Download
1 / 24
240 likes | 465 Views
Dualinio mokymo koncepcij a. Užsakovas: Vilniaus kolegija www.viko.lt Koncepciją parengė: Konsultacinė įmonė „Maksi sprendimai“ www.maksi.lt.
E N D
Dualinio mokymo koncepcija • Užsakovas: Vilniaus kolegija www.viko.lt • Koncepciją parengė: Konsultacinė įmonė „Maksi sprendimai“ www.maksi.lt
Ši koncepcija sukurta įgyvendinant Vilniaus kolegijos vykdomą, Europos socialinio fondo dalinai finansuojmą projektą „INOVATYVIŲ PRAKTINIO MOKYMO FORMŲ DIE22GIMAS VILNIAUS KOLEGIJOJE“, Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0015
Metodologija • Pagrindinis koncepcijos metodologinis principas yra komparatyvinė analizė, t.y. duomenų rinkimas, analizavimas ir jų lyginimas. Daug dėmesio skiriama europinei dualinio mokymo patirčiai bei jos modelių lyginimui su dualinio mokymo apraiškomis Lietuvoje.
Modeliai: • Pasaulyje naudojami įvairūs profesinio mokymo modeliai. Paprastai yra išskiriami trys modeliai: rinkos (liberalusis) modelis, mokyklinis modelis ir dualinis modelis.
Dualinio mokymo metodo apibrėžimas • Dualinis mokymas – tai toks profesijos mokymo būdas, kuriame teorinis bei praktinis profesijos mokymai yra atskirti bei vykdomi dviejose vietose: mokymo institucijoje, kuri atsakinga už mokymo programos teorinę dalį, ir verslo, gamybos ar paslaugų įmonėje, kuri atsakinga už praktinių žinių, įgūdžių bei kompetencijų perdavimą.
Tradicija: • Dualinio mokymo metodas yra senas ir pasaulyje plačiai taikomas profesinio rengimo metodas. Jis išsirutuliojo iš pameistrių mokymo tradicijos amatininkų cechuose dar Viduramžiais, įsitvirtino visų pirma germaniškuose, protestantiškuose kraštuose.
Lietuvos patirtis: • Lietuvos profesinio rengimo sistemoje vyrauja mokyklinis profesinio mokymo modelis. • Dualinis modelis Lietuvoje yra žinomas, tačiau taikomas tik sporadiškai, atskirose mokymo institucijose, atskirų projektų rėmuose, nesistemiškai.
Projektai Lietuvoje: Koncepcijoje aptarti šie dualinio mokymo taikymo atvejai pirminiame profesiniame mokyme: • “Litesko” projektas, • Vilniaus Technologijų ir verslo profesinio mokymo centro projektas TRANSFORM, • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vykdomas projektas „Profesinių mokyklų mokinių darbo su moderniomis technologijomis praktinis mokymas“, • Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas“ (JUMS), • projektas „Naujų programų ir dualaus mokymo metodikos kūrimas ir diegimas amatų mokykloje „Sodžiaus meistrai“.
Dualinis mokymas universitetuose ir kolegijose: VGTU patirtis: • Gaisrinės saugos studijų programa; • VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute siūlomos studijų programos VU ir VIKO patirtis: • Bendradarbiavimas su UAB “Fermentas” Vilniaus Statybos ir dizaino kolegija: • Bendradarbiavimas su “Eikos statyba
Praktinis mokymas aukštosiose mokyklose: • Laboratorijos / dirbtuvės • praktinio mokymo organizavimas imitacinėse praktinio mokymo firmose • numatomos praktinio mokymo galimybės sektoriniuose regioniniuose praktinio mokymo centruose • Realios verslo ir gamybos įmonės
Specifinės sąlygos ir aplinkybės Lietuvoje (I) • Darbdaviai labai menkai susipažinę su dualinio mokymo modeliu; didelė dalis nėra apie jį net girdėję; • Net ir tie darbdaviai, kurie yra girdėję apie šį modelį, jį interpretuoja iš esmės klaidingai, būtent, kaip pritaikomą išimtinai tik profesinių mokyklų mokymo programoms. Manoma, kad dualinį mokymą verta taikyti tik, pvz., rengiant prie konvejerio dirbančius darbininkus. Nedaug kas supranta, kad šis modelis yra efektyvus aukštojo mokslo srityje, tarp jų – su aukštosiomis technologijomis susijusiose specialybėse;
Specifinės sąlygos ir aplinkybės Lietuvoje (II) • Vokietijoje itin didelę reikšmę vaidina Prekybos, pramonės ir amatų rūmai diegiant dualinį mokymą. Jie dažnai tarpininkauja tarp mokymo institucijų ir verslo bei gamybos įmonių. Lietuvoje Prekybos, pramonės ir amatų rūmai tokios funkcijos iš esmės neatlieka, nors ir vykdo atskirus projektus, susijusius su dualiniu mokymu. Rūmai galėtų tapti efektyviu pagalbininku, tarpininku tarp mokymo institucijų bei įmonių, padėti įmonėms parengti mentorius, praktinio mokymo užduotis ir aplinką, taip pat užsiimti lobistine veikla siekiant palankios mokestinės aplinkos dualinio mokymo programose dalyvaujančioms įmonėms.
Specifinės sąlygos ir aplinkybės Lietuvoje (III) • Įmonės, sutinkančios dalyvauti dualinio mokymo procese, turi investuoti į darbo vietos, metodinės medžiagos sukūrimą, mentorių apmokymą. Mentoriai nemažą laiko dalį praleidžia su praktikantais, todėl darbdavys turi numatyti, kad tiesioginiam mentoriaus darbui laiko liks mažiau. Lietuvoje nėra mokestinių lengvatų, kurios, tarkim, leistų įmonėms mažinti pelno mokestį priklausomai nuo jų investicijų į dualinio mokymo procesą.
Alternatyvos: • steigti aukštųjų mokyklų studentams darbdavių bei darbdavių ir valstybės finansuojamas studijų vietas. Suinteresuoti darbdaviai galėtų pasirašyti sutartis su aukštųjų mokyklųstudentais, įsipareigodami skirti jiems stipendiją ir juos po studijų įdarbinti, o šie privalėtų atidirbti toje įmonėje tam tikrą laikotarpį; • Plėtoti praktinį mokymą mokymo institucijų bazėje: sektoriniuose praktinio mokymo centruose, imitacinėse praktinio mokymo firmose bei atnaujintose laboratorijose;
Sąlygos (I): • Atlikta plataus masto dualinio modelio viešinimo kampanija, kurios efektas – visuomenės (potencialių studentų) ir darbdavių susidomėjimas šiuo modeliu; • Apgalvotai atrinktos studijų programos, kuriose dualinis mokymas yra racionalus;
Sąlygos (II): Sukurta sistema, kaip įmonių specialistams, pasirengusiems tapti praktikų vadovais (mentoriams), suteikti pedagoginę kompetenciją. Tai gali būti: • tiesioginis jų mokymas (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai savo įgyvendinamo projekto eigoje paruoš 50 mentorių mokytojų); • mentorių nukreipimas į Pedagogų raidos centrą įgyti „Pedagoginio minimumo“; • parengti bendro pobūdžio ar specializuotus nuotolinio mokymo modulius; vykdyti nuotolines pedagoginės kompetencijos studijas (tai ypač patogu mentoriams, kadangi visi jie yra dirbantys, užimti žmonės), pačiai mokymo institucijai prisiimant jų testavimo funkciją.
Eiga (I): • Dualinio modelio viešinimo kampanija (tikslinės grupės: 1. darbdaviai, 2. abiturientai, 3. visuomenė, palankus jos požiūris); • Sistemiškas dualinio mokymo diegimas profesinėse mokyklose ir profesinio mokymo centruose; • Aukštųjų mokyklų pasirengimas dualiniam modeliui diegti (programų atrinkimas, studijų programų peržiūrėjimas); • Rūmų funkcijų apibrėžimas dualinio mokymo procese; • Atrinktų dualinio mokymo programose dalyvaujančių įmonių duomenų bazės sudarymas;
Eiga (II): • Praktinio mokymo vadovų įmonėse (mentorių) apmokymas ir parengimas pedagoginiam darbui; • Teisinės bazės parengimas (sutartys, reglamentai); • Pirmųjų grupių atranka; • Dualinių studijų vykdymas; • Dualinių studijų kontrolė, monitoringas, išvados ir korekcijos.
IŠVADOS (I): • Dualinis mokymas yra efektyvus profesinio mokymo modelis, kurio esmė – funkcijų pasidalinimas tarp mokymo institucijos ir įmonės. • Dualinis mokymas yra efektyvus ir pirminiame, ir vėlesnių lygmenų profesiniame mokyme. • Aukštosios mokyklos neišnaudoja dualinio mokymo galimybių. Dualinis mokymas nėra taikomas rengiant aukštesniosios grandies specialistus.
IŠVADOS (II): • Kai kurioms studijų programoms dualinis modelis netaikytinas kaip neefektyvus (humanitarinių mokslų srities, menų studijų programoms). • Efektyviausiai dualinis modelis taikytinas technologinių mokslų srities studijų programose. • Diegti dualinį modelį būtina pradėti nuo pačių įmonių švietimo, kas yra dualinio mokymo modelis, ir kuo jis gali būti naudingas įmonei. Dabartiniame etape įmonės mato tik papildomus įsipareigojimus bei kaštus, atsirandančius dėl to, kad įmonė įdarbina studentus, tačiau neįvertina, kad ilgalaikėje perspektyvoje dualinis mokymas yra ekonomiškas būdas užsiauginti specialistą.
IŠVADOS (III): • Mažėjant gimstamumui, gilėjant demografinei krizei, pirmos-antros pakopų studentų aukštojo mokslo institucijose potencialas yra ribotas. Aukštosios mokyklos turėtų vis daugiau dėmesio kreipti į tęstines, kvalifikacijos kėlimo, neformalias studijas dirbantiesiems, kurios būtų vykdomos pagal lankstų grafiką, nesunkiai suderinamą su darbo laiku. • Šiuo metu dualinio mokymo modelį realiausia yra pritaikyti ne pagrindinėse neuniversitetinėse, bet tęstinėse, kvalifikacijos kėlimo studijose, vykdomose pagal mokymosi visą gyvenimą strategiją.
IŠVADOS (III): • Dualinio mokymo modelį optimalu yra pradėti diegti nuo sektorinių praktinio mokymo centrų. Kolegijos yra palankesnis partneris dualinio mokslo modelyje, nei universitetas, kadangi universitetai orientuojasi į fundamentinius mokslo tyrimus, tuo tarpu kolegijos – į taikomuosius tyrimus, kurie yra greitai diegiami ir komercializuojami verslo bei gamybinėse įmonėse. • Diegdamos dualinį modelį aukštojo mokslo institucijos turi nepamiršti bendrųjų aukštojo išsilavinimo dalykų reikšmės suteikiant aukštąjį išsilavinimą. Išugdyti brandžią, kultūringą asmenybę yra svarbesnė aukštosios mokyklos funkcija, negu ištreniruoti vien siauros specializacijos specialistą darbo rinkai.
