TEISMO MEDICINOS TANATOLOGIJA

1. TEISMO MEDICINOS TANATOLOGIJA Dmitrij Fomin 2013

2. TANATOLOGIJA Graikiškai tanatos – mirtis, logos – mokslas, mokymas. Teismo medicinos tanatologija tyrinėja mirimo, mirties aspektus bei pomirtinius pokyčius. Tanatologija – bendroji - specialioji

3. MIRIMAS IR MIRTIS • 1996 m. priimtame "Lietuvos Respublikos žmogaus audinių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatyme teigiama, kad "mirtis — tai negrįžtama žmogaus organizmo, kaip visumos, žūtis, arba negrįžtama galvos smegenų veiklos baigtis, rodanti, jog žmogus neegzistuoja kaip asmenybė, nors kai kurie jo organai bei organų sistemos dar veikia".

4. MIRIMAS IR MIRTIS Mirimas - tai perėjimo iš gyvybės į mirtį procesas, klinicistų vadinamas terminalinėmis būsenomis. Yra 3 mirimo proceso etapai: • preagonija, • terminalinė pauzė, • agonija. Paskui prasideda mirties etapai: • klinikinė mirtis • biologinė mirtis.

5. MIRTIES FAKTO NUSTATYMAS • 1. Kraujo apytaka nutrukusi. • 2. Kvėpavimo nutrūkimo požymiai. • 3. Centrinės nervų sistemos funkcijų nutrūkimas.

6. MIRTIES FAKTO NUSTATYMAS • TIKRIEJI MIRTIES POŽYMIAI – LAVONINIAI REIŠKINIAI !!!

7. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA Mirtys skirstomos: • NATŪRALI • PRIEŠLAIKINĖ

8. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA • Natūrali mirtis - tai mirtis dėl gilios senatvės, išsekus organizmo fiziologinėms atsargoms, neišsivysčiusių naujagimių mirtis dėl nepakankamų fiziologinių atsargų gyvybei palaikyti arba apsigimimų. • Mirtis - pagrįsta fiziologinėmis priežastimis, sudarančiomis tokias sąlygas, kuriomis gyvas organizmas negali egzistuoti.

9. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA Priešlaikinė - mirtis įvyksta nuo ligų arba sužalojimų.

10. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA Priešlaikinė mirtis socialiniu ir teisiniu požiūriu skirstoma į smurtinę ir nesmurtinę.

11. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA • Smurtinė mirtis (mors criminalis) ištinka dėl įvairių išorinių veiksnių (mechaninių sužalojimų, aukštos ir žemos temperatūros, elektros ir žaibo, aukšto ir žemo atmosferos slėgio, deguonies stokos, jonizuojančio spinduliavimo, nuodų poveikio, fizinio pervargimo, bado, troškulio, psichinės traumos).

12. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA • smurtinė mirtis skirstoma į nužudymą (homicidium), savižudybę (suicidium) ir nelaimingą atsitikimą (casus accidentalis). BET, tai yra juridinėssąvokos. Teismo medicinos gydytojas nustato mirties pobūdį ir priežastį. O smurtinės mirties rūšį - nužudymą, savižudybę arba nelaimingą atsitikimą - nustato prokuroras, tyrėjas arba teismas.

13. MIRČIŲ KLASIFIKACIJA Nesmurtinė mirtis ištinka dėl įvairių ligų. Mirusiuosius nesmurtine mirtimi turėtų tirti gydytojai patologai. Tačiau, kai tokia mirtis ištinka žmogų staiga ir netikėtai, neįprastomis aplinkybėmis (namuose, įstaigoje, gatvėje), kyla įtarimas, jog mirties priežastis galėjo būti trauma, apsinuodijimas arba kitoks smurtas, tokius asmenis tiria teismo medicinos gydytojai.

14. POMIRTINIAI LAVONO POKYČIAI • Po mirties mirusiojo kūne atsiranda naujų fizikinių ir biocheminių pokyčių, kurie vadinami lavoniniais reiškiniais. 1. Ankstyvieji . 2. Vėlyvieji.

15. POMIRTINIAI LAVONO POKYČIAI ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI: • lavono atšalimas (algor mortis)‏ • lavondėmės (livores) • lavono raumenų sustingimas (rigor mortis)‏ • lavono džiūvimas (pergamentatio) • autolizė (autolysis) — savaiminis organų virškinimasis.

16. POMIRTINIAI LAVONO POKYČIAI VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI: • lavono puvimas (putrificatio) arba jo irimas dėl vabzdžių, graužikų, paukščių, žvėrių poveikio • visiškas išdžiūvimas (mumificatio)‏ • suvarškėjimas arba sumuilėjimas (saponificatio)‏ • užsikonservavimas durpyne (taninisatio)‏

17. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONO ATŠALIMAS Žmogui mirus, nutrūksta medžiagų apykaita, šiluma nebegaminama, o turima - visais fizikoje žinomais būdais atiduodama aplinkai. Lavonas pradeda atšalti: greičiausiai atšąla drabužiais nepridengtos kūno dalys, ilgiausiai šiluma išlieka tiesiojoje žarnoje ir vidaus organuose.

18. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONO ATŠALIMO GREITIS PRIKLAUSO NUO: mirusiojo drabužių, įmitimo, priešmirtinės kūno temperatūros, aplinkos temperatūros, vėjo, vietos, kurioje yra lavonas, mirties priežasties. Ypač greitai atšąla naujagimių lavonai.

19. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONO ATŠALIMAS • Lavono temperatūra krinta laipsniškai, kol susilygina su aplinkos temperatūra. • Dauguma tyrinėtojų nurodo, kad lavono temperatūra per valandą nukrinta vidutiniškai po 1° C. • Jeigu lavono atšalimas nustatomas sudėtingomis sąlygomis, t.y. kai lavoną veikia daugybė veiksnių, reikėtų naudotis keliomis temperatūros matavimo ir apskaičiavimo metodikomis.

20. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONDĖMĖS Sustojus kraujo apytakai, kraujas ir limfa, veikiami savo svorio, susitvenkia apatinėse užpakalinėse kūno dalyse.

21. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONDĖMIŲ 3 STADIJOS: • Hipostazė • Stazė (difuzija) • Imbibicija

22. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavondėmių hipostazės stadija • Nutrūkus kraujo apytakai, kraujas ir limfa ima tvenktis žemesnėse kūno vietose, perpildo kraujagyslių ir kapiliarų tinklą. • Hipostazės stadija trunka nuo 30min. Iki 12 val. • Hipostazės stadijoje kraujas beveik nepakinta, kraujagyslių sienelės lieka nepralaidžios. Spaudžiama lavondėmė išnyksta, nes kraujas išspaudžiamas aukštyn arba į šalis. Nustojus spausti, kraujas vėl suteka į kraujagysles ir lavondėmė per kelias arba keliolika sekundžių — nelygu kiek laiko būna praėję po mirties, įgyja ankstesnę spalvą.

23. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavondėmių stazės (difuzijos) stadija • limfa ir audinių tarpląstelinis skystis laipsniškai difunduoja j kraujagyslių vidų, sukelia eritrocitų hemolizę. Skystosios kraujo dalys difunduoja per kraujagyslių sieneles ir persunkia aplinkinius audinius. • stazė trunka nuo 12 val. iki 24 val. po mirties. • paspausta lavondėmė pablykšta, o atleista per vieną - keliasdešimt minučių vėl įgyja ankstesnę spalvą.

24. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavondėmių imbibicijos stadija • prasideda eritrocitų autolizė, kraujagyslių sienelės bei aplinkiniai audiniai persisunkia suirusiu hemoglobinu, kuris, esant pralaidžioms kraujagyslių sienelėms, kartu su plazma, limfa ir kraujagyslėse buvusiu audinių skysčiu išsilieja į aplinkinius audinius ir juos persunkia. • prasideda pirmos paros gale ir baigiasi praėjus po mirties 36-48 val. • paspausta lavondėmė spalvos nekeičia.

25. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavondėmės gali padėti atsakyti į daugelį teismo medicinos klausimų: • Lavondėmės - tai besąlygiškas mirties požymis, rodantis, kad žmogus tikrai miręs, o ne komos, tariamos mirties arba minimalios gyvybės būsenos. • Iš lavondėmių vietos galima spręsti, kokia buvo mirusio žmogaus padėtis, ar nebuvo jo padėtis po mirties pakeista. • Lavondėmių dinamika leidžia nustatyti mirties laiką. • Lavondėmių intensyvumas leidžia nustatyti agonijos trukmę. • Lavondėmių spalva leidžia nustatyti apytikrę mirties priežastį (asfiksiją, apsinuodijimą kraujo nuodais ir kt.), taip pat kai kurias aplinkos, kurioje buvo lavonas, sąlygas.

26. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavono sustingimas. raumenų dirglumas ir susitraukimas yra susiję su ATF irimu, o atsipalaidavimas — su ATF resinteze. 1-2 val. po mirties ATF kiekis pradeda laipsniškai mažėti ir raumenys sukietėja bei susitraukia. Lavone nėra sąlygų ATF sintezei, todėl sustingę raumenys atsipalaiduoja tiktai prasidėjus puvimo procesams.

27. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavono sustingimas. • Lavonas pradeda stingti praėjus 1-3 val. po mirties. • stiprėdamas, sustingimas apima visus raumenis ir stipriausias būna paros gale. • sustingę raumenys būna 2-3 paras, paskui, prasidėjus puvimo procesams, pamažu atsipalaiduoja.

28. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI LAVONINIO SUSTINGIMO TEISMO MEDICININĖ REIKŠMĖ: • yra vienas iš biologinės mirties požymių; • nurodo apytikrį mirties laiką; • nurodo lavono pozos pakeitimus.

29. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Lavono džiūvimas (pergamentacija). • po mirties skysčiai garuoja ir lavonas pradeda džiūti. Pirmiausiai išdžiūva tos kūno dalys, kurios iki mirties būna drėgnos — lūpų gleivinė, akių ragenos, junginės. • džiūvimasprasideda tuoj po mirties, tačiau tai pastebėti galima tik po 2-3 val. • Pravirų akių ragenos ir skleros kampuose po 4-5 vai. atsiranda gelsvai rudos dėmės, atitinkančios akių plyšio plotį (Liarše dėmės).

30. ANKSTYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Autolizė. Įvyksta po mirties sutrikus organizmo fermentinių sistemų veiklai, pasikeitus pH j rūgščiąją pusę ir suaktyvėjus hidroliziniams fermentams.

31. Supravitalinės reakcijos Po mirties atskiri organai ir audiniai kurį laiką lieka gyvybingi ir reaguoja į dirgiklius. Raumenys susitraukia atsakydami į mechaninį ir elektros dirgiklį, kai kurie kiti audiniai reaguoja į cheminių medžiagų poveikį. Tokios reakcijos vadinamos supravitalinėmis. Teismo medicinoje pagal jas nustatomas mirties laikas.

32. Supravitalinės reakcijos Idiomuskulinė raukšlė - vietinė raumenų reakcija į mechaninį dirginimą. Sudavus kietu daiktu į raumenis (pvz., į žasto dvigalvį raumenį), atsiranda iškilimas, vadinamas idiomuskulinė raukšle. Tai reiškia, kad žmogus mirė mažiau kaip prieš 6 val. Praėjus 6-11 val. po mirties, raukšlė nebesusidaro, bet raumenų reakcija dar išlieka ir smūgio vietoje gali būti apčiuopiama pirštais. Praėjus 12 val. po mirties jokios raumenų reakcijos nebebūna.

33. Supravitalinės reakcijos Raumenų reakcijaį dirginimą elektra. Adatėlių pavidalo elektrodus įdūrus į bet kurio raumens priešingus galus ir įjungus elektros srovę, raumuo susitraukia 6-12 val. po mirties.

34. Supravitalinės reakcijos Vyzdžių reakcija į atropiną ir pilokarpiną. Po mirties iki 1,5 paros vyzdžiai reaguoja į pilokarpino ir atropino tirpalus: įšvirkštus į priekinę akies kamerą 1proc. pilokarpino tirpalo, vyzdžiai susitraukia, o įšvirkštus 1 proc. atropino — išsiplečia.

35. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI SKIRSTOMI Į DVI GRUPES: • lavono irimas (puvimas, entomofaunos- vabzdžių, gyvūnų - ardomasis poveikis); • užsikonservavimas (mumifikacija, suvarškėjimas, užsikonservavimas durpyne).

36. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI PUVIMAS • tai baltymų skilimas dėl mikroorganizmų poveikio. • puvimą sukelia aerobinės — žarnyno lazdelės, proteus grupės mikrobai, B. subtilis, B. mesentericus, B. pyocyanium, streptococuspyogenes ir kt. bei anaerobinės - B. putrificus, B. Perfringens ir kt. bakterijos. • Optimaliausia aplinkos temperatūra lavonui pūti yra 30-40 C. Greičiausiai lavonai pūva ore, lėčiau vandenyje, dar lėčiau — žemėje.

37. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis • vabzdžių vystymosi lavone cikliškumas gali padėti nustatyti mirties laiką. • Musių bei vabalų lervos, esant didžiausiam jų aktyvumui, lavono minkštuosius audinius iki kaulų gali sunaikinti per 1 mėnesį, o naujagimio lavono - per 1,5-2 savaites.

38. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Mumifikacija(mumificatio). • Sausoje, šiltoje, gerai vėdinamoje aplinkoje lavonas nustoja pūti ir pradeda džiūti. Kai aplinkos oras būna šiltesnis už skysčius lavono viduje, šie greičiau išgaruoja. • reikšmė teismo medicinai yra ta, kad išlieka bendras lavono vaizdas, leidžiantis nustatyti lytį, ūgį, amžių, sužalojimus ir kitus individualius anatominius ypatumus, o specialus mumifikuoto kūno apdorojimas kartais leidžia atkurti pirminį kūno vaizdą.

39. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Suvarškėjimas(saponificatio). • Lavonas suvarškėja trūkstant oro drėgnoje, šaltoje aplinkoje - dažniausiai vandenyje arba molingoje dirvoje. • lavono riebalai suskyla j gliceriną ir riebalines rūgštis, kurios jungiasi su kalcio bei magnio druskomis ir susidaro vandenyje netirpūs junginiai — lavono muilas, arba lavono varškė (adipocere). • Visas lavonas gali suvarškėti per 10-12 mėn.

40. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Suvarškėjimas (2)‏ • reikšmė teismo medicinai tai, kad kartais galima atpažinti nežinomą asmenį, nes išlieka veido minkštųjų audinių bendras vaizdas ir forma. Taip pat išlieka mechaniniai sužalojimai, kulkų angos, stranguliacinė vaga. Suvarškėjusiuose vidaus organuose galima rasti alkoholio, kitų nuodų.

41. VĖLYVIEJI LAVONINIAI REIŠKINIAI Užsikonservavimas durpyne (taninisatio)‏ • Dėl durpyne susikaupusių humusinių rūgščių oda sustandėja ir paruduoja, išnyksta puvimo mikrobai, kauluose esančios mineralinės druskos ištirpsta ir išplaunamos. Dėl to kaulai suminkštėja, tampa lankstūs, net perpjaunami peiliu. Vidaus organai susitraukia ir sumažėja. • Užsikonservavęs durpyne lavonas gali išsilaikyti labai ilgai, net šimtmečius.

42. Ačiū už dėmesį