Vie špatie, dovanok man bent dalelę savo gyvenimo..

1. Viešpatie, dovanok man bent dalelę savo gyvenimo..

2. Ir tai atsitiko man - visiškai nelauktai ir netikėtai...

3. Vaikščiodama tyliomis gatvėmis sutikau Jį...

4. Jis pažvelgė į mane meilės kupinomis akimis

5. Paieškojęs savo kišenėje ištiesė kažką labai mažą, bet nuostabiai blizgantį. Ir tarė: čia tau...

6. Supratau tai talentas. Apžiūrėjau jį iš visų pusių, pasirodė labai brangus, puikavausi kaip maža mergytė turinti naują ir brangų žaislą,

7. tačiau viena akimi Žvelgiau, kai Viešpats priėjo ir prie tavęs...

8. Jis ištiesė tau du talentus...

9. nurijau pavydo gniužulą gerklėje ir stebėjau toliau...

10. Atidžiau pažvelgus Pamačiau, kad tam kitam duoda penkis talentus, tokius pačius žvilgančius, tokius pačius brangius...

11. ...jutau kaip raudonis nudažo mano skruostus, o pavydo gniužulas stringa gerklėje...

12. Kitiems geriau, daugiau, gražiau... o man tik tas vienas mažas . Kodėl man taip nesiseka? Kodėl Viešpatie nuo manęs nugręži savo maloningąjį veidą?

13. Noras atiduoti savo talentą veržės iš mano širdies. Norėjau sušukti – jeigu tik tiek, tai išvis nereikia...

14. Bet tu ilgai nelaukęs apsisukai ir išskubėjai.

15. Mačiau, kaip jūs džiaugėtės savo talentais, ir jais dalijotės su visais, kas buvo aplink Jus...

16. O aš stovėjau ir žiūrėjau į savo sugrubusias rankas ir net nepajudėjau.

17. Vienas vienintelis talentas – skambėjo man ausyse. Man, tik vienas mažas talentas – kodėl Viešpatie? Ką aš turiu su juo daryti?

18. Žinojau, Tu esi kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pagalvojau - reikia išsaugoti, kad tau galėčiau atiduoti atgal, kuomet susitiksime.

19. Paslėpiau pinigiuką savo saujoje, spaudžiau ir saugojau nuo kitų, neleidau niekam pažvelgti, nei kas mano veide, nei kas mano širdyje.

20. Galop užkasiau po giliausiais klodais, kad niekas nepamatytų ir niekas nesurastų.

21. Ir kai mažiausiai tikėjausi, kad dar sugrįši, Tu atėjai...

22. Mačiau, kaip visi nešė savo talentus Tau, mačiau ir tave, mano mielas drauge, su plačia šypsena, kaip ištiesei padvigubintus talentus...

23. Tu it mažutėlis džiūgavai matydamas kiek talentų sugrįžo Tau atgal.

24. Norėjau kuo greičiau sprukti, kol manęs nepastebėjai bet tavo žvilgsnis pagavo manąsias akis...

25. ...nedrąsiai priėjau, nedrįsau pakelti savo akių į Tavo dieviškas akis, rodėsi, jos žvelgia iki pat sielos gelmių...

26. supratau turiu kažką sakyti, teisintis... gal suprasi...-

27. bet tu tik tyliai pasakei – tau dovanojau vieną talentą – vieną nepakartojamą talentą – tai tavo gyvenimą – ką su juo padarei....

28. Supratau, mano vienintelis ir nepakartojamas gyvenimas, buvo Tavo atiduotas į mano pačios rankas,

29. Supratau, Viešpatie, kad atidavei man tai, kas geriausia.

30. Supratau Tavo žvilgsnį sudrėkusį nuo ašarų – Tavo švelnias rankas guodžiančias mane...

31. Ach kodėl, užkasiau savo gyvenimą, po melo, puikybės, apgaulės ir pavydo žemėm...

32. Suklupau ant kelių tardama:

33. Viešpatie, kai atrodo, kad nieko neturiu leisk man suprasti – kad turiu Tave.

34. Viešpatie, kai užgniaušiu savyje, Tavo man dovanotas dovanas ir talentus – leisk man neskaičiuojant jais dalintis su kitais.

35. Viešpatie, kai tu mane apdovanoji, leisk man dėkoti Tau už visas geradarybes.

36. Viešpatie, kai siunti išbandymus, leisk man juos priimti Tavimi pasitikinčia širdimi.

37. Viešpatie, kai noriu pabėgti nuo pasaulio, siųsk man žmonių, kuriems galėčiau padėti atrasti save pasaulyje.

38. Viešpatie, tik iš tavęs, tik su tavimi ir tik tau...

39. Viešpatie, visas mano gyvenimas yra tavo rankose.

40. Fotografijos: lietuvių menininkų. Maldos tekstas: remiantis Palyginimu apie talentus Mt 25,14-30. Parengė tikybos mokytoja ekspertė Danutė Kratukienė