1 / 49

_ es ekonomika ir socialinė politika

dėst . Justinas Kisieliauskas t iny.cc / justinas. _ es ekonomika ir socialinė politika. Naujienos !. Šios dienos apžvalga. Šiek tiek istorijos Europos pakilimai ir nuopuoliai Europos susivienijimas ir ES įkūrimas. EUROPA. I. II. Situacija 1945 m. gegužės 8 d. – karo pabaiga

ryan-kidd
Download Presentation

_ es ekonomika ir socialinė politika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/justinas _esekonomikairsocialinėpolitika

  2. Naujienos!

  3. Šiosdienosapžvalga • Šiektiekistorijos • Europospakilimaiirnuopuoliai • Europossusivienijimasir ES įkūrimas

  4. EUROPA I II

  5. Situacija 1945 m. gegužės 8 d. – karo pabaiga 1949 m. Europoje buvo pasiektas tik 1936 m. gamybos lygis I Marshall planas [1948–1952] -George Ketlet Marshall -JAV kariuomenės generolas; valstybės sekretorius; Nobelio premijos laureatas (1953 m.) -12,5 mlrd. JAV dol.: 60% atiteko JK, Italijai, Prancūzijai, VFR

  6. REA kaipvisuomenėsgerovėsprielaida Regioninė ekonominė asociacija – tai tarptautinės ekonominės integracijos forma, kuriai yra būdingi tam tikro lygio susitarimai ar susitarimų paketas

  7. Integracijos plėtra Europoje pokario laikotarpiu: • prekybos integracija (nuo 1958 m.) • pinigų ir fiskalinė integracija (nuo 1969 m.) • mokslo integracija (nuo 1978 m.) • gamybos integracija (nuo 1985 m.) • socialinė integracija (nuo 1986 m.) • politinė integracija (nuo 1992 m.)

  8. EEBO(Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija [1948]): 13 EB šalių (be Suomijos, Ispanijos), Norvegija, Islandija, Šveicarija, Turkija (EBPO(Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija[1961]) EMS(Europos mokėjimų sąjunga[1950–1958]): <geresnį ir stabilesnį Europos šalių valiutų pakeičiamumą> II Shuman planas [1950]: EAPB (Europos anglies ir plieno bendrija[1952] Prancūzija, Italija, VFR, Beneliuksas): Vokietijos–Prancūzijos santykiai Susitarimai plieno ir anglies gamyboje (mažinti ribojimus, skatinti konkurenciją) Rezultatai: didėjantys gamybos mastai; intensyvėjanti prekyba; liberalizuota atsiskaitymų sistema. Europos reabilitacija Atsakas: ESPTEkonominė savitarpio pagalbos taryba [1949–1991]

  9. III Romos sutartis [1957] Prancūzija, Italija, VFR, Beneliuksas: -EEB (EB)(Europos (ekonominė) bendrija [1958]) ekonominiai ir politiniai tikslai (panaikinti ribojimus prekyboje, kurti bendrąją rinką (pirma MS), žemės ūkio ir transporto politikos pradžia) -EAEB(Euratomas) (Europos atominės energetikos bendrija) EPSu(Europos pinigų susitarimas [1958]) EIB(Europos investicijų bankas [1958]): Dėmesys mažiau išvystytiems regionams Tikslas skatinti investicijas į komunikacijas, aplinkos gerinimą, energetiką ir SVV ESF(Europos socialinis fondas [1958]): užtikrinti laisvą darbo jėgos judėjimą skatinti Italijos Mezodžorno regiono plėtrą

  10. +ELPA(Europos laisvosios prekybos asociacija [1960]) Didžioji Britanija, Austrija, Danija, Norvegija, Portugalija, Švedija, Šveicarija: politiniai tikslai, išlaikyti užsienio prekybos politikos nepriklausomybę, mažinti ribojimus prekyboje, laikytis vidaus prekybos taisyklių. REZULTATAS: Europos ekonominis pasidalijimas EEB ESPT

  11. IVEuropos Taryba (Europos taryba [1949]: Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija): • pirmoji Europos politinė organizacija • bendradarbiauti kultūros, aplinkosaugos, etikos, teisės ir kt. srityse • Europos žmogaus teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Duomenų apsaugos konvencija, Europos Tarybos Žmogaus teisių teismas ir t.t. • ET nėra ES institucija ir nėra susijusi su ES • dalyvės – Europos šalys, išskyrus Baltarusiją (kandidatė)

  12. Europospakilimaiirnuopuoliai 7 dešimtmečiodiena 8 dešimtmečionaktis 9 dešimtmečiorytas

  13. Europos “aukso” amžius” (7-asis dešimtmetis) Aukštas ekonominio augimo laipsnis Žemas nedarbas Žemas infliacijos lygis

  14. MS kūrimas EEB siejamas su BŽŪP (Bendroji žemės ūkio politika CAP): vieninga rinka, bendros kainos, bendrijos prioritetai, finansinis solidarumas. Laisvas darbo jėgos judėjimas [1968]: slopino kultūrinių, lingvistinių, socialinės apsaugos veiksnių ribojimai, profesinių kvalifikacijų tarpusavio nepripažinimas, laisvai judėjo tik Pietų Italijos ir Viduržemio jūros šalių nekvalifikuoti darbininkai. Kodėl viskas taip gerai? Vidinė EB dinamika

  15. Hagos sutartis[1969]: “žalia” šviesa naujoms šalims stojimui į EB (1973 m. įstojo trys ELPA šalys: Didžioji Britanija, Danija, Airija; Norvegija referendumu nusprendė nestoti į EB) EB nuosavų išteklių (biudžeto) formavimas: muitų pajamos, žemės ūkio produkcijos apmokestinimas, dalis PVM (1 proc. į EB biudžetą) sukurta tarpvyriausybinė užsienio politikos koordinavimo sistema (Europos politinis bendradarbiavimas) numatyta įkurti EPS (Ekonominė ir pinigų sąjunga): nepavyko Kodėl viskas taip gerai? Išorinė EB dinamika

  16. 7 dešimtmečio apibendrinimas • Tarptautinis pripažinimas ir Kenedžio raundas (PPO); • Vietinis pripažinimas (JK noras ir De Golio Veto); • Tarptautinės prekybos mastų augimas; • EB vidaus muitų ir kiekybinių ribojimų naikinimas – laisvosios prekybos kūrimas.

  17. 8 – tasis dešimtmetis (nacionalinės ekonomikos veikiamos skirtingai): ekonominio augimo tempų mažėjimas, investicijų mažėjimas, šuoliuojanti infliacija, tarptautinio konkurencingumo praradimas, dramatiškai didėjantis nedarbas, tarptautinės prekybos augimo tempų mažėjimas, protekcionistinės politikos plitimas prieš 3 šalis, BŽŪP pertekliaus augumas ir dideli kaštai dėl skirtingų žemės ūkių, Atsirado skirtumai tarp tų kas moka ir tarp tų kas gauna naudą.

  18. Kas atsitiko? • Ekonominė krizė [nuo 1974 m.] • priežastys: • Išorės ekonominis naftos šokas, t.y. naftos kainų augimas [1973-1974 m.; 1978-1979 m.] • Netinkama Europos vyriausybių makroekonominė politika ir skirtingos valdymo kryptys: • Šveicarija, Austrija, VFR, Beneliuksas – antiinfliacinė politika. • likusios Vakarų Europos šalys – pinigų ir iždo politika. • Verslo klimatas prastėjo dėl: • -Nelanksčios, nemobilios Europos darbo rinkos; • -DU augimo tempų viršijančių darbo našumo augimo tempus.

  19. EB pozityvas ir ekonominis kontekstas: -ERPF (Europos regioninės plėtros fondas [1975 m.]) sukūrimas: skirtas iš dalies atlyginti Jungtinės Karalystės nuostoliams iš biudžeto dėl BŽŪP -PVM įvedimas.

  20. EB pozityvas ir politinis kontekstas: -Sukurta Europos politinio bendradarbiavimo sistema; -XX. a. 8-tąjį dešimtmetį įkurta Europos Bendrijos Vadovų taryba; -1979 m. parengti pirmieji tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą.

  21. Bendrosios 8 dešimtmečio tendencijos EB krizė: Deintegracija; Protekcionizmas; Žlungantys politikų planai. TAČIAU “EB visuomet atrodė gražesnė ir patrauklesnė iš išorės nei iš vidaus” Graikija pareiškė norą tapti EB nare 1975 m., įstojo – 1981 m. Portugalija ir Ispanija pareiškė norą tapti EB nare 1977 m., įstojo – 1986 m.

  22. 8 dešimtemtisirPasaulinėsituacija Europa prarandapozicijaspasauliorinkose (elektra; el. tehcnika; IT; įrenginiai; automobiliai); Mažėja TP dalis; Mažėjakonkurencingumas; Paplitę NTR; Mažėja TUI įEuropą; Europosateitismiglota, patrauklumasžemas (dėlnedarbo, nedidelioaugimo, infliacijos); Tuometukyla JAV irJaponijospramonėsapimtys.

  23. KODĖL Europa atsiliko? 9 dešimtmetis - tai pagrindinių technologinių pasiekimų ir greitos pramonės restruktūrizacijos globaliniame lygyje laikotarpis - Europa palaipsniui prarado galimybę sėkmingai konkuruoti ateityje. svarbiausia EB silpnumo priežastis - neefektyviai taikomi ir panaudojami moksliniai tyrimai: • išskaidyti nacionalinėse šalyse, • mokslo tyrimų dubliavimasis, • dauguma EB kompanijų buvo per mažos, kad galėtų varžytis pasaulinėje rinkoje; be to priklausė nuo mažų savo valstybių rinkų , • nebuvo pakankamų lėšų ir verslo idėjų, kad greitai ir efektyviai nutiesti ryšį tarp mokslinių laboratorijų ir prekyviečių.

  24. EUROPOS Reakcija: Konsolidacija ir kooperacija mokslo srityje: • EB Komisija: 12 Europos geriausių firmų elektronikos ir informacijos technologijų sektoriuje ir Apskrito stalo rezultatas – ESPRITprograma (Europos strateginė informacijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa): skatinant Europos įmonių-lyderių bendradarbiavimą spartinti mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (palaipsniui pereinant į kitas sritis), pasiekti JAV ir Japonijos lygį • ESPRIT programa buvorealizuojama trim finansavimoetapais • pagrindinisdėmesysbuvoskiriamasbendradarbiavimuimokslosrityje • programaibuvoskirta 1.5 mlrd. ECU pirmameetape, 1.6 – antrameetapeir 1.35mlrd. ECU – trečiameetape

  25. Kitos iniciatyvos: • RASE(Europos pažangiųjų komunikacijų technologijų tyrimo ir plėtojimo programa) • Europos bazės integruotam daugiadažniam komunikacijos tinklui plėtimas • BRITE(Europos pramonės technologijų pagrindinių tyrimų programa) • naujų technologijų taikymas tradicinėse pramonės šakose

  26. EUREKA (Europos mokslo ir technologijų tyrimų koordinavimo agentūra) • įkurta 1985 m. prancūzų iniciatyva; • EUREKA nariais buvo visos Vakarų Europos šalys; • 1986 m. Komisija pasiūlė, kad visi bendrijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų taikymo projektai būtų sujungti į vieningą tinklo biudžetą (5,6 mlrd. ECU ketveriems metams); • tai žymus bendrijos lėšų moksliniams tyrimams ir jų rezultatų taikymams padidinimas ir didelis laimėjimas plėtojant EB technologijos politiką.

  27. EUREKOStikslai • remtiorientuotą į rinką mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą visose šiuolaikinėse technologijų srityse • didinti Europos valstybių konkurencingumą • gerinti gaminių, procesų ir paslaugų kokybę • stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą, įtraukiant įmones ir mokslinių tyrimų institucijas tikslų siekiama: • skatinant didėjantį pramonės ir mokslo bendradarbiavimą • vykdant projektus, kuriuose kuriami konkurencingi pasaulinėje rinkoje, pažangiausiomis technologijomis paremti gaminiai (procesai, paslaugos)

  28. Mokslo/technologijų plėtros politikos trūkumai: • silpnai finansuojama (2.5 proc. EB išlaidų); • SVV problemos; • šalys nenoriai rodė iniciatyvą. Europos pramonininkų apskritas stalas: • susiliejimai/įsigijimai pramonės, paslaugų sektoriuose nuo 1984 m. prasidėjo restruktūrizacijos procesas pasauliniame lygyje kuriant įvairius tinklus ir vykdant bendradarbiavimą, apimant visą spektrą susitarimų nuo mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros iki marketingo ir paskirstymo.

  29. Nauja ir kintanti situacija: • Augo EB įmonių bendradarbiavimas (susiliejimai, įsigijimai, strateginiai alijansai), bendradarbiavimas su kitų blokų įmonėmis; • Didėjo įmonės, įdarbinimas ir pardavimai; • Augo konkurencingumas (siemens, philips, thompson), rinkos arealai; • Augo TUI į EB tiek prekių gamybos tiek paslaugų srityse. Situacijos lengvinimas: EPSS (Europos pinigų sistema [1979]): • įvestas Europos piniginis vienetas – ECU (angl. European currency unit) • pagrindinis ECU tikslas – EB šalių valiutų kursų svyravimų išlyginimas; valiutų sistemos regione formavimas

  30. Svarbiausi Susitarimai ir procesai 9 dešimtmetyje

  31. TIKSLAS: Europos Bendroji rinka

  32. Fontenblo sutartis 1984 m. Priežastis dalinė kompensacija Jungtinei Karalystei, kuri rėmėsi skirtumu tarp jos mokėjimo nuo PVM ir visų pajamų iš Bendrijos biudžeto. Priemonės: • žemės ūkio pertekliaus augimo kontrolė (kvotos ir mokesčiai ribojantys gamybą); • naujų savų išteklių formavimas (mažinti JK ir VDR mokėjimus); Rezultatas: 1986 m. sutartis nebegaliojo.

  33. 1985 m. Integracinė Viduržemio jūros programa (IVJP) Priežastis Esama BŽŪP rėmė tik politikos įkūrėjų šalių auginamus produktus, o Viduržemio jūros regiono produktų didžioji dalis gaudavo tik ribotą paramą. Priemonė buvo taikomos Prancūzijos, Italijos mažai išvystytiems regionams ir visai Graikijai. Programos numatė kompensaciją EB 10 šalims-narėms, siekiant apginti fermerius nuo didelės konkurencijos, kurią galėjo iššaukti pigūs žemės ūkio produktai, eksportuojami iš Ispanijos ir Portugalijos, joms įstojus į EB.

  34. Naujoji EB komisija ir Žakas Deloro 1985 m. sausio mėn. nutarta kurti Bendrąją rinką: • Bendrosios rinkos kūrimas turėjo būti užbaigtas 1992 m. • apėmė visų apribojimų eliminavimą, laisvą prekių, paslaugų, darbo ir kapitalo judėjimą Priemonė: 1985 m. kovo mėnesį sudaryta Baltoji Knyga, pavadinta “Vidaus rinkos užbaigimas” (angl. Completing the Internal Market) • buvo nutarta panaikinti visus dar esančius EB vidaus apribojimus (279 punktai) • numatytas įgyvendinimo laikotarpis iki 1992 m. pabaigos.

  35. Idėja “Europa be sienų” Siekiant sukurti vieningą Europą, užtikrinamos sąlygos, būtinos integruotai rinkai: • eliminuojant apribojimus pasieniuose, • panaikinant techninius skirtumus, sukuriančius barjerus vieningai Vidaus rinkai , • konverguojant fiskalinius apribojimus (mokesčių sistemos, mokesčio dydžiai), juos harmonizuojant vystant konkurencinę politiką, • tarpusavyje pripažinti nacionalinius standartus. Baltojoje knygoje (EB teisynas) nurodyti prekybos apribojimai: • Fiziniai (siejami su fiziniais trikdžiais prekiauti), • Tehcniniai (siejami su standartais), • Fiskaliniai (vyriausybės).

  36. Suvestinis Europos Aktas (SEA) parengtas 1986 m.; įsigaliojo 1987 m., po referendumų Danijoje ir Airijoje tikslas– užbaigti kurti vidaus (bendrąją) rinką iki 1992 m. Esminiai požymiai: • pasiektas kompromisas tarp 12 EB šalių • apibrėžta Bendra rinka – erdvė kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, asmenys, kapitalas, • numatytas darnaus vystymosi ir skirtumų mažinimo siekis per efektyvias fondų lėšų paskirstymo programas, • numatyta didinti EB socialinės politikos galią (ypač darbininkų sveikatos ir saugumo srityje); stiprinti aplinkosaugą, technologijų vystymąsi, • iškelta ESidėja!!!

  37. 1988 m. I pusė - Vokietijos prezidentavimas: Pasiekta: • naujų biudžeto išteklių formavimas (pajamos iš BVP); • BŽŪP reforma (BŽŪP išlaidų ribojimas, perteklinės ž.ū. produkcijos kontrolė); • Perskirstymo politika (EB išlaidų augimas, struktūrinių fondų išlaidos, JK ir VFR mokėjimų kompensavimas); • užmirštų sutarčių įgyvendinimas (techninio saugumo taisyklių derinimo teisės aktai, universitetų diplomų pripažinimo teisės aktas ir kt.

  38. Ekonominės tendencijos. 9 dešimtmetis gamybos augimo tempai pradėjo didėti, nedarbas krito : • EB ekonomika išaugo vidutiniškai 4%, o silpnesnių šalių (Airijos, Portugalijos, Ispanijos) dar daugiau, • infliacijos normos padidėjo nežymiai, • išaugo investicijos (1990 m. investicijos gamybai vystyti buvo 50% didesnės nei 1984 m.). Dėl didėjančio biudžeto ir strutūrinių fondų reformų, brendo naujų susitarimų ir didesnės integracijos svarba.

  39. Mastrichto sutartis 1992 m. nauji radikalūs punktai: • Sukurti EPS (ekonominę pinigų sąjungą) Galutinis EPS etapas: • priimti fiksuotus neatšaukiamus EB šalių valiutų kursus • priimti bendrąją valiutą (euras 1995/1999) • sukurti ECBS (Europos centrinių bankų sistema) • įsteigti ECB (Europos centrinis bankas – pinigų politika)

  40. Mastrichtosutartis. Tęsinys • gerinti socialinę politiką, plėsti naujas sritis: kultūros, visuomenės sveikatos, vartotojų interesų gynimo, transporto, telekomunikacijų, energijos, transeuropinio tinklo, infrastruktūros sritys, • didinti įtaką aplinkos apsaugai, mokslui, technologijoms. +1993 m. įkurtas Sanglaudos fondas (neturtingų šalių aplinkosaugai ir transportui), padidinta sruktūrinės parama mažiau išsivysčiusioms šalims ir regionams.

  41. Mastrichtosutartis. Finalas Įkuriama Europos sąjunga - asociacija siekianti platesnės ir gilesnės eko-pol integracijos. Struktūra (III ramsčiai): 1. Europos Bendrijos: EAPB (Europos anglies ir plieno bendrija), EEB, Euratomas 2. Bendra užsienio ir saugumo politika 3. Kooperacija teisingumo ir vidaus reikalų srityje • Europos piliečio ir gyventojų mobilumas (laisvas judėjimas Europoje, teisė balsuoti) • narystė NATO • panaikinti ES vidaus ribojimus teisingumo srityje • vystoma integracijos politika ir t.t.

  42. Integracijos plėtra Europoje pokario laikotarpiu: • prekybos integracija (nuo 1958 m.) • pinigų ir fiskalinė integracija (nuo 1969 m.) • mokslo integracija (nuo 1978 m.) • gamybos integracija (nuo 1985 m.) • socialinė integracija (nuo 1986 m.) • politinė integracija (nuo 1992 m.)

  43. SeminarasII.Atvejis: Conchita || Q: Nuochaosoikiharmonijos? Arašdidžiuojuosibūdamaseuropiečiu?

  44. dėst. Justinas Kisieliauskas tiny.cc/justinas _esekonomikairsocialinėpolitika

More Related