Aktyvaus mokymo metodai

1. Aktyvaus mokymo metodai

2. Dar nežinom, kas pro vartus įėjo, bet tegu tai būna geras ir dosnus svetys...

3. Jei norime, kad LIETUVA būtų SOLIDARI KŪRYBINĖ VISUOMENĖ, pirmiausia turime radikaliai pakeisti edukacinę sistemą iš mokymo ATKARTOK (mėgdžiok) – • mokymusi – SUGALVOK, konstruok - kurk savo požiūrio sistemą. • D. Karvelis

4. Ką mes mokome?

5. Pascal Bruckner2007m. ,,Šiandienis žmogus- tai hiperaktyvus nieko neveikėjas, kuris visada yra parengties būklės, pasirengęs šturmuoti pramogų Babelį”

6. Sokratas (470 - 399 metų prieš Kristų) ,,...Mūsų jaunimas pamėgęs prabangą. Jis nepaiso elgesio taisyklių, niekina autoritetą, negerbia vyresniųjų. Šiais laikais vaikai yra tironai. Jie jau neatsistoja, kai į kambarį įeina vyresnieji, priešgyniauja tėvams, plepa suaugusiųjų draugijoje, ryte ryja maistą ir tyčiojasi iš mokytojų”.

7. Kaip sėkmingai mokyti?

8. tai veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. • Metodas –

9. Kuris mokymo metodas geriausias? Tai tas pats, jei klaustume staliaus, kuris jo įrankis geriausias. Jis juk pasirenka įrankį atsižvelgdamas į tai, ar nori gręžti skylę, ar sukti varžtą, ar perpjauti lentą. Kiekvienas įrankis turi savo paskirtį, o geras stalius ne tik žino, kaip kurį įrankį naudoti, bet ir gali įvertinti, kuris įrankis tinkamiausias konkrečioje situacijoje.

10. Mokymo metodai, kaip ir staliaus įrankiai, pasirenkami taip, kad geriausiai tiktų tikslui pasiekti. G.Petty

11. Prastų, netinkamų metodų nėra, tačiau yra metodų, kurie netinka mokyti konkrečių dalykų ar konkrečioms kompetencijoms įgyti. Yra metodų, kurie netinkami konkretiems vaikams. Metodai, kuriais neskatinamas mokinių aktyvumas (mokytojo aiškinimas), kartais yra neišvengiami, tačiau jų nepakanka. Turėtų būti taikomi įvairūs metodai, nes ir mokinių mokymosi stiliai yra skirtingi.

12. Protas – tai ne indas, kurį reikia papildyti, o laužas,  kurį reikia uždegti. Plutarchas

13. Pasakyk man ir aš pamiršiu, parodyk man ir aš prisiminsiu, įtrauk mane ir aš suprasiu. Konfucijus

14. Vaikai vystosi ne išmokdami teisingus atsakymus, • bet priimdami iššūkius, spręsdami konkrečias problemas ir klausimus, ties kuriais jie gali dirbti savarankiškai, remdamiesi savo pačių prielaidomis, todėl šiame kontekste mokytojo uždavinys yra skatinti vaikus naujai veiklai, formuoti užduotis ir pateikti klausimus, kai vaikai atsiduria aklavietėje. ( N. M. Grendstad, 1996) • Mokytojui tokioje situacijoje pagelbėja tinkamai pasirinkta mokymo taktika, vadinamas aktyvuoto mokymo modelis.

15. Šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą,kad mokiniai žinias ir gebėjimus įgytų patys aktyviai veikdami. Tada jų mokymasis bus aktyvi ir kūrybiška veikla, kuriai yra būdingi ieškojimai ir atradimai.

16. Kai mokinys ieško savarankiško sprendimo, jis susikaupia, svarsto, sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi, informacija, gauta iš kitų šaltinių; jis įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai išmokdamas. • ,,Tai, ką mes patys sau atrandame, išlieka su mumis ir turi mums prasmę“. Johnas Dewey.

17. Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijoje nurodyta: • „…metodai, būdai vertingi, jei jie skatina natūralų mokinių norą pažinti, tyrinėti, formuoti vertybinį požiūrį, skatina savarankiškumą ir kūrybiškumą.“ (Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija, 1989, p. 12)

18. Mokinių mėgstami dalykai

19. Mokinių mėgstami dalykai

20. Pagal S. Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją: • 10% to, ką išgirstame; • 15% to, ką matome; • 20% to, ką matome ir girdime kartu; • 40% to, dėl ko diskutuojame; • 80% to, ką patiriame tiesiogiai ir • praktikuodami; • 90% to, ko mes mokome kitus.

21. Šiuolaikinių mokymo (-si) metodų klasifikacija pagal mokinių veiklą

22. Svarbu, kad vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes. Aktyvieji mokymosi metodai suteikia laisvę mokinių mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį Lina Augienė

23. Aktyviųjų mokymo ir mokymosi metodų įvairovė suteikia galimybę mokymo procesą padaryti daug spartesnį ir patrauklesnį, be to, padeda mokiniams mokytis ieškoti ir atrasti naujus, nežinomus dalykus, klysti ir taisyti savo klaidas. Lina Augienė

24. Taikant aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, mokinys į mokymąsi įtraukiamas įvairesnėmis ir subtilesnėmis formomis. Jis nebėra vien pasyvus klausytojas. Jis gali kūrybiškai reikštis, įgyvendinti savo siekius mokymosi procese.

25. Aktyvieji mokymo ir mokymosi metodai padeda pasiekti tikslą. Ir jeigu tikslas yra kūrybingo, gebančio kritiškai mąstyti ir vertinti žmogaus ugdymas, šio tikslo siekti įmanoma tik aktyviai mokant ir mokantis. Lina Augienė

26. Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami: • Mokytojo pagalba, konsultavimas(aiškinimo kokybė, konsultavimo efektyvumas, darbo ir mokymo tempo individualizavimas ir diferencijavimas); • Tinkamas vertinimas. • Darbui tinkamos sąlygos, atmosfera; • Mokinių motyvavimas veiklai (rezultato siekimo aktualumas, veiklos atitikimas jų amžiui, patirčiai, galimybėms); • Metodai, būdai, formos;

27. Patalpa yra tarsi rūbas, kuris turi būti estetiškas, patogus, nuolat keistis ir atsinaujinti, stebinti. • Patalpa • Pakankamai darbo vietų. • Reikiamos priemonės, informacijos šaltiniai. • Tinkama numatomai mokinių veiklai organizuoti, pamokos uždaviniui realizuoti. • Motyvuojanti. • Atmosfera • Pagarbūs , partneriški santykiai. • Nusiteikimas dirbti kartu.

28. Klasės ar kitos ugdymo erdvės aplinka, materialinė bazė, vaizdinės priemonės turi padėti skatinti natūralų mokinių norą pažinti, tirti. 

29. Neproduktyviausias klasės sutvarkymas yra standartinis, griežtai reikalaujantis ramiai sėdėti ir dėl to verčiantis, anot G.Petty, mokinius – taigi ir mokytojus kraustytis iš proto.

30. Mokymosi aplinka turėtų būti motyvuojanti, ,,įkvepianti”, sudaranti sąlygas išbandyti turimas žinias praktiškai.

31. Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas- išmoko ją atrasti.

32. Nuo mokymo prie mokymosi paradigmos

33. Gera ta pamokoje, kurioje dominuoja ne mokytojo, o mokinių veikla. • Mokytojas turėtų ,,uždėti” didžiąją dalį atsakomybės už išmokimą ant mokinio pečių. • Svarbiausia, kad mokinys išmoktų atrasti, atpažinti tiesas, patirtų pažinimo džiaugsmą. • Tiesiogiai patirdami ir praktikuodami įsimename net 80% informacijos

34. Pamokos dėstymas klasėje – labiausiai paplitęs mokymo metodas – paprastai jis užima apie 60 proc. pamokos. Tai akivaizdžiai per daug. Geri mokytojai žino, kada užsičiaupti. • Žmogus pasako nuo 100 iki 200 žodžių per minutę. Vadinasi mokytojas mokymo medžiagą gali išdėstyti 10 kartų greičiau, nei mokiniai gali išmokti.

35. Mokyti dėstant pamoką žodžiu, tai tas pats, kas ganyti karves ferariu. Mokyti – daug platesnė sąvoka nei kalbėti. Dalis mokinių negali sukaupti dėmesio ilgiau nei 5 min. Trumpalaikė atmintis greitai prisipildo, todėl turi išsivalyti, kad galėtų priimti plūstančią informaciją - nauji dalykai pakeičia ankstesniuosius.

36. Išmoksti tada, kai pats sukuri reikšmę, dažniausiai remdamasis savo ankstesne patirtimi. Suvokimas yra kuriamas iš anksčiau išmoktų dalykų. • Varliukas žuvytei pasakojo, kad paukščiai turi sparnus ir dvi kojas. Kaip tai nįsivaizdavo žuvytė?

38. Mokiniai neįsimena, ką mes jiems sakome, bet patys kuria išgirstos informacijos prasmes pagal savo turimą patirtį. • Suvokimas reiškia, kad žinojimas yra supratimas. • Pritaikymas reiškia gebėjimą padaryti tai, kas buvo parodyta. • Analizė – visumos skaidymas dalimis, kurios paskui analizuojamos po vieną. • Sintezei būtinas mokinio apsisprendimas, kaip atlikti užduotį.

39. Mokymas turėtų padėti atsakyti klausimus, bet dauguma mokytojų iš karto pateikia atsakymus. • Galutinis švietimo sistemos tikslas – išsilavinimo įgijimo naštą perkelti ant paties besimokančiojo pečių, t.y. mokinys turėtų būti atsakingas už savo išmokimą. • Įsivaizduojame, kad protas – tai talpykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų – tai instrumentas, kuriuo turime naudotis. • J.W. Gardener

40. Grupių darbas

41. Diferencijuotos grupės • Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius, motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės, • Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės. • Laisvos grupės. • Pastovios grupės. • Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.

42. Mokomasi kartu, bet kiekvienas grupės narys yra atsakingas ir už save, ir už grupės darbo rezultatą. • Grupės nariai padeda mokytis, bet negali išmokti už kitą narį ir pelnyti jam gersnį įvertinimą.

43. Grupių dydis • Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai (pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje grupėje bus aktyvūs abu jos nariai). • Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai, atsiranda lyderis. • Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku. • Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos

44. Grafinio pranešimo rengimo kriterijai • Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai žodžiai. • Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis, lentelėmis, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).

45. Erdvė ir laikas J.Apučio novelėje ,,Dobilė. 1954 metų naktį”

48. Saulės vidinių planetų sistema

49. Paguodos poros • Mokiniui, kurie turi mokymosi sunkumų, siūloma susirasti draugą, kuris gali paguosti – padėti tą problemą išspręsti. Pora sudaro žodinę sutartį su mokytoja: iki kurio laiko vienas išmokys, o kitas išmoks. Atėjus laikui, mokytojas, įsitikinęs, kad pažanga padaryta, skatina abu mokinius (išmokusį ir išmokiusįjį).

50. Kampų metodas • Suteikiama galimybė išsirinkti ir įsigilinti į temos vieną aspektą; • Ant lapų surašomos galimos potėmės ir išdėstomos klasės kampuose (4-6) kampai; • Mokinys pasirenka vieną iš nagrinėjamų potėmių ir eina į tam skirtą kampą; • Dalyviai kampe apsvarsto savo pasirinkimą, aptaria temą ir pasiruošia diskusijai ar patikrinamam darbui.