Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo tobulinimas

1. Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo tobulinimas O.Merfeldaitė

2. Aktualumas • Mokslininkai P. Sammonds (1995) iš vienuolikos efektyvios mokyklos esminių veiksnių – išskiria “namų” ir mokyklos bendradarbiavimą. • A. Hargreaves (1999) pabrėžia, kad mokytojų ir tėvų bendravimas skatina abiejų pusių tobulėjimą. • Edukologų empirinių tyrimų rezultatai įrodo, kad tose mokyklose, kuriose į ugdymo procesą įtraukiami tėvai, mokiniai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų (Comer, 1998б; Epstein, 1991), mokinių elgesys tampa socialesnis (Comer, Haynes, 1992; Steinberg, Mounts, Lamborn, Dornbusch, 1989), pagerėja mokinių savigarba (Collins, Moles, Cross, 1982), sumažėja narkotikus vartojančių mokiniųskaičius, pagerėja mokyklos lankomumas (Sattes, 1985).

3. Faktai • Siekiant ištirti aktualiausias socialines pedagogines problemas bendrojo lavinimo mokyklose 2006 metais buvo atlikta 900 12-16 metų mokinių, atrinktų atsitiktine tvarka, anketinė apklausa.

4. Faktai (N-900) • Nustatyta, kad mokyklos nelankymo problema aktualesnė mokiniams, patiriantiems emocinę prievartą šeimoje (χ2=42,412, df=6, p0,000), konfliktus su tėvais (χ2=70,630 df=6, p0,00), gyvenantiems skurdžiose šeimose (χ2=27,512 df=6, p0,000)). • Mokinių ir mokytojų konfliktai aktualiausi mokiniams, patiriantiems emocinę prievartą šeimoje (χ2=79,706, df=6, p0,00), konfliktus su tėvais (χ2=77,33 df=6, p0,000), gyvenantiems be vieno iš tėvų (χ2=17,679, df=6, p0,007) ir gyvenantiems sunkiomis materialinėmis sąlygomis (χ2=14,542, df=6, p0,0024). • Fizinė prievarta mokykloje susijusi su fizine (χ2=15,104, df=6, p0,01) ir emocine (χ2=21,562, df=6, p0,001) prievarta šeimoje. Būtina pažymėti, kad mokiniams, patiriantiems fizinę bei emocinę prievartą šeimoje, kur kas aktualesnė fizinės prievartos problema mokykloje.

5. Visada tėvų susirinkimuose dalyvauja 35 proc. tėvų, mokyklos renginiuose – 7 proc. tėvų. Gerokai daugiau nei pusė (60 proc.) tėvų nėra skambinę klasės auklėtojai. Lankomumą dažniausiai tėvai (32 proc.) tikrina tik vieną kartą per mėnesį. Pažangumą tėvai (44 proc.) tikrina dažniau – vieną kartą per savaitę.

6. Tėvų įtraukimas Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą dėl kiekvienos šeimos individualumo ir išskirtinumo yra sudėtingas procesas. Dažnai neįmanoma patenkinti individo poreikių ir išspręsti jo funkcionavimo problemų be šeimos sistemos pokyčio.

7. Tėvų įtraukimas Siekiant šeimos kaip sistemos pokyčio, būtina: • 1) priimant sprendimus susijusius su vaiko ugdymu, šeimą suprasti kaip lygiavertį partnerį; • 2) sprendžiant problemas, įtraukti visą šeimą; • 3) gerbti individualius šeimos skirtumus; • 4) suprasti, kad visos šeimos turi gebėjimą įveikti sunkumus, todėl stiprinti jų stipriąsias puses; • 5) žinoti, kad šeimos yra žinių apie vaiką šaltinis. (Dobranskienė, 2002, p. 63).

8. Sąlygos padedančios užtikrinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo sėkmę • 1) mokyklos mikroklimatas turi būti atviras, šiltas ir draugiškas tėvams; • 2) komunikacija su tėvais pagrįsta dvipusiu bendravimu; • 3) tėvai yra mokytojų bendradarbiai; • 4) tėvų individualios žinios ir pastebėjimai - vaiko sėkmės mokykloje užtikrinimas; • 5) mokykla prisiima atsakomybė už bendradarbiavimą su tėvais; • 6) mokyklos administracijos filosofijoje turi atsispindėti partnerystės su tėvais idėjos; • 5) mokykla skatina savanorišką tėvų pagalbą; • 7) mokykla suteikia tėvams reikalingą informaciją, patarimus; • 8) tėvų bendradarbiavimas sprendžiant įvairias mokyklos problemas yra būtinas; • 9) mokykla pripažįsta kad jie gali būti geriausi tėvų padėjėjai ir pagalbininkai siekiant produktyvaus problemų sprendimo.

9. Bendradarbiavimo ir partnerystės su tėvais konstravimo žingsniai • Pirmas žingsnis individualių šeimos skirtumų ir bendrumų pažinimas. • Antrasis – bendradarbiavimo santykių su tėvais kūrimas. Šiame etape svarbūs geri komunikaciniai įgūdžiai. • Trečiasis – sąveikos su tėvais kūrimas t.y. pakvietimas tėvus bendradarbiauti. • Ketvirtasis – darbo su šeima individualizavimas. • Penktasis bendradarbiavimo santykių vertinimas (Ališauskienė, 2005).

10. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą Komandos: • Kėdainių J.Paukštelio pagrindinė mokykla; • Marijampolės Želsvos pagrindinė mokykla; • Vilkaviškio raj. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė mokykla; • Joniškio Skaistgirio vidurinė mokykla; • Panevėžio specialioji vidurinė mokykla; • Ukmergės J. Basanavičiaus vidurinė mokykla

11. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Mokyklų veiklą galima suskirstyti į tris subkategorijas: • šviečiamoji veikla (seminarai, informaciniai leidiniai), • neformalaus ugdymo veikla (renginiai), stebimoji • konsultacinė veikla.

12. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Viena iš sėkmingos partnerystės sąlygų informacijos su tėvais apie vykdomą veiklą, mokomąsias programas ir mokinių pažangą pasidalijimas. Todėl neatskiriama partnerystės dalis – šviečiamoji veikla, apimanti informacinių leidinių rengimą ir pažintinių mokomųjų seminarų mokiniams, tėvams ir mokytojams organizavimą. • Dvi mokyklų komandos parengė informacinius leidinius tėvams.

13. Vilkaviškio raj. Gižų K.Baršausko pagrindinės mokyklos leidinys – „Vaiko galimybės ir mokykla“ parengtas individualiai kiekvienai šeimai. Parengtame leidinyje pristatoma ne tik mokyklos veikla, tačiau ir jų sūnaus/dukros pozityvūs pasiekimai mokykloje BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą

14. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Kėdainių J.Paukštelio pagrindinės mokyklos lankstinuko tikslas padėti tėveliams tapti geresniais tėvais“

15. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Stebimoji konsultacinė veikla mokyklose vykdoma organizuojant atviras mokyklos dienas, tėvų dienas, kurių metu kiekvienas tėvelis jam patogiu laiku gali konsultuotis dėl mokinių problemų.

16. Vilkaviškio raj. Gižų K.Baršausko pagrindinė mokykla– „kiekvienas mokytojas vieną kartą per trimestrą įvertina mokinio pasiekimus, apie kuriuos informuoja mokinio tėvus“, o didžiausią pažangą padariusieji mokiniai ir jų tėveliai apdovanojami padėkos raštais BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą

17. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • Neformalios veiklos organizavimas dažnai užtikrina ne tik glaudesnio mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo atsiradimą, tačiau kartu padeda tėveliams įsijungti į bendrą veiklą, geriau pažinti klasės bendruomenę bei kitus vaikų tėvelius „kas sudaro prielaidas sutelktos klasių bendruomenės kūrimuisi. • Visos mokyklos organizuoja bendrus mokytojų, mokinių ir mokinių tėvų renginius (sportines varžybas, padėkos dienas, išvykas, iškylas, šeimos dienas ir pan.). • Populiariausia visose mokyklose renginių organizavimo forma - apskriti stalai, disputai ir diskusijos, mokomieji seminarai bendrai mokiniams, mokytojams ir tėvams ir atskirai kiekvienai šių grupių pagal jų poreikius.

18. BMT komandų patirtis tobulinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą • tėvų klubo įsteigimas • tėvų dienos • seminarai tėvams