Ūkio sektoriaus ES struktūrinės paramos panaudojimas po 2013 m.

1. Ūkio sektoriaus ES struktūrinės paramos panaudojimas po 2013 m. Dr.Mindaugas Petrauskas

2. Pagrindiniai strateginiai dokumentai ES 2020 strategija Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ Lietuvos inovacijų strategija 2010–2020 metais Lietuvos verslumo skatinimo 2011–2020 metų programa

3. ES2020 STRATEGIJA PRIORITETAI Pažangus augimas Tvarus augimas Integracinis augimas TIKSLAI PAVYZDINĖS INICIATYVOS Inovacijos “Innovation Union” Klimato kaita ir Energetika “Resource efficient Europe” Užimtumas ir žinios “An agenda for new skills and jobs” Švietimas “Youth on the move” Konkurencingumas “An industrial policy for the globalisation era” Kova prieš skurdą “European platform against poverty” Skaitmeninė Visuomenė “A digital agenda for Europe” Vieninga rinka Europa 2020 finansavimas (EU budget, EIB) ES Išoriniai veiksmai

4. ES2020 STRATEGIJA 2020 m. Europos strategijos pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ sudaryti geresnes pagrindines sąlygas ir finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų užtikrinta, jog novatoriškos idėjos virstų prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo kūrimą. „Judus jaunimas“ gerinti švietimo sistemų rezultatus ir sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką. „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ greičiau plėtoti spartųjį internetą ir užtikrinti, kad namų ūkiai ir įmonės galėtų naudotis bendros skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais. padėti atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo, remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ūkio, didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, modernizuoti mūsų transporto sektorių ir skatinti energijos vartojimo efektyvumą. „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ kurti geresnę verslo aplinką, visų pirma MVĮ, remti tvirtos ir tvarios pramonės bazės kūrimą, kad galėtume konkuruoti pasauliniu mastu. modernizuoti darbo rinkas ir žmonėms suteikti daugiau galių sudarant galimybes tobulinti įgūdžius bet kuriuo gyvenimo etapu, kad būtų didinamas darbo jėgos aktyvumas, darbo pasiūla labiau atitiktų paklausą, taip pat pasitelkiant darbo jėgos judumą. „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ „Europos kovos su skurdu planas“ užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, kad visi galėtų pasinaudoti augimo ir naujų darbo vietų teikimais privalumais, o skurstantys ir socialiai atskirti asmenys galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti visuomenėje.

5. ES 2020 – pagrindiniai siekiai Pagrindinės kryptys: • Inovacijos; • Švietimas; • Skaitmeninė visuomenė; • Klimato kaita ir energetika; • Konkurencingumas; • Užimtumas ir žinios; • Kova prieš skurdą. • Ūkio prioritetai: • Moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei inovacijoms skirtos paramos optimizavimas, žinių trikampio tobulinimas ir skaitmeninės ekonomikos potencialo naudojimas; • viešųjų finansų kokybės ir tvarumo užtikrinimas; • verslo ir vartotojų aplinkos gerinimas ir pramonės bazės modernizavimas; • dalyvavimo darbo rinkoje ir struktūrinio nedarbo mažinimas; • mokslinio integralumo, verslo ir mokslo bendradarbiavimo Lietuvos ir tarptautiniu mastu skatinimas; • mokslo rezultatų sklaidos užtikinimas, kuriant MTEP infrastruktūrą bei bendradarbiavimo tinklus; • administracinės naštos verslui mažinimas, mokesčių politikos peržiūra, parama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, gerinant jų priėjimą prie finansavimo šaltinių, verslumo skatinimas; • pramonės vystymas. Pagrindiniai tikslai: • 75 % 20–64 amžiaus žmonių turėtų turėti darbą; • 3 % ES BVP turėtų būti investuojami į MTTP bei inovacijas (viešosios ir privačiosios investicijos); • Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % (arba net 30 %, jei tam bus tinkamos sąlygos), 20 % energijos turi būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

6. Pasirengimas 2014–2020 m. laikotarpiui • Peržiūrimi strateginiai dokumentai, identifikuojamos finansavimo sritys. • Vertinimo projektu „ Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtų bendrai finansuojamų iš ES struktūrinių fondų lėšų ekonomikos sektorių būklės pokyčių vertinimas“ kuriamas makroekonominis modelis. • Siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo vykdomi sektorių vertinimai, pvz. „ Lietuvos mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimo efektyvumo bei finansavimo galimybių koordinavimo vertinimas“, „Verslo sektoriaus finansavimo ir valstybės pagalbos teikimo iš įvairių finansavimo šaltinių (žemės ūkio fondai, struktūriniai fondai, nacionaliniai) koordinavimo vertinimas“. • Artimiausiu metu planuojama sudaryti darbo grupę 2014–2020 m. klausimams spręsti.