Kaimo plėtra 2007-2013 m.

1. Kaimo plėtra 2007-2013 m. LR žemės ūkio ministerija 2006 m. rugsėjo 12 d.

3. 2007-2013 m. kaimo plėtros fondo lėšų paskirstymas, mln. EURES paramos suma 1 mlrd. 739 mln. EUR, koofinansavimas 513 mln. EUR, Viso 2 mlrd. 252 mln. EUR

4. Preliminarus paramos lėšų 2007-2013 m. pasiskirstymas tarp krypčių

5. Lietuvos 2007-2013 metų kaimo plėtros programoje (KPP) numatytos horizontalios nuostatos • Pareiškėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų,gyventi kaimo vietovėje, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo suteikti projektui paramą priėmimo; • Subjektai privalo gyventi/veikti 2 metus kaimo vietovėje (3 m. “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”); • Prioritetas subjektams, negavusiems ES paramos; • Paramos paveldėtojas turi atitikti nustatytas sąlygas ir perimti visus įsipareigojimus; • Pareiškėjai, parašantys paramos pagal investicines priemones, privalo apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą, tai pat pasėlius ir gyvulius; • Pareiškėjas paramos gali kreiptis 2 kartus per 2007-2013 m. laikotarpį. Maksimali paramos suma daugumai investicinių priemonių – 200 tūkst. EUR (išskyrus Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimui, “Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui”, o “Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara bei naujų produktų kūrimas” - 1,6 mln.EUR, kooperatyvams – 2,5 mln. EUR).

6. I Kryptis. Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumo didinimas Priemonės Mokymas, mokslo žinių ir inovacijų sklaida Konsultavimo paslaugų teikimas užsiimantiems žemės ūkio ir miškininkystės veikla Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos Uždaviniai Stiprinti žmogiškąjį potencialą Tikslas Plėtoti modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ir miškų ūkį Stiprinti fizinį ūkių potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės, maisto ir miškų ūkyje Pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimas Miškų ūkio plėtra Žemės ūkio valdų modernizavimas Kaimo infrastruktūros gerinimas Parama gamintojų grupėms Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara bei naujų produktų kūrimas Įgyvendinti žemės ūkio gamybos standartus ir gerinti žemės ūkio produktų kokybę 11. Dalyvavimas maisto kokybės schemose

7. Mokymas, mokslo žinių ir inovacijų sklaida (1)

8. Mokymas, mokslo žinių ir inovacijų sklaida (2)

9. Konsultavimo paslaugų teikimas užsiimantiems žemės ūkio veikla ir miškininkyste *Tiesioginių išmokų dydis nustatomas vadovaujantis vienų metų prieš paraiškos pateikimą data.

10. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (1)

11. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (2)

12. Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos

13. Pusiau natūrinių ūkių rėmimas

14. Žemės ūkio valdų modernizavimas (1)

15. Žemės ūkio valdų modernizavimas (2)

16. Miškų ūkio plėtra (1)

17. Miškų ūkio plėtra (2) Mikroįmonė – tai savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 samdomų darbuotojų ir kurios metinė apyvarta ir/arba metinis balansas neviršija 2 mln. EUR.

18. Miškų ūkio plėtra (3)

19. Kaimo infrastruktūros gerinimas (1)

20. Kaimo infrastruktūros gerinimas (2)

21. Parama gamintojų grupėms (1)

22. Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara bei naujų produktų kūrimas (1)

23. Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara bei naujų produktų kūrimas (2)

24. Žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara bei naujų produktų kūrimas (3) Max parama žemės ūkio kooperatyvams – 2,5 mln. EUR projektui

25. Dalyvavimas maisto kokybės schemose

26. II kryptis. Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas Uždaviniai Priemonės Padidinti konkurencingų rinkoje ekologiškų ir natūralių produktų gamybą bei siekti didesnio jų populiarumo 1. Agrarinė aplinkosauga 2. Parama apželdinimui mišku Tikslas Remti naujų miškų įveisimą, pažeistų miškų atkūrimą ir miškų ekologinės bei rekreacinės vertės didinimą Gerinti aplinką, kraštovaizdį, racionaliai naudojant žemės išteklius bei remiant tausojančio žemės ir miškininkystės plėtrą 3. Parama pažeistų miškų atkūrimui, ekologinei ir rekreacinei vertei padidinti 4. Miškų aplinkosaugos išmokos Skatinti bioįvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimą, ekologiškai svarbių vietovių apsaugą bei mažinant neigiamą klimato kaitos poveikį aplinkai 5. Parama teritorijoms pagal programą NATURA 2000 6. Parama ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse Palaikyti ūkinės veiklos tęstinumą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse

27. Agrarinė aplinkosauga (1)

28. Agrarinė aplinkosauga (2)

29. Agrarinė aplinkosauga (3)

30. Agrarinė aplinkosauga (4)

31. Agrarinė aplinkosauga (5)

32. Apželdinimas mišku (1)

33. Apželdinimas mišku (2)

34. Paramos lygis ir diferenciacija Kompensuojamos miško įveisimo ir priežiūros išlaidos pagal atskiras medžių rūšis. Apželdinimas mišku (3)

35. Parama pažeistų miškų atkūrimui, ekologinei ir rekreacinei veiklai padidinti

36. Miško aplinkosaugos išmokos

37. Parama Natura 2000 teritorijose (1)

38. Parama Natura 2000 teritorijose (2)

39. Mažiau palankios ūkininkauti vietovės (MPŪV)

40. III kryptis. Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas Priemonės Uždaviniai Mikroįmonių įkūrimas ir plėtrabei ne žemės ūkio veiklosįvairinimas Tikslas Kaimo turizmo paslaugų plėtra Amatų plėtra Kaimų atnaujinimas

41. Mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

42. Mikroįmonių įkūrimas ir plėtra bei ne žemės ūkio veiklos įvairinimas

43. Kaimo turizmo paslaugų plėtra (1)

44. Kaimo turizmo paslaugų plėtra (2)

45. Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra

46. Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra

47. Kaimų atnaujinimas (įgyvendinama Leader metodu)

48. IV Kryptis. LEADER Veiklos sritys Uždaviniai Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas siekiant 3 krypties tikslų Tikslas Gerinti gyvenimo kokybę ir didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas siekiant 3 krypties tikslų Įgūdžių įgijimas, aktyvus pritaikymas ir įgyvendinimas

49. Leader metodo sudėtinės dalys - VVG teritorija – kaimo vietovė , kurios gyventojų skaičius nuo 5 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant mažus miestelius ir miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst.; - VVG – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio valdymo organą sudaro – 50 proc. socialiniai, ekonominiai partneriai ir asociacijų atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai, iki 25 proc. vietos valdžios atstovai; - Metodas „iš apačios į viršų“ – VVG turi sprendimo priėmimo galias dėl vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo; - Novatoriškų metodų įgyvendinimas; - Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas; - Strategijos parengimas ir įgyvendinimas; - VVG veikla tinkle.

50. Leader metodo įgyvendinimo priemonės • Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas; • Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas; • Parama VVG veiklai, įgūdžių įgijimui ir VVG teritorijoje gyvenančių žmonių aktyvinimui.