyvendinimas, geresnis vietos bendruomenės resursų planavimas ir panaudojamas).
Valdžios institucijų užduotis • stiprinti pačios vietos bendruomenės paskatas ir galias pasirūpinti vietos poreikių tenkinimu; • veikti subsidiariai, t.y. atiduoti tiek atsakomybės bendruomenei, kiek ji galėtų prisiimti; pasiūlyti adekvačius bendruomenės įsitraukimo mechanizmus; • suvaldyti žinybinį varžymąsi dėl įtakos bendruomenei (kova už išteklius bendruomenės poreikiams); • Ieškoti tarpžinybinio bendradarbiavimo modelių, siekiančių ne tik ir ne tiek aprūpinti bendruomenes, kiek įgalinančių jas pasirūpinti savo poreikiais.
