18 paskaita. Mokes č i ų našta

1. 18 paskaita. Mokesčių našta 18.1 Mokesčių našta konkurencinėse rinkose 18.1.1 Mokesčio efektas firmos lygyje 18.1.2 Įtaka rinkos pusiausvyrai 18.1.3 Ar svarbu ar mokestis uždedamas vartotojai ar gamintojui? 18.1.4 Ad valorem ir specifiniai mokesčiai 18.1.5 Elastingumo poveikis 18.1.6 Veiksnių apmokestinimas 18.2 Mokesčių našta neidealios konkurencijos sąlygomis 18.2.1 Sąryšis tarp kainos pokyčio ir mokesčio 18.2.2 Vertės prieš specifinius mokesčius 18.2.3 Mokesčių našta oligopolijų atveju

2. Turinys (2) 18.3 Ekvivalentiški mokesčiai 18.3.1 Pajamų mokestis ir pridėtosios vertės mokestis 18.3.2 Vartojimo ir darbo užmokesčio mokesčių ekvivalentiškumas 18.3.3 Gyvenimo vartojimo ir gyvenimo pajamų mokesčių ekvivalentiškumas 18.3.4 Tapatumo išlyga 18.4 Kiti veiksniai, įtakojantys mokesčių naštą 18.4.1 Mokesčių našta dalinėje ir bendrosios pusiausvyros analizėje 18.4.2 Trumpo laikotarpio ir ilgo laikotarpio efektai 18.4.3 Atvira ir uždara ekonomika 18.4.4 Susiję politikos pokyčiai

3. Įvadas • Kai parlamentas įveda naują mokestį, dažniausiai diskutuojama apie tai, kas turėtų mokėti už vyriausybės išlaikymą ar už programą, kuri bus finansuojama tuo mokesčiu. • Pavyzdžiui, kai parlamentas įvedė socialinio draudimo mokestį sumokėti už socialinio draudimo sistemą, jis liepė mokėti dalį mokesčio darbdaviui ir dalį darbuotojui. Jis galvojo, kad abi pusės turėtų dalintis socialinio draudimo sistemos kaštus.

4. Įvadas (2) • Tačiau ekonominė tikrovė ne visada reaguoja taip, kaip įstatymai numato. Ekonomistai išskiria tuos, kurie neša mokesčio naštą ir tuos, kuriems mokestis yra skirtas. Mokesčio našta yra tikras ekonominis mokesčio svoris. • Yra skirtumas tarp žmogaus realių pajamų prieš ir po mokesčio, visiškai atsižvelgus į tai kaip pasikeitė darbo užmokestis ir kainos. Ekonomistai naudoja neutralesnį žodį apibūdinti apmokestinimo efektus - jie klausia kokia yra mokesčio našta? Kas iš tikrųjų moka ta prasme, kad sumažėja jo realiosios pajamos?

5. Įvadas (3) • Faktinė mokesčio našta gali žymiai skirtis nuo pageidautos naštos. • Aptarkime du mokesčius, kurie uždedami firmoms, darbdavio mokamą socialinio draudimo mokesčio dalį ir korporacijų pajamų mokestį. Abiejų mokesčių pasekmėje, galėtų sumažėti darbo užmokestis ar padidėti kainos. • Jei sumažėja darbo užmokestis, mes sakome, kad mokestis buvo perkeltas atgal (gamybos veiksniui, darbui). Jei darbo užmokestis sumažėja visu mokesčio dydžiu, mes sakome, kad jis buvo visiškai perkeltas.

6. Įvadas (4) • Jei padidėja kainos, mes sakome, kad mokestis buvo perkeltas į priekį (vartotojams). • Dauguma ekonomistų mano kad didžioji dalis darbdavių mokamo socialinio draudimo mokesčio yra perkelta atgal ir kad mokesčio, kuris oficialiai yra uždėtas ant darbdavių, poveikis yra iš esmės tas pats, kaip kad jis būtų uždėtas ant darbuotojų. • Tokiu būdu, nors vyriausybė uždėjo tik dalį mokesčio darbuotojams, jie neša visišką (ar beveik visišką) mokesčio naštą mažesnio darbo užmokesčio forma.

7. Įvadas (5) • Yra didelis nesutarimas dėl korporacijų pajamų mokesčio naštos. Nors viena priežastis kodėl mokestis yra populiarus yra ta, kad iš pirmo žvilgsnio mokestį moka firmos ir jų akcininkai, dauguma ekonomistų mano, kad žymi mokesčio dalis yra perkelta. • Jei dėl mokesčio firmos padidina jų prekių kainas, mokestis nešamas vartotojų. Jei dėl mokesčio sumažėja darbo paklausa ir darbo užmokestis, mokestis yra iš dalies nešamas darbuotojų, o ne investuotojų.

8. Įvadas (6) • Jei mokestis sumažina investavimo į korporatyvinį sektorių patrauklumą, kapitalas eis iš šio sektoriaus, mažindamas kapitalo grąžą nekorporuotame sektoriuje. Tokiu būdu, dalis korporatyvinio mokesčio naštos tenka visam kapitalui, o ne tik kapitalui korporatyviniame sektoriuje.

9. Įvadas (7) • Mokesčių naštos studijos yra viena iš svarbiausių ir sunkiausių temų viešojo sektoriaus ekonomikoje. • Pamatėme, kad vienas iš pageidautinos mokesčių sistemos principų yra, kad ji turėtų būti teisinga. Tačiau teisingumas priklauso ne nuo to, kam mokestis yra uždėtas, tačiau nuo to, kas iš tikrųjų mokestį moka - nuo mokesčio naštos. • Dažniausiai ekonomika, o ne parlamentas nustato kas iš tikrųjų neša mokesčio naštą, nors kuriant mokestį parlamentas gali dažnai paveikti rezultatą.

10. Įvadas (8) • Du mokesčiai, kurie atrodo skirtingi, kadangi jie uždedami gana skirtingu būdu, gali turėti vienodus efektus. Tokie mokesčiai vadinami lygiaverčiais. • Kitas pageidautinas mokesčių sistemos principas, be teisingumo, yra skaidrumas. Pastarasis turi dvi pasekmės. • Pirma, geriau uždėti mokesčius, kurių našta yra aiški. • Antra, kadangi dauguma žmonių nesupranta naštos analizės, yra pageidautina uždėti mokesčius taip, kad matoma mokesčio našta atitiktų faktinę naštą.

11. Įvadas (9) • Mokesčio našta priklauso nuo kelių veiksnių - svarbiausias yra ar ekonomika yra konkurencinė; ir, jei ji yra konkurencinė, nuo paklausos ir pasiūlos kreivių pobūdžio. • Lygiai tie patys klausimai, kaip ir mokesčių naštos atveju, iškyla nagrinėjant subsidijas ir kitas vyriausybės pašalpas. Jei yra subsidijuojami grūdai, ne augintojai gali iš tikrųjų gauti naudą: jei grūdų kaina sumažėja, nauda yra perkeliama į priekį vartotojams; jei padidėja žemės, ant kurios auginami grūdai, kaina, nauda yra perkeliama atgal žemės savininkams.

12. Mokesčių našta konkurencinėse rinkose • Parodysime, kad nėra skirtumo ar mokestis prekei yra teisiškai uždėtas prekės vartotojams ar jos gamintojams. • Kas šiuo atveju iš tikro svarbu, yra paklausos ir pasiūlos kreivių pavidalas.

13. Mokesčio efektas firmos lygyje • Aptarkime mokestį prekei, uždėtą fiksuotu tarifu už prekės vienetą (kažkiek centų už butelį alaus), kurį turi mokėti įmonė. Paveikslas 18.1 iliustruoja mokesčio poveikį įmonės gamybos sprendimui. • Konkurencinėse rinkose, firmos gamina lygyje, kur kaina yra lygi ribiniams kaštams. Jei mokestį turi sumokėti įmonė, tada jos efektyvūs gamybos kaštai padidėjo mokesčio dydžiu. Atitinkamai, kiekis, kurį ji nori pasiūlyti už kainą p0, sumažėja.

14. Pav. 18.1. Mokesčio prekei pasekmės pasiūlai. Dalis A parodo mokesčio prekei poveikį firmos pasiūlai. Esant bet kuriai kainai p0, įmonė siūlys mažesnį kiekį. Mokestis gali būti laikomas ribinių gamybos kaštų padidėjimu. Pasiūla sumažėja nuo q0 iki q0'.

15. Pav. 18.1. Mokesčio prekei pasekmės pasiūlai. Dalis B parodo mokesčio prekei poveikį rinkos pasiūlos kreivei ir pusiausvyrai. Esant bet kuriai kainai, rinka nori siūlyti mažiau (pasiūlos kreivė pasistumia aukštyn); arba, analogiškai, kaina, reikalinga pasiekti duotą pasiūlą, yra didesnė dydžiu, tiksliai lygiu mokesčiui.

16. Mokesčio efektas firmos lygyje (2) • Įmonės pasiūlos kreivė parodo kiekį, kurį įmonė nori pasiūlyti, esant kiekvienai kainai. Jos pasiūlos kreivė yra pastumiama, kaip parodyta paveikslo 18.1 dalyje A. Tai, be abejo, galioja kiekvienai įmonei. • Analogiškai, rinkos pasiūlos kreivė mums parodo kokia turi būti rinkos kaina, kad įmonės norėtų gaminti duotą kiekį. Rinkos pasiūlos kreivė, kaip ir atskiros įmonės pasiūlos kreivė, yra pastumiama aukštyn mokesčio dydžiu.

17. Įtaka rinkos pusiausvyrai • Tarkime, kad mokestis kiekvienam gamintojui yra 10 centų už alaus butelį. Pasiūlos kreivė pasistumia aukštyn ta suma, ir kaina padidėja. Nors nominaliai mokestis buvo uždėtas ant gamintojų, vartotojai yra verčiami sumokėti dalį padidėjusių kaštų per didesnes kainas. • Tačiau, gamintojai negali pilnai perkelti mokesčio kaštų vartotojams, kadangi kai kaina padidėja, paklausa sumažėja.

18. Pav. 18.2. Mokesčio poveikis kainoms ir kiekiams. Mokestis pastumia pasiūlos kreivę aukštyn mokesčio dydžiu. Tai sumažina paklausą ir padidina vartotojų mokamą kainą.

19. Ar svarbu ar mokestis uždedamas vartotojai ar gamintojui? • Kas atsitiktų, jei parlamentas pasakytų, kad alaus mokestį turi sumokėti vartotojai. Už kiekvieną nupirktą alaus butelį vartotojai turėtų sumokėti 10 centų mokestį. • Tai kas rūpi vartotojams, be abejo, nėra tai, kas gauna pinigus, kuriuos jie moka, tačiau bendrieji alaus kaštai - lygiai kaip kad gamintojams svarbu tik kiek gauna jie. • Tačiau niekas nepasikeis, jei tą pačią sumą turi siųsti vartotojai ar mažmenininkai, iš kurių jie perka alų. Tada gamintojai mokesčiu domėtųsi netiesiogiai. • Mokestis vartotojams būtų atspindėtaspaklausos kreivės postūmiu žemyn mokesčio dydžiu.

20. Pav. 18.3. Alternatyvūs požiūriai į mokesčio pasekmes. Į mokestį galima žiūrėti arba kaip į paklausos kreivės postūmį žemyn arba pasiūlos kreivės postūmį aukštyn (palyginkite su paveikslu 18.2).

21. Vyriausybės pašalpų poveikis • Sistema mokesčių naštos analizei gali būti naudojama analizuoti vyriausybės programų ar subsidijų naštą. • Aptarkime subsidijas jautienai. Kad supaprastinti, darykime prielaidą, kad vyriausybė subsidijuoja jautieną $1.00 už kilogramą. • Trumpu laikotarpiu pasiūlos kreivė yra santykinai neelastinga, kaip parodyta pirmame paveiksle. Tai reiškia, kad yra nedidelė kiekio reakcija, tačiau didelė kainos reakcija: trumpu laikotarpiu didžioji dalis naudos eina ūkininkams.

22. Pav. B18.1. Jautienos rinka trumpu laikotarpiu.

23. Vyriausybės pašalpų poveikis (2) • Tačiau ilgu laikotarpiu, kai įeina nauji gamintojai, o jau esantys rinkoje padidina jų pajėgumus, jautienos pasiūlos kreivė tampa santykinai gulsti; yra didelė žemės, kuri gali būti naudojama ganymui, pasiūla ir nors reikia laiko išauginti jautį, jie gali būti išauginti, o auginimo kaštai yra daugiau mažiau fiksuoti. • Naujoje pusiausvyroje gaminamas didesnis kiekis, tačiau kaina, kurią gauna ūkininkai, išlieka nepakitusi. Ilgu laikotarpiu, visa nauda iš subsidijų tenka jautienos vartotojams, o ne ūkininkams.

24. Pav. B18.2. Jautienos rinka ilgu laikotarpiu.

25. Ad valorem ir specifiniai mokesčiai • Ne tik nėra skirtumo kam yra uždėtas mokestis, nėra skirtumo ar mokestis yra kaip tam tikras procentas nuo kainos, ar kaip fiksuota suma už prekės vienetą. Pirmasis yra vadinamas vertės (ad valorem) mokesčiu, o pastarasis - specifiniu mokesčiu. • Pusiausvyroje mokesčiui esant tame pačiame lygyje, paklausos kreivė tame gamybos lygyje yra pastumta žemyn tuo pačiu dydžiu, ir todėl pusiausvyros gamyba, mokesčių pajamos, kainos vartotojams ir gamintojų gautos kainos visi yra tie patys.

26. Pav. 18.4. Vertės ir specifinis mokesčiai prekei. Konkurencinėse rinkose vertės mokestis (mokestis, kuris yra fiksuotas kainos procentas) ir specifinis mokestis (mokestis, kuris yra fiksuota suma nupirktam vienetui), kuris leidžia surinkti tas pačias pajamas, turi tą patį poveikį gamybai.

27. Ad valorem ir specifiniai mokesčiai (2) • Praktikoje abu šie mokesčiai dažnai skiriasi, kadangi mokesčių politikos vykdytojai negali tinkamai atsižvelgti į prekių kokybės skirtumus. • Kai valstybė uždeda specifinį mokestį - tarkime, kažkiek centų už pakelį cigarečių - mokestis yra tas pats, nepaisant jų kokybės. Tokiu būdu, mokestis yra didesnis kainos procentas prastos kokybės prekėms, nei didesnės kokybės prekėms. • Faktiškai specifinis mokestis diskriminuoja blogesnės kokybės prekes.

28. Ad valorem ir specifiniai mokesčiai (3) • Iš kitos pusės, dažnai yra lengviau stebėti parduotą prekės kiekį, nei stebėti jos kainą, ypač kai firmos parduoda daugiau nei vieną prekę. • Jei šios prekės yra apmokestinamos skirtingais vertės tarifais, yra paskata sudaryti sandorius, kuriuose labiau apmokestinama prekė yra nuvertinama, išrašant sąskaitas, ir mokesčių administratorius gali to nepastebėti. • Ši administracinė problema buvo pagrindinė tokios apmokestinimo formos priežastis.

29. Mokesčių našta: apibendrinimas • Mokesčio našta apibūdina, kas iš tikrųjų neša mokestį. Ji nepriklauso nuo to, kas mokesčius vyriausybei siunčia. • Nėra skirtumo ar mokestis prekei yra uždėtas gamintojams ar vartotojams. • Nėra skirtumo ar socialinio draudimo mokestis yra mokamas dalinai darbdavio ir iš dalies darbuotojo, ar pilnai mokamas vieno ar kito. • Konkurencinėje rinkoje vertės ir lygiaverčio specifinio mokesčio naštos yra vienodos.

30. Elastingumo poveikis • Dydis, kuriuo padidėja kaina, t.y. mastas, kuriuo mokestį neša vartotojai, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos kreivių pobūdžio, o ne nuo to, kam mokestis yra uždėtas. • Dviem kraštutiniais atvejais, kaina padidėja visu mokesčiu, todėl visa našta tenka vartotojui. Taip įvyksta kai pasiūlos kreivė yra idealiai horizontali, ar kai paklausos kreivė yra idealiai vertikali.

31. Pav. 18.5. Pasiūlos ir paklausos elastingumas: vartotojų nešamas mokestis. (A) idealiai elastinga pasiūlos kreivė: esant idealiai elastingai pasiūlos kreivei (horizontaliai pasiūlos kreivei), kaina padidėja visu mokesčiu, t.y. visa mokesčio našta tenka vartotojams.

32. Pav. 18.5. Pasiūlos ir paklausos elastingumas: vartotojų nešamas mokestis. (B) idealiai neelastinga paklausa: esant idealiai neelastingai paklausos kreivei, kaina padidėja visu mokesčiu, t.y. visa mokesčio našta tenka vartotojams.

33. Elastingumo poveikis (2) • Taip pat yra du atvejai, kuriais vartotojų mokama kaina nepadidėja iš viso, t.y. kada visą mokestį neša gamintojai. Tai įvyksta kai pasiūlos kreivė yra idealiai vertikali ar kai paklausos kreivė yra idealiai horizontali. • Bendrai, kuo paklausos kreivė statesnė ar pasiūlos kreivė gulstesnė, tuo daugiau mokesčio neš vartotojai; kuo gulstesnė paklausos kreivė ar statesnė pasiūlos kreivė, tuo daugiau mokesčio neš gamintojai. • Paklausos kreivės statumas matuojamas paklausos elastingumu. Jis parodo procentinį prekės paklausos pokytį dėl procentinio jos kainos pokyčio.

34. Elastingumo poveikis (3) • Pasiūlos kreivės statumas matuojamas pasiūlos elastingumu. Pasiūlos elastingumas parodo procentinį prekės pasiūlos pokytį dėl procentinio jos kainos pokyčio. • Todėl vertikali pasiūlos kreivė, kai, pakitus kainai, pasiūla nepakinta iš viso, turi nulinį elastingumą, o horizontali pasiūlos kreivė turi begalinį elastingumą. • Kuo elastingesnė paklausos kreivė ir neelastingesnė pasiūlos kreivė, tuo daugiau mokesčio neša gamintojai.

35. Pav. 18.6. Pasiūlos ir paklausos elastingumas: gamintojų nešamas mokestis. (A) idealiai neelastinga pasiūlos kreivė: esant idealiai neelastingai pasiūlos kreivei, kaina nepadidėja iš viso, t.y. visa mokesčio našta tenka gamintojams.

36. Pav. 18.6. Pasiūlos ir paklausos elastingumas: gamintojų nešamas mokestis. (B) idealiai elastinga paklausa: esant idealiai elastingai (horizontaliai) paklausos kreivei, kaina nepadidėja iš viso, t.y. visa mokesčio našta tenka gamintojams.

37. Veiksnių apmokestinimas: mokesčių našta ir darbo paklausa bei pasiūla • Pagrindiniai principai, kuriuos mes ką tik parodėme, galioja visiems mokesčiams konkurencinėse rinkose, apimant ir mokesčius gamybos veiksniams. • Nėra skirtumo ar mokestis darbui uždedamas vartotojams (šiuo atveju, firmoms, kurios moka už darbo naudojimą) ar gamintojams (šiuo atveju, žmonėms, kurie parduoda jų darbo paslaugas); mokesčio našta yra ta pati.

38. Pav. 18.7. Mokesčio pasekmių darbo paklausai palyginimas. (A) Mokestis darbui pastumia paklausos darbui kreivę žemyn. Mokestis darbui lems mažesnį darbo užmokestį ir mažesnį užimtumą.

39. Pav. 18.7. Mokesčio pasekmių darbo paklausai palyginimas. (B) Esant atgal besisukančiai pasiūlos kreivei, darbo užmokestis gali sumažėti daugiau nei mokesčio dydis.

40. Veiksnių apmokestinimas: mokesčių našta ir darbo paklausa bei pasiūla (2) • Kas iš tikro moka mokestį priklauso nuo paklausos ir pasiūlos darbui elastingumo. Jei, kaip yra dažnai teigiama, darbo pasiūla yra santykinai neelastinga (t.y. beveik vertikali), didžioji mokesčio naštos dalis tenka darbuotojams, nepaisant teisinio mokesčio objekto. • Kai kurie ekonomistai mano, kad darbo pasiūlos kreivė iš tikrųjų yra besisukanti atgal. Kai darbo užmokestis padidėja aukščiau tam tikro lygio, darbo pasiūla net sumažėja.

41. Veiksnių apmokestinimas: mokesčių našta ir darbo paklausa bei pasiūla (3) • Šiuo atveju, mokestis darbui gali lemti darbo užmokesčio sumažėjimą, kuris yra didesnis nei pats mokestis, kadangi darbo užmokesčio sumažėjimas skatina didesnę darbo pasiūlą, kuri toliau sumažina darbo užmokestį.

42. Veiksnių apmokestinimas: neelastingų veiksnių apmokestinimas • Jei darbo ar prekės pasiūlos elastingumas lygus nuliui, visa mokestis nešamas pardavėjo. Klasikinis prekės su nuliniu pasiūlos elastingumu pavyzdys yra neapdirbta žemė. Žemės pasiūla yra fiksuota. Tokiu būdu, jei uždedamas mokestis neapdirbtai žemei, bendroji mokesčio našta teks žemės savininkams. • Deja, yra sunku atskirti žemės vertę nuo jos pagerinimo vertės. • Žemės pagerinimų pasiūlos elastingumas yra didelis, todėl žemės mokestis gali būti didele dalimi perkeltas.

43. Veiksnių apmokestinimas: neelastingų veiksnių apmokestinimas (2) • Kitas veiksnio su ilgu laikotarpiu neelastinga pasiūla pavyzdys yra žalia nafta. Todėl mokestis naftai pirmiausiai nešamas naftos verslovių savininkų. • Kadangi neproporcinga pasaulio naftos dalis priklauso ne pagrindinėms vartojančioms šalims, vartojančios šalys turi stiprią paskatą naftai uždėti mokesčius. • Be abejo, naftos gręžinių savininkai JAV aktyviai priešinasi šiems mokesčiams ir jie yra pakankamai galinga lobistinė grupė, kuri tai sėkmingai daro. JAV mokesčiai naftai yra gerokai mažesni nei daugumoje Vakarų Europos šalių.

44. Veiksnių apmokestinimas: visiškai elastingų veiksnių apmokestinimas • Mokesčiai idealiai elastingiems veiksniams jų nėra nešami iš viso, o yra visiškai perkelti. Šis paprastas pastebėjimas turi svarbias pasekmes mokesčių politikai. • Kapitalo į nedidelę šalį pasiūla dažniausiai yra laikoma labai elastinga: kaip nedidelė įmonė turi laikyti kainą, kurią ji moka už kapitalą, duota, lygiai taip ir nedidelė šalis atviroje, globalioje rinkoje. • Šalis negali pritraukti kapitalo, jei ji moka mažiau, nei rinkos palūkanų norma; tačiau už rinkos kainą ji gali gauti tiek kapitalo, kiek ji galėtų absorbuoti.

45. Pav. 18.8. Idealiai elastinga veiksnio pasiūla. Mokesčio visiškai elastingos pasiūlos veiksniui našta yra visiškai perkeliama. Paklausos kreivė pastumiama žemyn mokesčio dydžiu, todėl pardavėjo gaunama kaina nepakinta.

46. Mokesčių našta neidealios konkurencijos sąlygomis • Mokesčio poveikis kritiškai priklauso nuo rinkos pobūdžio. Tačiau, jei rinkos yra mažiau nei visiškai konkurencinės (jei, pavyzdžiui, šaka susideda iš monopolijos ar firmos sudaro kartelį, todėl jų bendra elgsena yra panaši į monopolijos), mokesčio poveikis gali gerokai skirtis. • Nesant mokesčio, monopolistas rinksis tokį gamybos lygį, kad papildomo vieneto gamybos kaštai (ribiniai kaštai) būtų lygūs papildomoms to vieneto pardavimo pajamoms (ribinėms pajamoms).

47. Mokesčių našta neidealios konkurencijos sąlygomis (2) • Monopolijos atveju, ribinių pajamų kreivė yra žemiau už paklausos kreivę. Ribinės pajamos yra kaina, kurią įmonė gauna už tą papildomą vienetą, minus nuostolis, kurį ji patiria parduodama kitus vienetus, kadangi kai ji mėgina parduoti daugiau, ji turi sumažinti kainą. • Monopolistas renkasi gamybos lygį, kur susikerta ribinių kaštų ir ribinių pajamų kreivės. Monopolisto nustatytą kainą “nuskaitome” iš paklausos kreivės. • Mokestis gali būti laikomas gamybos kaštų padidėjimu, kuris pastumia aukštyn ribinių kaštų kreivę. Tai sumažins gamybą ir padidins kainą.

48. Pav. 18.9. Monopolijos apmokestinimas. (A) Esant tiesinei paklausai ir horizontalioms ribinių kaštų kreivėms, vartotojų kaina mokama padidėja lygiai per pusę; vartotojai ir gamintojai pasidalina mokesčio naštą.

49. Pav. 18.9. Monopolijos apmokestinimas. (B) Esant pastovaus paklausos elastingumo kreivėms, kaina padidėja daugiau nei mokesčio suma.

50. Sąryšis tarp kainos pokyčio ir mokesčio • Konkurencinės veiklos atveju vartotojo kaina padidėja suma, kuri paprastai yra mažesnė nei mokestis, ir jos padidėjimo mastas priklauso nuo paklausos ir pasiūlos elastingumų. Monopolisto atveju rezultatai yra labiau komplikuoti. • Kuo statesnė ribinių kaštų kreivė, tuo mažesnis gamybos pokytis ir todėl mažesnis kainos padidėjimas. • Esant idealiai vertikaliai ribinių kaštų kreivei, nėra jokio gamybos ir kainos pokyčio - mokestis nešamas gamintojų. Šis rezultatas atitinka konkurencinės rinkos atvejį.