1 / 42

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PR E ZIDENTO PRANEŠIMAS

Nepaisant visų valdžios pastangų verslas gyvuoja. LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PR E ZIDENTO PRANEŠIMAS. VILNIUS 2009 10 16. KAIP MES ATRODOM?. PASAULIO EKONOMIKOS KRITIMAS 2009 II KETV., LYGINANT SU 2008 II KETV. Šaltinis: EUROSTAT. FINANSŲ POLITIKA (1).

holleb
Download Presentation

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PR E ZIDENTO PRANEŠIMAS

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. Nepaisant visų valdžios pastangų verslas gyvuoja LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PREZIDENTO PRANEŠIMAS VILNIUS 2009 10 16

  2. KAIP MES ATRODOM? PASAULIO EKONOMIKOS KRITIMAS 2009 II KETV., LYGINANT SU 2008 II KETV. Šaltinis: EUROSTAT

  3. FINANSŲ POLITIKA (1) 2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETAS TŪKST. LT

  4. FINANSŲ POLITIKA (2) EKONOMIKA - ESAMA SITUACIJA Daugelis ekonomikos komponentų smunka į 2005 m. lygį, o kai kurie net į 2002-2003 m. lygį 2010 m Valstybės pajamų lygis be ES paramos smuks iki 2006 m. lygio, su ES parama – iki 2007 m. lygio, tuo tarpu išlaidos sieks rekordinį Lietuvos istorijoje 2008 m. lygį

  5. FINANSŲ POLITIKA (3) 2001-2010 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO DEFICITAS TŪKST. LT

  6. FINANSŲ POLITIKA (4) • Birželį Lietuvos išplatinta 500 mln. EUR euroobligacijų emisija valstybei kainuoja 9,5%, o Latvijai suteikta Tarptautinio valiutos fondo paskola – 2,23% metinių palūkanų. • Latvija už 600 mln. EUR per metus mokės 13,8 mln. EUR palūkanų, o Lietuva už 500 mln. EUR paskolą – 46,8 mln. EUR • Praėjusią savaitę Vyriausybė paskelbė apie dar vieną, 1,5 mlrd. JAV dolerių obligacijų emisiją, kurios metinė palūkanų norma sieks 6,75 proc. SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (1)

  7. FINANSŲ POLITIKA (5) SKOLINIMASIS - ESAMA SITUACIJA (2) 2010 m. SODROS deficitas sieks 2,36 mlrd. litų (10,35 mlrd. litų pajamų ir 12,72 mlrd. litų išlaidų), ji planuojama finansuoti 2 proc. pakėlus mokesčio tarifą (planuojama surinkti 0,4 mlrd. litų) bei skolinantis (2 mlrd. Lt) 2010 m. Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos išaugs 689 mln. litų iki 1,692 mlrd. litų Valstybėsskolos auginimo tempai kelia didelį nerimą – sausį-rugpjūtį pasiskolinta 8,185 mlrd. Lt, kitąmet vien palūkanų Lietuva sumokės daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, visos skolos perlips 30% BVP ribą ir augs toliau

  8. FINANSŲ POLITIKA (6) FINANSAI - ESAMA SITUACIJA • Lietuvos išėjimą iš krizės valdžia sieja su viešųjų finansų subalansavimu siekiant įsivesti eurą – šiuo metu valstybės finansų politikos pagrindinis uždavinys – numatyti papildomas biudžeto konsolidavimo priemones 2009–2011 metais • Vykdant griežtą fiskalinę politiką daug dėmesio skirta biudžeto pajamų pusei – mokesčių didinimui – tačiau viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo procesas yra per lėtas ir nepakankamas

  9. FINANSŲ POLITIKA (7) • Siekiant išlipti iš duobės, būtina aiškesnė ekonominė politika, kuri nesibaigtų mokesčių didinimu ir lėtu, neefektyviu ir nepakankamu viešojo sektoriaus išlaidų mažinimu • Reikalingos esminės struktūrinės viešojo sektoriaus reformos, o ne kosmetiniai biudžeto karpymai, būtina didinti skatinimo plano efektyvumą • Mokestinių tarifų pakeitimai neturi būti atliekami be išsamių konsultacijų su socialiniais partneriais SIŪLYMAI (1)

  10. FINANSŲ POLITIKA (8) • Palaipsniui turi būti mažinamas pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 18 proc. • Siekiant padidinti Lietuvos konkurencinį pranašumą, pelno mokesčio tarifas turi būti mažinamas iki 15 proc., dividendai nuo 2010 m. bus apmokestinami 10% tarifu • Nuo 2010 01 01 atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo nuo nereguliariai gaunamų pajamų (įskaitant dividendus, turto pardavimo pajamas, palūkanas ir kt.) SIŪLYMAI (2)

  11. FINANSŲ POLITIKA (9) • Siekiant užtikrinti kredito išteklių prieinamumą verslui, biudžeto deficitui dengti neturi būti skolinamasi iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų • tarptautinėse bankinėse rinkose bei iš tarptautinių finansų institucijų valstybė turi skolintisne didesnėmis palūkanomis, nei 6 mėn. EURIBOR + 4 proc. • Lietuvos ekonomikai pereinant į augimo fazę ir užtikrinus biudžeto pajamų augimą, papildomai gautas pajamos reikia nukreipti: • subalansuotam biudžetui užtikrinti; • valstybės skolos sumažinimui iki 20 proc. nuo BVP; • ne mažesniam kaip 5 proc. nuo BVP valstybės rezervo sukaupimui. SIŪLYMAI (3)

  12. SOCIALINĖ POLITIKA (1) LIETUVOS IR REGIONO DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMAS • Vertinant pagal Doing Business reitingą, Lietuva užima 119 vietą pagal darbo santykių lankstumą Šaltinis: Doing Business (The World Bank Group)

  13. SOCIALINĖ POLITIKA (2) • Lietuvos reitingas pagal darbo santykių lankstumą yra vienas žemiausių tiek tarp Baltijos regiono šalių, tiek tarp kitų kaimyninių šalių ir turi neigiamos įtakos šalies konkurencingumui, ekonomikos atsigavimui ir tolesniam vystymuisi • Žemas ir smunkantis Lietuvos Doing Business reitingas pagal darbo santykių lankstumą dar kartą parodo, kad darbo santykiai Lietuvoje reglamentuojami pernelyg painiai ir griežtai ESAMA SITUACIJA

  14. SOCIALINĖ POLITIKA (3) • Leisti sudaryti terminuotą sutartį pastovaus pobūdžio darbui ir neriboti terminuotos sutarties trukmės • Lanksčiau reglamentuoti darbo valandas – leisti visoms darbuotojų kategorijoms suminę darbo laiko apskaitą, leisti didinti darbo laiko trukmę kai dėl sezoniškumo ar kitų priežasčių stipriai išauga gamybos apimtys, išlaikant 48 darbo val. vidurkį per 12 mėn. • Mažiau reguliuoti naktinį darbą SIŪLYMAI

  15. SOCIALINĖ POLITIKA (4) SIŪLYMAI • Lanksčiau reglamentuoti atleidimo iš darbo galimybes ir mažinti atleidimo iš darbo kaštus • Leisti darbdaviams ir profesinėms sąjungoms kolektyvinėse sutartyse nustatyti liberalesnius darbo santykius, nei numato darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai

  16. ENERGETIKA (1) ES ŠALIŲ ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA

  17. ENERGETIKA (2) LIETUVOS 2008 M. ELEKTROS GAMYBOS STRUKTŪRA

  18. ENERGETIKA (3) ATSINAUJINANČIOS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS pagal 2009 04 23 Direktyvą 2009/28/EC

  19. ENERGETIKA (4) LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS KAINA

  20. ENERGETIKA (5) LIETUVOS ELEKTROS ENERGIJOS KAINOS STRUKTŪRA ct/kWh 48 35

  21. ENERGETIKA (6) VIAP (1) • Nuo liepos 1 dienos elektra buitiniams vartotojams kainuoja 35 centus už kWh, iš jų 6,2 cento - "duoklė" šilumininkams • suplanuota iš elektros vartotojų surinkti daugiau kaip 631 mln. litų VIAP mokesčio lėšų ir didžiausią jų dalį padalyti įmonėms, kurios elektrą gamina šilumos energijos gamybos elektrinėse • net 48 proc. iš vartotojų surenkamų VIAP mokesčio lėšų atiteks pagal Ūkio ministerijos sąrašą subsidijuojamoms termofikacinėms elektrinėms, naudojančioms iškastinį kurą

  22. ENERGETIKA (7) VIAP (2) • 37 proc. surinktų lėšų (daugiau kaip 230 mln. litų) atiteks energetikos sistemos rezervus užtikrinančiai AB Lietuvos elektrinei, kurios elektros supirkimo kaina šiemet - 42,95 cento už kWh, be PVM • “Žaliosios" energijos gamintojams teks tik 100 mln. litų paramos - vos 6 proc. surinktų VIAP mokesčio milijonų • iš elektros vartotojų surinktomis VIAP lėšomis daugiausia remiamos ir proteguojamos gamtines dujas šilumai gaminti naudojančios įmonės, o ne tos, kurios elektrą gamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai viena iš kelių esminių priežasčių, kodėl Lietuvoje "žaliosios" energijos plėtra išlieka vangi ir jos pagaminama vos keli procentai

  23. ENERGETIKA (8) ELEKTROS KAINOS VIDUTINIAMS BUITINIAMS VARTOTOJAMS (2500-5000 kWh) EUR/kWH 2008 M. Lietuvoje 2010 m. prognozuojama 0,1304 - 0,1450 euro ct/ kWh 2009 m. vidutinė kaina 0,0869 - 0,1043 euro ct/ kWh 2008 m. 0,0850 – 0,0965 euro ct/ kWh

  24. ENERGETIKA (9) ELEKTROS KAINOS STAMBIAI PRAMONEI (24 GWh PER METUS) 2008 M. Lietuvoje 2010 m. prognozuojama 0,0869 - 0,1000 euro ct/ kWh

  25. ENERGETIKA (10) SIŪLYMAI • Skatinti bendrovių elektros generatorių statybą savo reikmėms neapmokestinant VIAP’u ir kitais mokesčiais • Skatinti fizinius asmenis buityje naudoti alternatyvią energija (vėjo, saulės, geoterminę)

  26. TRANSPORTAS (1) • Nustatyti valstybės perkamus socialiai reikalingus keleivinių traukinių maršrutus ir sudaryti su keleivių vežėju sutartis dėl šių maršrutų aptarnavimo bei valstybės finansavimo • Taikyti ES direktyvų išimtį, suteikiančią Lietuvai teisę neliberalizuoti trečiųjų šalių tranzitinių vežimų (tranzito Kaliningrado kryptimi) geležinkeliu SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (1)

  27. TRANSPORTAS (2) • Užtikrinti, kad vykdant pervežimus geležinkeliais kitomis kryptimis (išskyrus tranzitą Kaliningrado kryptimi) viešąją Lietuvos geležinkelių infrastruktūra galėtų naudotis nauji (privatūs) vežėjai lygiomis teisėmis kaip ir valstybei priklausanti AB „Lietuvos geležinkeliai“ • Viešosios geležinkelių infrastruktūros finansavimui skirti dalį lėšų, surinktų iš akcizo už kurą (nemažinant akcizo lėšų dalies, skiriamos autotransporto infrastruktūrai finansuoti) SIŪLYMAI DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO (2)

  28. TRANSPORTAS (3) BALTIJOS JŪROS RYTINĖS PAKRANTĖS KROVOS REZULTATAI, TŪKST. TONŲ

  29. TRANSPORTAS (4) • Jūrų uosto investicijom skirti bei įsisavinti kasmet ne mažiau kaip 100 mln. Lt, iš kurių valstybinis finansavimas (ne VĮ KVJUD lėšos) turi sudaryti ne mažiau 20 procentų • priimti esminius sprendimus (konkretūs terminai, atsakingi vykdytojai, finansavimo šaltiniai ir kt.) dėl Baltmax krantinių statybos SIŪLYMAI DĖL JŪRŲ UOSTO

  30. TRANSPORTAS (5) SIŪLYMAI DĖL KELIŲ TRANSPORTO • 2010 metais pilnai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytą „Ekologiško viešojo transporto plėtra“ priemonę (140 mln. litų) • atstatyti kelių tiesimo ir priežiūros programos programinį finansavimą, t.y. kaip ir numato įstatymas, 80 proc. kuro akcizo dalis skiriama atskaitymams kelių infrastruktūros reikmėms • būtina paspartinti viešųjų logistikos centrų steigimo procesą, tai ženkliai padidintų Lietuvos transporto sistemos konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, pritrauktų papildomus krovinių srautus, sudarytų galimybes naujų darbo vietų kūrimui

  31. STATYBA (1) • Europos statybų industrijos federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su apytiksliai 4 kitų sektorių darbo vietomis • Lėtėjant ekonomikai, mažėjant investicijoms bei atlaisvinus didelį skaičių darbuotojų iš statybų bei susijusių sektorių, kyla grėsmė dėl socialinio bei ekonominio šalies vystymosi ESAMA SITUACIJA

  32. STATYBA (2) SIŪLYMAI • Spręsti valstybinio sektoriaus (savivaldybių, savivaldybių įmonių, įstaigų) sutrikusių atsiskaitymų su statybos sektoriaus įmonėmis, dėl kurių kyla grandininė reakcija ir neatsiskaitoma su subrangovais, medžiagų tiekėjais, gamintojais ir kt. • Būtina supaprastinti detaliojo planavimo procedūras, kadangi dabartinės procedūros yra sudėtingos, stabdančios investicijas, formuojančios milžinišką biurokratinę grandinę bei tampančios korupcijos šaltiniu • Būtina paspartinti gyvenamųjų namų renovacijos procesą didelį dėmesį skiriant finansinio modelio tobulinimui bei geresnei visuomenės informavimo sistemai

  33. APLINKOSAUGA (1) • Lietuvoje nesukurta gamyboje ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistema (teisiniais aktais nenumatytas sistemos organizatorius, sistemos šeimininkas) • Valstybės paramos, susidarančios iš mokesčio už aplinkos teršimą, lėšos , kurios turi būti skiriamos verslui ir pramonei aplinkosauginių projektų įgyvendinimui, naudojami ne pagal paskirti, pažeidžiant įstatymo reikalavimus • Dėl biurokratinių kliūčių, sudaromų valstybės institucijose, labai lėtai įgyvendinami alternatyvios energijos gavybos projektai

  34. APLINKOSAUGA (2) • Planuojamoje biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo programoje numatoma įgyvendinti komunalinių nuotekų dumblų tvarkymo projektus, kuriuose nenumatomas kitų (gamybos, verslo) biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas • Vykdomi su Europos Sąjungos paramą nuotekų dumblų tvarkymo projektai labai neefektyvus ir brangus, įgyvendinus projektus ženkliai pabrangs vanduo pramonei ir verslui • Iki šiol neparengta pavojingų atliekų tvarkymo programa • Nesukurti pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumai.

  35. VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS (1) ESAMA SITUACIJA • Žymus Lietuvos mokslo potencialas • Modernėjanti ir tampanti vis konkurencingesnė pasauliniu mastu Lietuvos pramonė • Žinių sukurtų užsienyje prienamumas Lietuvos įmonėms • Nenutrūkę ir vis labiau plėtojami tiesioginiai mokslo institucijų ir verslo įmonių ryšiai • Vis didėjantis valstybės dėmesys inovacijoms versle, įskaitant ir finansinę pagalbą esminiai rizikingai inovacinei įmonių veiklai • Inovacijos, žinių panaudojimas versle tampa vienu svarbiausiu faktoriumi sėkmingai verslo plėtrai

  36. VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS (2) KĄ GALIMA PADARYTI ARTIMIAUSIU LAIKOTARPIU? • Balansuoti žinių pasiūlą ir paklausą versle • Mokslo pusė • “kapitalizuoti” žinias, didinti jų produktyvumą, skatinti jų panaudojimą tiesiogiai ar per specialistų rengimą • esminiai keisti ryšių su pramone sistemą • Verslo pusė • siekti didesnės pridedamosios vertės klientams • didinti absorbcinius gebėjimus žinioms ir gebėjimus reguliariai vykdyti inovacinę veiklą • didinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTEP) darbų apimtis įmonėsegaliojantis valstybės pagalbos režimas

  37. VERSLO IR MOKSLO BENDRADARBIAVIMAS (3) VALSTYBĖS, VERSLO IR MOKSLO VAIDMUO • Identifikuoti “prioritetines” sritis pagal verslo dabartinius ir ateities poreikius • Skatinti ir remti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ypatingai tiesioginę partnerystę vykdant bendrus verslo ir mokslo MTEP projektus • Siekti sukurti viešąją inovacijų paramos infrastruktūrą (sistemą) • Visokeriopai finansiškai skatinti inovacinė veiklą įmonės, aišku atsižvelgiant į galimus tokios finansinės paramos apribojimus, kuriuos apibrėžia visoje ES galiojantis valstybės pagalbos režimas

  38. UŽSIENIO POLITIKA (1) SIŪLYMAI (1) • Lietuvos valstybės pozicija Europos Sąjungos užsienio prekybos politikos klausimais turi būti liberali, bet subalansuota ir nepažeidžianti Lietuvos nacionalinių ekonominių interesų • Esant nevienodoms gamybos sąlygoms ne ES šalyse, kai taikomi dvigubi tarifai energijos šaltiniams bei žaliavoms, būtina išlaikyti ES prekybos gynybos instrumentus (antidempingas, antisubsidijų priemonės ir kt.)

  39. UŽSIENIO POLITIKA (2) SIŪLYMAI (2) • Pasaulinė ekonominė krizė negali būti laikoma priežastimi įvesti protekcionistines priemones Lietuvos atžvilgiu ir Lietuvos užsienio politika turi būti aktyvi šioje srityje • Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje vaidmuo ginant Lietuvos ekonominius interesus ES struktūrose turi būti nuolat stiprinamas

  40. LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (1) NARYSTĖ BUSINESSEUROPE – NAUDA ĮMONĖMS • Naujausia informacija apie ES teisės aktus • Ekspertų analizės, patarimai ir prognozės • Koordinuotas poveikis ES institucijoms • Reguliarūs susitikimai su aukšto rango ES pareigūnais • Glaudūs ryšiai su ES šalių pramonės organizacijomis • Geriausia ES šalių pramonės bendruomenės patirtis • Matomumas, žinomumas, įvaizdis

  41. LPK ATSTOVAVIMAS UŽSIENYJE (2) LPK ATSTOVAS BRIUSELYJE • Didino prognozuojamumą: teikė išankstinę informaciją apie ES teisės aktus ir reformų planus • Teikė LPK pozicijas ES institucijoms ir verslo organizacijoms • Plėtė kontaktus Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, kuriais gali naudotis LPK nariai • Rengė asociacijų ir įmonių konsultacijas su ES pareigūnais

  42. Ačiū už dėmesį

More Related