MOKYMO/SI METODAI

1. MOKYMO/SI METODAI 2010-06-23 G. Gedvilienė

2. MOKYMO/SI METODAI Metodas – kas tai? yra vadovavimo veiklos, veiksmų, būdų visuma konkrečiam tikslui siekti, o jų pasirinkimas ir taikymo pobūdis sąlygoja veiklos rezultatus

3. Mokymosi procese taikomi metodai • Mokymosi procese metodai yra ugdytojo ir ugdytinių sąveikos būdai • Mokymosi procese taikomi metodai grupuojami įvairiai

4. Metodai mokymo/si procese • Metodas yra būdas, siekiant tam tikrų tikslų, ne galutinė priemonė; • Metodai parenkami, siekiant padėti besimokantiesiems geriau išgirsti, pajausti, pamatyti, įgusti; • Metodų įvairovė padeda atliepti įvairius mokymosi poreikius; • Metodų įvairovė padeda atliepti įvairius mokymosi stilius.

5. MOKYMO/SI METODAI Metodus sudaro išorinė ir vidinė struktūra: • išorinę metodų struktūrą sudaro; tikslas, veiksmų sistema, priemonės, objekto kitimo procesas, rezultatai; • vidinę struktūrą – psichiniai procesai, kurie vyksta ugdymo metu mokinių sąmonėje: motyvacija, suvokimas, atmintis, mąstymas, vaizduotė, emocijos, valia.

6. Kuo svarbus metodas? Metodas yra grandis tarp mokytojo ir mokinio, tai sąveikos būdas, suteikiantis prasmingą bei kokybišką bendravimą.

7. Kasdieniniai mokymosi ypatumas Mokymo turinys Mokymo tikslai Mokymo priemonės Mokymo formos, metodai, būdai !

8. Bendradarbiavimo taisyklės • Grupėje visi lygūs; • Kalbėkite tik apie svarstomą problemą; • Neaptarinėkite pašalinių klausimų; • Įsiklausykite į kito nuomonę; • Nepertraukite kalbančiojo; • Nekritikuokite; • Gerbkite vieni kitus.

9. Praktinė užduotis

10. MOKYMOSI METODAI • Mokymosi metodai (pgl. M.Teresevičienę ir G.Gedvilienę)

11. MOKYMOSI METODAI • “Mokymasis drauge” • “Ekspertų metodas” • “Grupinis tyrimas” • “Mozaika” • “Ketvertas” • “Bendras piešinys” • “Kampai”

12. Mokymasis drauge 2-6 besimokančiųjų grupės. Taikymo etapai: • Nustatomi akademiniai ir socialiniai mokymo tikslai • Formuojamos grupelės • Klasė paruošiama darbui • Pateikiamos mokymosi užduotys • Akcentuojama individuali atsakomybė • Akcentuojamas grupelės bendradarbiavimas • Įvertinama mokymosi kokybė ir kiekybė

13. Ekspertų metodas Vienas grupės narys išmoksta t.t. medžiagos dalį ir moko jos kitus grupės narius. Vertinama pagal tai, kiek išmoko kiti grupės nariai. Tikslas – kiekvienas grupės narys išmoksta pateiktą medžiagą. Atsiskaitymas – individualios užduotys iš išmoktos medžiagos. Stiprinama grupės narių tarpusavio priklausomybė.

14. Grupinis tyrimas 2-6 besimokančiųjų grupės pasirenka mokymosi temą. Kiekvienas narys atlieka individualų tyrimą, tada grupelėje aptariami atradimai, pastebėjimai. Grupė rengia bendrą pranešimą. Klausytojai gali susidaryti platų temos vaizdą. Besimokantieji išnagrinėja, įsidėmi bei pateikia medžiagą. Vertinamos tiek grupės tiek individualios pastangos.

15. Mozaika tai serija užduočių, kurioms reikia tarpusavio bendradarbiavimo. Mokymosi tema skaidoma. Kiekvienas pasirenka temos dalį, ją nagrinėja ir dalijasi su kitais. Grupelė diskutuoja ir rengia pranešimą didesnei grupei. Vertinamas tiek individualus, tiek grupinis darbas.

16. Ketvertas 4 atsitiktinai parinkti grupės nariai dirba kartu, turėdami bendrą tikslą. Neakcentuojama individuali atsakomybė. Padeda ugdyti socialinius gebėjimus ir praktikuotis priimant sprendimus.

17. Bendras piešinys skatina naujų minčių atsiradimą grupėje. Visos grupės gauna lapą, temą (ar kūrybiškai patys sugalvoja), ir pradeda piešti piešinį, tada siunčia kitai grupei, kuri prideda ten savo mintis. Taip vyksta tol, kol lapas grįžta pas pirminę grupę. Vėliau piešiniai aptariami.

18. Kampai Suteikia galimybę įsigilinti i kažkokios vienos temos aspektą. Ant didelių lapų surašomos galimos potemės ir išdėliojami klasės kampuose. Besimokantieji pasirenka vieną temos aspektą ir eina į tam tikrą kampą. Susitikę viename kampe, besimokantieji apsvarsto savo pasirinkimą bei pasiruošia diskusijai.

19. Vienos minutės refleksija Užduokite mokiniams klausimą ir duokite minutę pagalvoti ir atsakyti. Atsakymai parodys, ar mokiniai suprato medžiagą taip, kaip jūs tikėjotės. Pakartotinis šio metodo taikymas leis nustatyti besimokančiojo pažangą suprantant medžiagą ir gebėjimą reflektuoti bei išreikšti savo supratimą ir požiūrį.

20. Atsakymas į demonstravimą ar kitą veiklą * Mokiniai prašomi parašyti pastraipą, kuri prasideda žodžiais„... Aš sužinojau, kad ...“, „Įdomu tai, kad ...“. *Tai leidžia mokiniams pareflektuoti apie tai, ką jie iš tikrųjų sužinojo naujo iš mokytojo pamokos aiškinimo. *Tai taip pat leidžia mokiniui suprasti, kad ši veikla buvo skirta ne tik pamokos paįvairinimui, bet turėjo gilesnių tikslų.

21. Atsakymo santrauka naudojama skatinant aktyvų klausymąsi po to, kai vienas mokinys savanoriškai atsakė į jūsų klausimą, paprašykite kito mokinio apibendrinti pirmojo mokinio atsakymą. Jei reiktų patiems mokiniams apibendrinti, ką pasakė draugas arba pakartoti draugo atsakymą, mokiniai aktyviau dalyvautų pamokoje, aktyviau klausytųsi vienas kito ir būtų skatinama idėja, kad mokymasis yra dalijimasis iniciatyva.

22. Ačiū!