INTERMODALINIO TERMINALO SUKURIAMOS GALIMYBĖS VERSLUI, PLĖTROS PERSPEKTYVOS IR PLANAI

1. INTERMODALINIO TERMINALO SUKURIAMOS GALIMYBĖS VERSLUI, PLĖTROS PERSPEKTYVOS IR PLANAI 2013-03-07 Mindaugas Butnorius

2. Vystomi reguliarių konteinerinių traukinių projektai

3. Viešieji logistikos centrai (VLC) Klaipeda Kaunas Vilnius Klaipėdos uostas Logistikos centras Geležinkelių tinklas NVS ES „RailBaltica“ Intermodalinis terminalas

4. VLC sąvoka: VLC yra vieta, kurioje vykdomos visos veiklos, susijusios su transportu, logistika, prekių paskirstymu įvairių operatorių komerciniais pagrindais. Operatoriai yra arba savininkai, arba nuomininkai pastatų ir įrangos (sandėliai, paskirstymo centrai, biurai, sunkvežimių aptarnavimo centrai ir pan.). Tam, kad atitiktų laisvos konkurencijos sąlygas, VLC turi būti atviras visoms kompanijoms vykdančioms aukščiau išvardytas veiklas. Tam, kad užtikrinti sinergiją ir komercinę kooperaciją yra būtina, kad logistikos centras būtų valdomas atskiro neutralus juridinio vieneto (pageidautina VPP); Tam, kad paskatinti intermodalinio transporto vystymasi turi būti aprūpinta visa intermodalinio krovos įrangos perkrovimo įranga. Šaltinis: Best practicehanbookforlogisticscentersinBalticSeaRegion ,NTERREG III B programmeproject, NeLoc. Interminalas Konteinerių aptarnavimo centras

5. Vilniaus VLC

6. Vystymo etapai I etapas– Terminalas ir logistikos parkas, 54 ha II etapas– logistikos parko vystymas, 104 ha III etapas– logistikos parko vystymas, 300 ha

7. Pirmas vystymo etapas (32 ha.) 9 h. 3,3 h. 13,6 h. Intermodalinis terminalas 2,5 h. 4,5 h. Intermodalinis terminalas Logistikos parkas

8. Vilniaus VLC importo paskirstymui Vilniaus VLC išplės Klaipėdos uosto aptarnavimo rinką į konkuruojančių uostų (pav. Gdansko, Ventspilio, Rygos...) istorinesrinkos teritorijas. Transportavimu, sandėliavimu ir logistika užsiimančioms kompanijoms (tiek įsisteigusioms Vilniaus VLC tiek jau dabar veikiančioms Vilniuje ir aplinkiniuose regionuose) atsivers geresnės galimybės plėtoti krovinių paskirstymą tiek vietiniams prekybininkams tiek Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ar Ukrainos. Išnaudojant vežimo geležinkeliais ekonomiškumą didelė dalis krovinių vežamų tarp Klaipėdos ir Vilnius būtų perkelta nuo kelių ant geležinkelių nukreipiant juos ir nuo miesto centro, taip atlaisvinant šalies kelius, didinant saugumą ir mažinant sunkiųjų transporto priemonių neigiamą poveikį gamtai ir žmonėms. VLC Krauti konteineriai Tušti konteineriai

9. Kauno VLC Dviejų vėžių terminalas 1435 mm pločio vėžė 1520 mm pločio vėžė

10. Išsidėstymo planas Kaunas LC 1435 mm pločio vėžė Greitkelis „Klaipeda-Vilnius“ Autokelias 1435 mm pločio vėžė 1520 mm pločio vėžė

11. Modalinis pasiskirstymas Lietuva/Baltarusija: 71% geležinkeliais; 29%keliais Lietuva/Lenkija: 3%geležinkeliais; 97% keliais

12. Klaipėdos VLC III etapas II etapas I etapas

13. Geležinkeliais išvežamų konteinerių kiekis Klaipėdos uoste Pastebima tendencija, kai Klaipėdos uoste smarkai išauga perkraunamų konteinerių kiekis geležinkeliais pervežamų krovinių dalis turi tendenciją mažėti. Kas ryškiai pasimatė 2008 m. kai dėl konteinerių išvežimo problemų rinkos dalis smuko ir vėl atsistatė tik ženkliais sumažėjus perkrautų konteinerių kiekiu 2009. 2010 m vėl atsistačius konteineriniams pervežimais geležinkelių dalis vėl parodė mažėjimo tendenciją.

14. Klaipėdos VLC intermodalinio terminalo koncepcija Klaipėdos uoste įvesti tikrąją „Šaudyklinių traukinių koncepciją“; Tam reikalinga įrengti sausumos konsolidacinį terminalą, kuris būtų šaudyklinių konteinerinių traukinių atvykimo ir išvykimo taškas; Greitieji tiesioginiai konteineriniai traukiniai atvyksta tiesiogiai į terminalą; Konteineriai nukraunami į aikštelę ir paimami anksčiau į aikštelę suvežti (vietoj padavimo atskirais vagonais į atskirus terminalus); Atvykimas ir išvykimas – pagal reguliarų ir patikimą grafiką (be sausumos terminalo nėra įmanoma).

15. Ačiū už dėmesį