STRUKTŪRINĖ KALBOTYRA : Kalba – ženklų sistema → funkcinė ženklų sistema

1. STRUKTŪRINĖ KALBOTYRA: Kalba – ženklų sistema → funkcinė ženklų sistema Klasikinio struktūralizmo svarbiausias objektas – sistemos narių funkcijos pačioje sistemoje Klasikinio struktūralizmo svarbiausias principas – imanentinis požiūris į kalbą „POSTSTRUKTŪRINĖ“ KALBOTYRA Kalba – funkcinė ženklų sistema Posstruktūrinės kalbotyros svarbiausias objektas – kalbos (visos ženklų sistemos) funkcijos

2. STRUKTŪRINĖ KALBOTYRA: • Sinchroninis kalbos tyrimas • Tyrimų objektas: faktų visuma ir jų tarpusavio santykiai • Kalba – ženklų sistema

3. Pagrindinės struktūralizmo kryptys • Ženevos mokykla (grynasis struktūralizmas; F. de Sosiūras) • Prahos mokykla (funkcinė lingvistika; N. Trubeckojus, R. Jakobsonas) • Kopenhagos mokykla (glosematika (gr. glossa – kalba), imanentinė kalbos algebra; L. Hjelmslevas) • Amerikietiškas struktūralizmas (deskriptyvinė lingvistika; distribucinė lingvistika; L. Blumfildas) • Generatyvinė transformacinė gramatika (N. Chomskis)

4. Prahos lingvistinis būrelis (Prahos mokykla; nuo 1926 iki 60-ųjų metų pradžios) • Klausimas apie kalbos funkcijas yra ne tik lingvistinis tikrąją to žodžio prasme, bet ir psichologinis, taip pat sociologinis, be to, filosofinis ir, be abejo, pragmatinis • Prahos lingvistinis būrelis buvo vienintelis iš trijų struktūralizmo mokyklų, kuris savo lingvistinės koncepcijos programoje kategoriškai neatsisakė psichologijos • Karlo Biūlerio (Karl Bühler, 1879–1963) Sprachtheorie. Die Darstellungsfunktion der Sprache. [Das Organon-Modell], Verlag von Gustav Fischer, Jena 1934)

5. KALBOS ŽENKLO MODELIAI Modeliavmas (modelio kūrimas) būtinas kiekvienoje srityje, kurios objektas nėra susijęs su tiesioginiu stebėjimu. Modeliuojami tie fenomenai, kurių relevantinės savybės pasireiškia struktūriniais (funkciniais) požymiais, o nėra susijusios su fizine prigimtimi Kadangi žmogaus kalbinės veiklos ir gebėjimo kalbėti negalima stebėti tiesiogiai, modelio sąvoka lingvistikoje įgavo didelę reikšmę Lingvistinis modelis yra vadinamasis juodosios dėžės modelis, kur žinomas tik išeities taškas (Input) ir galutinis rezultatas (Output) ir nežinoma, kas vyksta dėžės viduje

6. Sosiūriškas ženklo modelis

7. KALBOS ŽENKLO MODELIAI • Sosiūriškas ženklo modelis: • Ženklą sudaro išraiška ir turinys. Kalbos ženklo išraiška yra garsinė forma. Išraiška ir turinys asociatyviai tarpusavyje susiję nedalomai, taip kaip abi popieriaus lapo pusės • Tarp kalbos ženklo turinio ir išraiškos veikia reciprokinis (abipusis) ryšys • Kalbos ženklo modelis yra grynai psichinio pobūdžio: kalbos ženklas susieja ne kokį nors daiktą ir jo pavadinimą, bet daikto vaizdinį ir garsinį pavidalą • Šioms abiem dalims įvardyti Sosiūras pasirinko terminus signifié ir signifiant: signifikatas ir signifikantas.

8. Ogdeno (Ogden) ir Ričardso (Richards) kalbos ženklo modelisTheMeaningofMeaning:AStudyoftheInfluenceofLanguageuponThoughtandoftheScienceofSymbolism. LondonandNewYork, 1923

9. KALBOS ŽENKLO MODELIAI • Ogdeno (Ogden) ir Ričardso (Richards) kalbos ženklo modelis • Skirtumas tarp Sosiūro modelio ir vadinamojo semantinio trikampio: Sosiūro modelis dvipusis (diadinis), Ogdeno-Ričardso – tripusis (triadinis). Jis turi papildomą komponentą – objektą, referentą, nekalbinės tikrovės daiktą • Sosiūro modelis yra statiškas, sąsaja tarp išraiškos ir turinio čia suprantama ir vaizduojama kaip tvirta, stabili būsena (būklė) • Semantinis trikampis yra dinamiškas ir suprantamas bei vaizduojamas kaip procesas • Kalbos ženklo reikšmę (pvz., žodžio reikšmę) galima suprasti tik tada, kai jį vartoja kalbos vartotojas, o vartojamas kalbos ženklas nurodo atitinkamus nekalbinės tikrovės dalykus • „Žodžiai savaime ir patys sau nieko nereiškia, jie reiškia tik tada, kai juos vartoja žmonės“ • Taigi dvipusis ir statiškas Sosiūro modelis yra ženklo modelis, o Ogdeno-Ričardso semantinis trikampis (tripusis ir dinamiškas) yra onomasiologinis (įvardijimo, pavadinimo) modelis

10. Bühlerio kalbos ženklo modelis (organono modelis)

11. KALBOS ŽENKLO MODELIAI • Bühlerio kalbos ženklo modelis (organono modelis) • Kalba yra organondidaskaleion– „įrankis, instrumentas, kuriuo žmonės vienas kitam ką nors praneša apie daiktus“ • Bühlerioorganonaskaip kalbos ženklo modelis kartu yra jau ir komunikacijos modelis, nes čia kalba suvokiama ir nagrinėjama atsižvelgiant į jos funkcijas – šiuo atveju atsižvelgiant į referencinę funkciją

12. Organono modelis • Pvz., kambaryje sėdi dviese ir staiga vienas pamato, kad lauke lyja • Jis ištaria garsų grandinę (junginį) (Schallphänomen) lyja.

13. Organono modelis • Kaip ženklas šis garsų junginys yra • 1) simbolis: jis nusako (aprašo, vaizduoja) tam tikrą meteorologinę situaciją;

14. Organono modelis • Kaip ženklas šis garsų junginys yra • 2) simptomas (požymis): jis gali reikšti vidinę kalbėtojo nuostatą (pvz., apmaudą, nepasitinkinimą, pyktį, džiaugsmą);

15. Organono modelis • Kaip ženklas šis garsų junginys yra 3) signalas: klausytojas tarsi galėtų būti raginamas pasiimti skėtį, išsikviesti taksi ar kaip kitaip reaguoti į situaciją

16. Apskritimas vaizduoja materialiąją ženklo pusę (išraišką), kalbos ženklo atveju - garsų junginį

17. Trikampis vaizduoja ne tik ženklo turinį, bet – svarbiausia – ženklo funkciją

18. Trikampis ir apskritimas nesutampa: • viena vertus, apskritimas išsikiša už trikampio; tai reiškia, kad ne visos garsų junginio (išraiškos) ypatybės yra susijusios su to junginio ženkline funkcija ir kad klausytojas automatiškai nekreipia dėmesio į nerelevantines ypatybes, o realizuoja (pritaiko) tik relevantines;

19. Trikampis ir apskritimas nesutampa: • kita vertus, trikampis išsikiša už apskritimo. Tai reiškia, kad materialioji išraiška (materialioji ženklo pusė) neretai gali būti „brokuota“. Tai priklauso nuo įvairių priežasčių ir situacijų

20. Kalbos funkcijos pagal K. Biūlerį • K. Biūleris (Bühler) sukūrė kalbos organono modelį, kur kalba apibūdinama kaip Werkzeug, gr. Organon – kaip įrankis, instrumentas • Skyrė tris kalbos funkcijas: • Darstellungsfunktion • referencinė (reprezentacinė) • Appellsfunktion • apeliatyvinė • Kundgabesfunktion • ekspresinė

21. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą informacija objektas Atskiro kalbos akto faktoriai siuntėjas gavėjas kodas kanalas Siuntėjas „siunčia“(t. y. perteikia žodžiu ar raštu) gavėjuiinformaciją Informacija prasminga tik tada, jeigu yra objektas (tema), su kuriuo ji yra susijusi Kad siuntėjas ir gavėjas apie tą objektą galėtų kalbėtis, jie turi turėti tą patį kodą Kad informacija, kurią siuntėjas sukuria iš to kodo elementų, pasiektų gavėją, turi būti kontaktinė priemonė, vadinamasis kanalas

22. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Kiekvienas iš šių šešių faktorių lemia vis kitą kalbos funkciją. Tačiau labai retai kalbėjimo aktas atlieka tik vieną funkciją. Daug dažniau pasakyme dominuoja pagrindinė funkcija, lydima atitinkamų šalutinių funkcijų

23. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Su objektu susijusi referencinė kalbos funkcija – ja informuojama • (priklausomai nuo lingvistinės paradigmos dar: reprezentacinė, simbolinė, denotatinė, konatyvinė funkcija) • dominuoja objektas, visas dėmesys nukreipiamas į objektą; siuntėjas informuoja gavėją apie tikrovę • Kartais ši funkcija vadinama komunikacine funkcija, tačiau terminas referencinė funkcija yra tikslesnis. Kalba referuoja apie objektą, yra susijusi su juo. Terminas komunikacinė funkcija remiasi ne tik santykiu su objektais, bet ir komunikacijos akto „užmezgimu“ su klausytoju; šią funkciją atliepia Jakobsono apeliatyvinė funkcija.

24. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Referencinė funkcija atstovauja dalykiniam turiniui, sudaro ir diferencijuoja jo išraišką • Turinys lieka nepakitęs verčiant į kitas kalbas (kai atlieka tik referencinę funkciją?) • Pvz.: „Mama, der Kurtchen hat mir mein Butterbrotruntergeworfen!” „Mit Absicht?” „Nein, mit Marmelade!”

25. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Su siuntėju susijusi ekspresinė,arba emocinė funkcija • kalbos aktas išreiškia siuntėjo santykį su aplinka, jo nuotaiką, vidines nuostatas • emocinė funkcija rodo, kad kalbos aktui būdinga ne viena funkcija. Net jeigu vartojamas išimtinai emocinis posakis, pvz., reiškiamas pyktis arba ironiškas požiūris, vis tiek kartu perteikiama ir informacija; kartu informuojama apie dabartinį požiūrį, santykį su aplinka

26. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Emocinės funkcijos raiškos priemonės • konkrečios kalbos dalys: jaustukai, ištiktukai • įvairūs frazės intonacijos bruožai • tam tikros fonetinės garsų ypatybės • specialūs garsų požymiai ar net specialūs garsai • garsų stilistika

27. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Su gavėju susijusi apeliatyvinė funkcija • Kalba vartojama, kad būtų atkreiptas gavėjo,pašnekovo dėmesys, norint jį paraginti, sukelti tam tikrą situacinę, emocinę, reakciją • Kalbinės situacijos, kurių pagrindas yra apeliatyvinė funkcija • Apeliatyvinės funkcijos morfologiniai rodikliai

28. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Su kanalususijusi fatinėkalbos funkcija (gr. φάτις „gandas“) • Ryšio užmezgimas, jo palaikymas ar demonstravimas ir ryšio nutraukimas; kalbinės situacijos • Posakis dėl posakio; tokie pasakymai neatlieka referencinės ar apeliatyvinės funkcijos, tačiau taip pat skirti pokalbiui užmegzti, palaikyti ar nutraukti; kalbinės situacijos • Tylos vengimas • Socialinė fatinės funkcijos reikšmė

29. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Kalbos funkcija, susijusi su kodu, t. y. pačia kalba, yra metakalbinė funkcija • Dvi kalbos pakopos: objektinė kalba – tai kalba, kuri kalba apie objektus, ir metakalba – tai kalba, kuri kalba apie kalbą (t. y. apie objektinę kalbą) • Tyrimo objektas ir tyrimo instrumentas yra tas pats, ta pati substancija • Metakalba galima vadinti kiekvieną profesinę kalbą • Metakalba vartojama ir visais tais atvejais, kai siuntėjas ir gavėjas nori įsitikinti, ar abu vartoja tą patį kodą • Metakomunikacija – svarbi „konfliktų vadybos“ priemonė • Taikomoji metakalbos reikšmė

30. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą • Kai dėmesio centre yra „pats pranešimas“, skiriama poetinė, arba estetinė funkcija • Poetinės, arba estetinės funkcijos raiškos priemonės ir kalbinės situacijos • Patarlės ir priežodžiai; rimas • Reklama, knygų pavadinimai, laikraščių antraštės, ideologiniai tekstai • Eiliuoti ar rimuoti įvairios paskirties tekstai • Tie pasakymai, kurių dominuojanti funkcija yra ne poetinė, estetinė, bet dažniau apeliatyvinė arba informacinė, paprastai geriau atlieka savo svarbiausią funkciją tada, kai jų forma kartu atlieka ir poetinę, estetinę funkciją

31. Kalbos akto funkcijos pagal Prahos struktūralizmą Objektas - REFERENCINĖ Informacija - POETINĖ Siuntėjas – EKSPRESINĖ-EMOCINĖ Gavėjas -APELIATYVINĖ Kodas - METAKALBINĖ Kanalas - FATINĖ

32. LITERATŪRA • Jakobson R., 2004, Lingvistika ir poetika, –Baltos lankos, Nr. 18/19, p. 5–49. • Jakobson R., 1960, Linguistics and Poetics, New York. • Якобсон Р. 1975, Лингвистика и поетика, Москва. • Čepaitienė G., 2007, Lietuvių kalbos etiketas: semantika ir pragmatika, Šiauliai, p. 39–62. • Girdenis A., 2003, Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai, Vilnius, p. 21–31; 36–44.