Europos Sąjungos Teisingumo teismo išimtinė jurisdikcija

1. Europos Sąjungos Teisingumo teismo išimtinė jurisdikcija

2. Išimtinė jurisdikcija pagal SESV 344 str. • „Valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl Sutarčių aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais nei nustatyta Sutartyse“. • Sutartyse numatyti ginčų tarp valstybių narių sprendimo būdai ESTT, tai yra, pirmiausia, SESV 259 str (ieškinys dėl įsipareigojimų pažeidimo). • SESV 344 str. tikslas - užtikrinti vieningą ES teisės aiškinimą ir garantuoti ES teisės viršenybę.

3. Išimtinė jurisdikcija pagal SESV 344 str. • Pirmą kartą ETT dėl SESV 344 str. pasisakė Nuomonėje 1/91 (EEE susitarimas): EEE –teismui suteikta kompetencija spręsti dėl kompetencijos pasiskirstymo pagal EB S nėra suderinama su ES teise, kadangi kelia grėsmę Sutartyse įtvirtintam įgaliojimų paskirstymui ir ES teisės savarankiškumui, kurį užtikrina ESTT pagal ES S 19 str. ESTT savo išimtinę jurisdikciją išvedė iš ES S 19 str. ir ES teisės autonomiškumo. Šiuo atveju nebuvo nustatytas SESV 344 str. pažeidimas, kadangi ginčų sprendimas pagal EEE susitarimą, nesirėmė procedūra tarp valstybių narių.

4. Išimtinė jurisdikcija pagal SESV 344 str. • Valstybių narių tarpusavio ginčų teismingumo problematika pirmą kartą analizuota Mox Plant byloje, Nr. C-459/03. „...tarptautinis susitarimas negali pažeisti Sutartyse nustatytos jurisdikcijos tvarkos, vadinasi, ir Bendrijos teisės sistemos autonomiškumo, kurio laikymąsi pagal EB 220 straipsnį (dabar ES S 19 str.) užtikrina Teisingumo Teismas. Šią išimtinę Teisingumo Teismo jurisdikciją patvirtina EB 292 straipsnis (dabar 344 str.), pagal kurį valstybės narės įsipareigoja ginčų dėl EB sutarties aiškinimo ar taikymo nespręsti kitais būdais, nei nustatytieji šioje Sutartyje“ (123 para).

5. Išimtinė ESTT jurisdikcija už SESV 344 str. ribų • ar ESTT turi išimtinę kompetenciją ir kituose ginčuose, ypač pagal SESV 258 str., kuriame nustatyta Sutarties pažeidimo procedūra, kurią ESTT inicijuoja Europos Komisija prieš valstybę narę

6. Išimtinė ESTT jurisdikcija už SESV 344 str. ribų • Byla Reynolds, Nr. C-131/03 • Kovodama su cigarečių kontrabanda į Europos Bendriją, 2000 m. liepos 19 d. Komisija patvirtino „civilinio ieškinio Komisijos vardu, pareikšto tam tikriems Amerikos cigarečių gamintojams, principą“. Ieškiniai pastarosioms įmonėms buvo pareikšti Jungtinių Valstijų District Court, Eastern District of New York, federaciniame Jungtinių Amerikos Valstijų teisme. • EK teigė, kad tabaką gaminančios įmonės, dalyvavo kontrabandos sistemoje, kuria buvo siekiama įvežti į Europos Bendriją cigaretes ir jas platinti joje. Bendrija ypač siekė, kad būtų atlyginta šia kontrabandos sistema padaryta žala. • Ieškovai kreipėsi į PIT pagal EB S 288 str. (ieškiniai dėl panaikinimo), ginčydami K sprendimą kreiptis į District Court.

7. Išimtinė ESTT jurisdikcija už SESV 344 str. ribų • Ieškovai teigė: „Iš tiesų Bendrijos teisinei sistemai keltų pavojų bet kokia ne Bendrijos sistema, kuri Bendriją ir jos institucijas, šioms vykdant savo vidaus kompetenciją, saistytų konkrečiu Bendrijos teisės normų aiškinimu; taip būtų tuo atveju, jei District Court spręstų klausimą apie Komisijos kompetenciją trečiosiose valstybėse pradėti procesus dėl tariamai nesumokėtų muitų ir PVM išieškojimo” (98 para). • EK teigė, kad priimdama sprendimą kreiptis į JAV teismą ji nepažeidė SESV 344 str., kadangi visų pirma, jis skirtas valstybėms narėms, o ne Komisijai. Anot Komisijos jurisdikcijos pasirinkimas tai yra Komisijos strategijos klausimas, Komisija pasirūpina pareikšti ieškinius ar įstoti į procesą valstybėje, kurioje buvo vykdoma inkriminuojama veikla, ir kurioje bus vykdomas teismo sprendimas. District Court yra teismas, kurio jurisdikcijoje yra įsteigtos keletas atsakovių ir buvo vykdoma neteisėta veikla, ir todėl šis teismas yra tinkamiausias siekiant veiksmingai įvykdyti norimą sprendimą (101 para).

8. Išimtinė ESTT jurisdikcija už SESV 344 str. ribų • ETT sprendimas: EK kreipdamasi į JAV teismą nepažeidė SESV 344 str. Argumentacija (102 para): “Reikia konstatuoti, kad, priešingai tam, ką tvirtina ieškovės, Jungtinių Valstijų teismo sprendimas dėl Komisijos kompetencijos pareikšti ieškinį teisme negali saistyti Bendrijos ir jos institucijų, šioms vykdant savo vidaus kompetenciją, konkrečiu Bendrijos teisės normų aiškinimu. Iš tiesų, kaip savo išvados 90 punkte pažymėjo generalinė advokatė, toks sprendimas būtų įpareigojantis tik konkrečiame procese”.

9. Išimtinė ESTT jurisdikcija už SESV 344 str. ribų • Išimtinė ESTT jurisdikcija, išeina iš SESV 344 str. ribų, ESTT turi išimtinę jurisdikciją aiškinti ES teisę. Tai reiškia, kad Komisija negali proceso prieš valstybę narę inicijuoti kitame teisme nei ESTT.

10. Išimtinė ESTT jurisdikcija Arbitražinio teismo argumentai IJzeren Rijn – byloje • Ginčas kilo tarp Belgijos ir Olandijos dėl istorinės geležinkelio linijos IJzeren Rijn atnaujinimo. • Ginčo šalys arbitražinės išlygos pagrindu nusprendė kreiptis ne į ESTT, bet į Nuolatinį Arbitražo Teismą. Susitarime jos aiškiai pažymėjo, kad arbitražas ginčą spręs pagal tarptautinę teisę ir Europos Sąjungos teisę, atsižvelgdamas į šalių pareigas pagal SESV 344 str.

11. Išimtinė ESTT jurisdikcija • Kadangi šiuo atveju ginčas kilo tarp dvejų valstybių narių, kilo klausimas, ar atsižvelgiant į tai, kad šis geležinkelio ruožas yra įtrauktas į ES bendrų interesų projektus pagal transeuropinių tinklų sritį ir į Tarybos Direktyvos 92/43 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, nuostatas, valstybės narės privalo pagal SESV 344 str., šį ginčą perduoti spręsti ESTT. Šiuo atveju tinkamas kreipimosi į ESTT pagrindas būtų SESV 273 str., pagal kurį TT jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių ginčus, susijusius su Sutarčių dalyku, jei tokie ginčai jam pateikiamai pagal specialų šalių susitarimą.

12. Išimtinė ESTT jurisdikcija • Arbitražas siekė išsiaiškinti, ar ginčo sprendimui yra reikšminga ES teisė. Teigiamai atsakius į šį klausimą turėtų būti taikomas SESV 344 str. • Arbitražas konstatavo, kad jis yra panašioje padėtyje kaip valstybės narės nacionalinis teismas ir pritaikė analogiją su Cilfit byla. • Arbitražas priėjo išvados, kad ES teisė šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui, todėl SESV 344 str. nėra pažeistas.

13. Kritika dėl arbitražo argumentų (keliamas klausimas, ar arbitražas teisingai traktavo savo kompetenciją): • Dėl analogijos su Cilfit byla: SESV 267 str. aiškiai kalba apie valstybių narių teismus, o tai yra nacionaliniai teismai; • Dėl to, kad ES teisė ginčo sprendimui nėra svarbi (Arbitražas konstatavo, kad direktyva neturi jokios įtakos jo sprendimui t.y. jis teigė, kad jo sprendimas būtų toks pat, net jei šios direktyvos nebūtų ir jei ginčas būtų grindžiamas tik Olandijos nacionaline aplinkos apsaugos teise): nacionalinė teisė turi būti aiškinama atsižvelgiant į direktyvą.