I II paskaita: Klasikiniai Europos regionų modeliai-1: Oskaras Haleckis

1. III paskaita:Klasikiniai Europos regionų modeliai-1: Oskaras Haleckis Modulis Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos Tema Regionistinių studijų pagrindai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

2. Paskaitos raktažodžiai • Istorinis (infracivilizacinis) regionas • Senoji ir Naujoji Europa • Vakarų Europa • Rytų Europa • Vidurio Europa, Vidurio Vakarų ir Vidurio Rytų Europa

3. Oskar Halecki (1891-1973) Lenkų istorikas medievistas, per II pasaulinį karą emigravęs į Vakarų Europą (Prancūzija), o po to į JAV. Čia jis 1950 publikuoja savo klasikinę knygą Limits and Divisions of European History, kurios idėjas čia trumpai ir bus išdėstytos.

4. PRISIMINKIME:O. Haleckio istorinės Europos samprata Europa – tai bendrija visų tautų, palankiomis mažo, bet labai įvairaus kontinento sąlygomis perėmusių ir išplėtojusių graikų–romėnų civilizacijos palikimą, perdirbtą ir praturtintą krikščionybės. Pastarosios dėka laisvos tautos anapus senosios imperijos sienų įgijo priėjimą prie jau senovėje suformuotų amžinųjų vertybių[1]. [1]Halecki, O. The Limits and Divisions of European History. London, New York, 1950, p. 17.

5. Bendri visai Europai kultūros elementai, pasak O. Haleckio • didžioji Antikos tradicija • didžioji Krikščionybės tradicija

6. O. Haleckio Europos regionų modeliai • Du regionai: Vakarų ir Rytų Europa • Keturi regionai: tikroji Vakarų Europa, Vidurio Vakarų ir Vidurio Rytų Europa, tikroji Rytų Europa

7. O. Haleckio Europos kultūrinių ribų kintamumo idėja: • Kultūrinių regionų ribas traktuoti kaip amžinas ir nekintamas yra klaidinantis supaprastinimas. • Kaip chronologinės ribos negali būti suvestos į tikslias datas (turi būti išskirti tam tikri pereinami laikotarpiai), taip ir erdviškai dalijant Europą į regionus reikia turėti omenyje tarpines zonas, kuriose kultūrinės sienos yra paslankios.

8. Dichotominis modelis: Vakarų/Rytų Europa http://en.wikipedia.org/wiki/File:Cold_war_europe_military_alliances_map_en.png

9. O. Haleckiui religinis kriterijus (Vakarų/Rytų krikščionybė) yra nepakankamas, nes: • tarp protestantų ir katalikų yra didesnių doktrinos ir bažnytinės organizacijos skirtumų, nei tarp katalikų ir stačiatikių (kritika Bidlo atžvilgiu); • nepaisant religinio bendrumo – stačiatikybės – esama esminių skirtumų tarp Pietryčių Europos ir Rusijos (kritika Toynbee ir de Reynolds atžvilgiu); • stačiatikybė savaime nereiškia, kad šalis priskirtina Rytų Europai; • religinis skirstymas griauna Europos vienybės idėją.

10. O. Haleckio Rusijos daugialypiškumo samprata • Rusija nėra vienalypė, nes: • esama esminių skirtumų tarp Didžiosios Rusijos ir Mažosios bei Baltosios Rusijos (Rutenijos, t.y. Ukraina ir Baltarusija), • tarp Maskvos ir Naugardo Rusijos. • reikia atsižvelgti ir į istorinę raidą, kurioje lūžiniai momentai būtų: mongolų antplūdis, Petro Didžiojo valdymas, bolševikų revoliucija.

11. Pasak, O. Haleckio “dvinarę” Europą sudarytų: • Vakarų Europa • Rytų Europa • Tarpinė zona

12. Pasak O. Haleckio • Rytų Europa – tai regionas tarp Šv. Romos imperijos (arba teutonų ir romanų tautų) ir Eurazinės Rusijos, tai yra tų rytų slavų, kurie tam tikrais istorijos periodais atsidūrė už Europos ribų.

13. Tokią O. Haleckio Rytų Europą sudaro dvi sekcijos: • Rytų slavai tais laikotarpiais, kai jie priklausė Europai, • Didelė grupė tautų tarp “įvairių Rusijų” ir Vakarų Europos

14. Pasak O. Haleckio • Rytų ir Vakarų Europos susidarymo procesas buvo panašus: pirminė Viduržemio pasaulio teritorija ir vėliau christianizuotos šalys (Senoji ir Naujoji Europa).

15. Remiantis Senosios/Naujosios Europos konceptu Vakarų Europą sudaro: • romėniškoji Viduržemio pasaulio dalis ir tai, ką Roma vėliau sugebėjo užkariauti (Italija, Iberijos pusiasalis, Galija, didelė Britanijos dalis, Germanijos dalis, iš pradžių jai priklausė ir Ilyrija, bet vėliau Rytų įtaka jai pasirodė esanti stipresnė); • vėliau integruotos teritorijos (likusi Britanija, Airija, Vokietijos rytinė dalis, Skandinavija).

16. Remiantis Senosios/Naujosios Europos konceptu Rytų Europą sudaro: • graikiškoji Viduržemio pasaulio dalis (Pietryčių Europa: Bizantija ir Balkanų slavų valstybės); • Šiaurryčių Europa („naujoji“ Rytų Europa: Lenkija, Kijevo Rusia, LDK); • tarpinis Dunojaus regionas (Dakija, vėliau Valachija, Transilvanija, Vengrija, Moldova).

17. Tarpinis regionas tarp Vakarų ir Rytų Europos - Bohemijos karalystė, kuri buvo įtraukta į Šv. Romos imperiją.

18. Keturių Europos regionų modelis

19. O. Haleckis apie dvilypio Europos modelio ribotumą: • Vis dėlto Europos skirstymas į du regionus, Haleckio manymu, yra gana sąlygiškas. • Nei Vakarų, nei Rytų Europai, kaip jos buvo aukščiau apibrėžtos, nebūdingas homogeniškumas, todėl dažnai išskiriamas trečias regionas – Vidurio Europa. • Kadangi jis yra tarpinis, todėl į jį patenka tiek Vakarų, tiek Rytų Europos teritorijos. Štai kodėl Vidurio Europai būdingas dualizmas ir todėl pastaroji dar skyla į vakarinę ir rytinę dalis.

20. O. Haleckio keturių regionų Europa • Tikroji Vakarų Europa • Vidurio Vakarų Europa • Vidurio Rytų Europa • Tikroji Rytų Europa

21. Tikroji Vakarų Europa • vakarinė romėniškoji Romos imperijos dalis, taip pat Britų salų dalis likusi neužkariauta romėnų. Germanijos dalis kontroliuota romėnų tuomet iš Vakarų Europos iškrenta. • vyrauja romanų ir keltų tautos, taip pat anglosaksai. • dar V. Europai priskirtini tokie Lotyniško pasaulio asimiliuoti germaniškieji paribiai kaip Šveicarija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas. Pastarieji laikytini tranzitinėmis zonomis (Nyderlandų ir Alpių).

22. Vidurio Vakarų Europa • Tai vokiškoji Vidurio Europa (Mitteleuropa). • Jai priskirtina Vokietija ir Austrija (istoriškai Habsburgų imperija) • Šv. Romos Imperija, kuri buvo atkurta, o veikiau sukurta 962 ir atkurta 1871 bei 1933, buvo savaimingas pasaulis Europos viduje. Ji su Roma turėjo bendrą tik pavadinimą, nes tęstinumas su Roma buvo fikcija, o tęstinumas tarp vokiečių Reichų buvo labiau apčiuopiamas. Imperijos tapatinimosi su Europa ar krikščionybe nevokiškos tautos nepripažino. Atkurtasis Reichas, net ir pangermanizmo ideologijos kontekste, pretendavo į savo rytinių kaimynų absorbavimą, o ne į visų germanų tautų suvienijimą. • Kita vertus, Austrija, kartu su Beniliukso šalimis ir Šveicarija, bei Skandinavija šiaurėje, gali suformuoti jungtį tarp tikrosios Vakarų Europos ir Vidurio Rytų Europos.

23. Vidurio Rytų Europa • Visos kitos valstybės susidariusios iš iširusios Habsburgų imperijos sudaro nevokišką, kitaip tariant Vidurio Rytų Europos dalį. • Bet šį regioną sudaro ne tik jos. Vardas dažnai duodamas 12 nepriklausomų valstybių, neskaitant Austrijos, egzistavusių tarpukaryje tarp Skandinavijos, Vokietijos ir Italijos Vakaruose bei Sovietų sąjungos Rytuose (nuo Graikijos iki Suomijos). • Tiek geografiškai, tiek istoriškai šios valstybės nesudaro jokio vieneto, nes tarp jų yra ir Senosios, ir Naujosios Europos atstovių. • Tarp šių valstybių be abejo patenka Dunojaus regionas, • Trys Baltijos šalys ir Suomija (pastarosios ryšiai su Švedija padarė tarpine tarp Skandinavijos ir Baltijos šalių) neabejotinai priklauso Vidurio Rytų Europai.

24. Vidurio Rytų Europos šerdis(pasak O. Haleckio) • Lenkija yra viso regiono ašinė valstybė tiek geografiškai, tiek istoriškai. • Lenkija egzistavo visą Europos Amžių (t.y. 1000-metį). • Jeigu Piastų Lenkija valdė tik etnines lenkų žemes, tai Jogailaičių dinastija sugebėjo sukurti regioninę sandraugą, į kurią įėjo • Lenkija, • Bohemija, • Vengrija, • Rumunų kunigaikštystės, • Lietuva, • Rutenija, • Livonija.

25. Rutenijos problema • Kur kas keblesnis yra Rutenijos atvejis. Nors Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybė buvo pripažinta po Bolševikų revoliucijos, tačiau netrukus abi šalys buvo inkorporuotos į Sovietinės Rusijos Federaciją ir atsidūrė Sovietinėje Eurazijoje (už Europos ribų). • Jei Ukraina ir Baltarusija išsivaduotų, tai jas galima būtų laikyti tikrąja Rytų Europa, nors istoriniai ryšiai su Vidurio Rytų Europa leistų jas įtraukti ir į šią grupę.

26. Tikroji Rytų Europa • Rusija, kai ji priklausė Europai.

27. Regionų mažėjimo tendencija: • Po Bolševikų revoliucijos atsirado Sovietinė Eurazija, o tikrosios Rytų Europos netrukus neliko. Taigi iš 4 Europos regionų liko 3. • Po II pasaulinio karo liko tik dvi Europos dalys (Vakarai ir Vokietija), nes Vidurio Rytų Europą kontroliavo SSRS. • Jei Ukraina ir Baltarusija išsivaduotų, tai jas galima būtų laikyti tikrąja Rytų Europa (nors, kaip minėta, istoriniai ryšiai su Vidurio Rytų Europa leistų jas įtraukti ir į šią grupę).

28. Apibendrinimas • Haleckis teigia, kad, kai Rusija buvo Europos dalis, tai reikia kalbėti apie 4 Europos regionus, išskyrus XIX a. ir iki I pasaulinio karo imtinai, kai vienas iš regionų (Vidurio Rytų Europa) neegzistavo, o Balkanų tautos dar tik vadavosi iš Osmanų imperijos.

29. Rekomenduojama literatūra • Arnason, J. P., Doyle, N. J.(Eds.) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. • Halecki, O. The Limits And Divisions Of European History. London, New York: Sheed&Ward, 1950 • Janowski, M., Iordachi, C., Trencsényi, B. “Why bother about historical regions? Debates over Central Europe in Hungary, Poland and Romania”, in: East Central Europe, vol. 32, 2005, part 1-2, pp. 5-58. • Troebst, S. „Introduction: What‘s in a Historical Region? A Teutonic Perspective“, in: European Review of History, vol. 10, No 2, 2003, pp. 173-188.