Politikos teorija ir politinės sistemos Doc. Dr. Haroldas Šinkūnas

1. Politikos teorija ir politinės sistemosDoc. Dr. Haroldas Šinkūnas 2012

2. X Tema. PolitinėKultūrairPolitinėSocializacija • Politinės kultūros samprata • Pagrindinės politinės kultūros koncepcijos (T. Parsons, G. Almond, S. Verba) • Politinės kultūros funkcijos • Politinės kultūros struktūra • Politinės kultūros tipai • Politinės socializacijos samprata. Politinės socializacijos stadijos Literatūra studijoms: • Krupavičius, Algis; Lukošaitis, Alvidas (sudarytojai). Lietuvos politinė sistema: sąranga ir raida. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2004. • Novagrockienė, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001. • Prazauskas, Algimantas; Unikaitė, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007. • Verseckaitė, Eglė. Politinė kultūra: koncepcijos susiformavimo ir raidos analizė. In Jankauskas, Algimantas (sudarytojas). Politinė kultūra ir visuomenės raida. Vilnius, Kaunas: Naujasis lankas, 2002.

3. Politinės kultūros tyrimų pradžia Pirmasis bandymas suformuluoti politinės kultūros koncepciją yra GabrielAlmond straipsnis ComparativePoliticalSystems, 1956. Pirmoji sisteminė politinės kultūros studija – GabrielAlmond ir Sidney Verba Pilietinė kultūra (angl.TheCivicCulture), 1963.

4. TalcottParsons kultūros samprata (i) Kultūra – tai simbolių sistema, kurios pagalba žmogus suteikia prasmę savo patirčiai; tai – sukuriama ir perduodama vertybių, idėjų ir kitų simbolinių-reikšminių sistemų turinys ir išsidėstymas. Žmogaus sukurtos, bendros, konvencinės, tvarkingos ir iš tiesų išmokstamos simbolių sistemos suteikia žmonėms prasmingą atramą, padeda susiorientuoti vienas kito, aplinkinio pasaulio ir savęs pačių atžvilgiu. Simbolinė sistema yra informacijos šaltinis, išmatuojamai formuojantis, nukreipiantis, sukonkretinantis besitęsiantį veiklos srautą ir žmogaus elgesį.

5. TalcottParsons kultūros samprata (ii) Kultūrai būdingi bruožai: • Kultūra yra bendra; tai – kolektyvinis fenomenas, kurio negalima redukuoti iki individų lygio; • Kultūra perduodama; tai – socialinis paveldas, jungiantis kartas; • Kultūra yra išmokstama; ji nėra perduodama genetiškai, o įsisavinama per socializacijos procesą.

6. TalcottParsons kultūros samprata (iii) Orientacijos veiklos atžvilgiu (angl. orientationsto action) apima trijų rūšių kodavimą: • Kognityvinį iškodavimą; • Emocinį iškodavimą; • Vertybinį užkodavimą.

7. Almond ir Verba Politinės kultūros koncepcija (i) GabrielAlmond: Politinė kultūra – tai orientacijų politinės veiklos atžvilgiu išsidėstymas (ComparativePoliticalSystems, 1956). GabrielAlmond ir Sidney Verba: Politinė kultūra apibūdina specifiškas politines orientacijas – požiūrius į politinę sistemą, įvairias jos dalis ir savo vaidmenį sistemoje, politinės sistemos internalizaciją jos narių žiniose, jausmuose, vertinimuose(Pilietinė kultūra, 1963).

8. Almond ir Verba Politinės kultūros koncepcija (ii) Politinė kultūra priklauso nuošių veiksnių: • Bendros tautos kultūros ir mentaliteto; • Tautos atstovų racionalumo laipsnio; • Politikos prestižo; • Piliečių teisių ir pareigų garantijų.

9. Almond ir Verba Politinės kultūros koncepcija (iii) Politinė kultūra apima šiuos elementus: • Žinių apie politiką lygį; • Gebėjimą savarankiškai vertinti įvykius; • Gebėjimą valdyti emocijas politinėje veikloje. • Gebėjimą dalyvauti politinėje veikloje.

10. Almond ir Verba Politinės kultūros koncepcija (iv) Pagrindinės išvados: • Politinė kultūra lemia politinės sistemos stabilumą; • Politinės kultūros pobūdis sudaro prielaidas politiniam režimui stiprėti arba silpnėti.

11. Politinės kultūros samprata (i) DavidEaston:Politinė kultūra – tai įsitikinimų, idėjų, normų, vertybių rinkinys, kuris lemia mąstymo ir veiklos šablonus, savo ruožtu darančius įtaką politinės sistemos veiklai. LucianWilmotPye: Politinė kultūra – tai rinkinys požiūrių, įsitikinimų ir jausmų, kurie suteikia tvarką ir reikšmę politiniam procesui bei fundamentalias prielaidas ir taisykles, valdančias elgesį politinėje sistemoje.

12. Politinės kultūros samprata (ii) Julius Šmulkštys: Politinė kultūra susideda iš žmonių pažiūrų į valstybę, valdžią ir politiką bei klausimų, kaip tos pažiūros formavosi ir kokia jų įtaka. Jūratė Novagrockienė:Politinė kultūra – tai orientacijos politinės sistemos ir jos dalių atžvilgiu bei požiūris į savo vietą toje sistemoje, t.y. visuma vertybių, kurių kontekste vystosi politinė sistema. Politinė kultūra yra tam tikru būdu sutvarkyta subjektyvi politikos sritis, kuri įprasmina politinius įvykius, individualių politinių veiksmų relevantiškumą, susieja politinius institutus.

13. Politinės kultūros funkcijos • Identifikacija; • Orientacija; • Adaptacija; • Socializacija; • Integracija; • Komunikacija; • Etc.

14. Politinių orientacijų tipai • Pažintinės (kognityviosios); • Emocinės (jausminės); • Vertybinės.

15. Politinių orientacijų objektai Politinė sistema kaip visuma; Politinės sistemos įeiga (angl. input); Politinės sistemos išeiga (angl. output); Pats individas kaip „aš“ ir įtakos galimybės.

16. „Juodosios dėžės“ modelis

17. Politinės kultūros tipai (i) „Grynieji“ („idealūs“) tipai: • Parapinė (angl. parochial) politinė kultūra; • Pavaldinio (angl. subject) politinė kultūra; • Dalyvio (angl. participant) politinė kultūra.

18. Politinės kultūros tipai (ii)

19. Politinės kultūros mišrieji tipai • Parapinė pavaldinio politinė kultūra; • Pavaldinio dalyvio politinė kultūra; • Parapinė dalyvio politinė kultūra; • Pilietinė politinė kultūra.

20. Pilietinės politinės kultūros bruožai Piliečiai aktyviai išsako savo reikalavimus vyriausybei, preferencijas rinkimuose; Sprendžiant specifines problemas pasitiki ir paklūsta valstybės valdžiai; Piliečiai jaučiasi galį daryti įtaką vyriausybei, bet dažnai linkę atsisakyti tiesioginio dalyvavimo politikoje; Labiausiai atitinka demokratijos reikalavimus, nes piliečiai linkę pasitikėti savo išrinktais atstovais, yra kompetentingi ir saikingai dalyvauja politikoje; Piliečiai pasirengę veikti, jei vyriausybės veikla neatitiktų jų lūkesčių (tačiau tik pagal įstatymų nustatytas demokratines procedūras).

21. Politinės kultūros tipai G. Almond tipologija pagal politinės kultūros homogeniškumo laipsnį: Homogeninė (integruota anglų-amerikiečių); Fragmentuota (kontinentinės Europos); Priešindustrinė (pusiau industrinė) Sintetinė homogeninė (totalitarinė).

22. Dažniausiai galime tikėti tuo, kad žmonės, dirbantys valdžioje, elgiasi teisingaiKTU tyrimas, 2011

23. Dauguma politikų užsiima politika tik dėl asmeninės naudosKTU tyrimas, 2011

24. Ar žinote kur kreiptis dėl pažeistų teisių?Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas, 2012

25. Ar kreipėtės dėl pažeistų žmogaus/savo teisių?Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas, 2012

26. Jei nesikreipėte – kodėl?Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas, 2012

27. Socializacijos samprata Terminą „socializacija“ pirmasis pavartojo JAV sociologas FranklinH. Giddings(1855-1931). TalcottParsons:Per socializacijos procesus kultūra internalizuojama, ji tampa individualios asmenybės dalimi. Švietimo ir mokslo ministro 2010 m. spalio 1 d. patvirtinta Vaikų ir jaunimo socializacijos programa: Socializacija – asmens vystymasis visą gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūros vertybių perėmimo procesas, tobulinimasis ir savęs realizavimas visuomenėje.

28. Socializacijos proceso aspektai Socializacijos procese iš kartos į kartą perduodama kultūra, ir tokiu būdu visuomenė gali išlikti; Socializacija yra savęs atskleidimo procesas.

29. Politinės socializacijos samprata Antanas Sabaliauskas: Politinė socializacija – tai žmogaus požiūrio į valdžią ir valstybę formavimas, politinį elgesį reguliuojančių normų suvokimas, politinės veiklos įgūdžių įgijimas, politinės kultūros lygio formavimas (Politika ir pedagogika, 1995). Jūratė Novagrockienė: Politinė socializacija – procesas, kurio metu įgyjama žinių bei suformuojama vertybių sistema apie politiką ir politinę sistemą. Politinė socializacija atlieka politinės kultūros tęstinumo funkciją (Politikos mokslo pagrindai, 2001).

30. Politinės socializacijos reikšmės • Tai politinio švietimo procesas, apimantis informacijos apie politinę sistemą skleidimą ir pilietiškumo ugdymą; • Tai individo rengimas reikiamiems vaidmenims vykdyti, subkultūros ar politinės kultūros pagrindinių sisteminių normų įgijimas; • Tai procesas, apimantis politinių pažiūrų formavimą, įgyjamą per patyrimą ir vidinius išgyvenimus; • Tai netolygaus autoritetinio vertybių paskirstymo visuomenėje legitimumo užtikrinimo priemonė.

31. Politinės socializacijos funkcijos • Žinių suteikimas ir suvokimas; • Vidinių vertybių ir normų, kurias palaiko egzistuojantis režimas, internalizacija; • Viešpataujančio elito ir esamos visuomeninės tvarkos legitimacija.

32. Politinės socializacijos instrumentai Pirminiai (šeima, neformalios draugų grupės etc.); Antriniai (mokykla, jaunimo organizacijos, kariuomenė etc.); Tretiniai (politinės partijos, visuomeninės organizacijos, bažnyčia etc.).

33. Kartų konfliktas Dėl politinės socializacijos krizės radikaliai pakito visuomenės požiūris į politinės sistemos institucijas (valstybės institucijas, politines partijas etc.); Visuotiniu reiškiniu tapo nepasitikėjimas valdžia, politinis absenteizmas (abejingumas); Įsivyravo netikėjimas, kad asmeninis dalyvavimas politiniame gyvenime gali ką nors pakeisti.

34. Nacionalinė demografijos (gyventojų) politikos strategijaVyriausybės 2004 m. nutarimas Nr. 1350 18. Kartų solidarumas. Kadangi keičiasi visuomenė (...), kinta skirtingų kartų šeimos narių tradicinis vaidmuo, per mažai vertinama kartų bendravimo ir tarpusavio pagalbos nauda, kyla kartų susvetimėjimo pavojus. Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės įsigali trijų ar keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai, tėvai, seneliai, proseneliai). Kintant visuomenės moralinėms vertybėms, vis labiau įsivyrauja liberalus požiūris, skatinantis kiekvieno individo asmeninę atsakomybę, slopinantis kartų ir visuomenės narių solidarumo jausmą. 57.5 Nepakankamas dėmesys kartų solidarumui gali didinti kartų susvetimėjimą, kurstyti kartų konfliktus, didinti nelygybę tarp jų.

35. Politinės socializacijos pradžia DavidEaston ir JackDennis: • Jausmai, įdiegti vaikystėje, yra pastovesni, negu įdiegti brandos amžiuje; • Suaugusių elgesį lemia vaikystėje įdiegtos politinės nuostatos; • Piliečių politinis aktyvumas stabilizuoja visuomenės politinį gyvenimą, teigiamai veikia vyriausybės darbą. Children in the Political System - Origins of Political Legitimacy, 1969.

36. Politinės socializacijos stadijos • Politizacija; • Personalizacija; • Idealizacija; • Valdžios institucijų sistemos suvokimas.