2013 m. kovo 26 d.

1. 2013 m. kovo 26 d. 1-4 klausimai LPK konsultacinis posėdis Vilnius

2. Klausimas Nr. 1 Dėl pelno mokesčio sumokėjimo termino keitimo

3. Pelno mokesčio mokėjimas • Šiuo metu metinę pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti iki kitų metų birželio 1 d., o mokestį sumokėti iki spalio 1 d. • Iki spalio 1 d. paprastai mokamas ne visas pelno mokestis už praėjusius metus, o skirtumas tarp jau sumokėtų avansinių pelno mokesčio įmokų ir apskaičiuoto metinio pelno mokesčio. • Finansų ministerijos siūlymas – suvienodinti metinės pelno mokesčio deklaracijos ir mokesčio mokėjimo terminus iki birželio 1 d. (paankstinti 4 mėn.).

4. Klausimas Nr. 2 Dėl Prezidentės siūlymų keisti Civilinį kodeksą, Akcinių bendrovių įst. ir kt.

5. LR Prezidentės siūlomi pakeitimai Papildyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 ir 6.871 straipsnius Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 44 ir 47 straipsnius Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnius

6. Prielaidos įstatymų pakeitimui • Palankios sąlygos daryti sukčiavimo pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl kurių nukenčia tiek privačių asmenų, tiek ir valstybės interesai • Paplitęs sukčiavimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas • Fiktyvūs sandoriai, tarp kurių dominuoja paskolos ir dovanojimo sutartys • Galimybės manipuliuoti uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis. • Suklastotų vekselių panaudojimas turtui užvaldyti.

7. Pakeitimų tikslai ir uždaviniai Apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sandorius ir taip mažinti prielaidas šių nusikaltimų bei kitų panašių pažeidimų paplitimui. Įstatymų projektams keliamas uždavinys – atitinkamai tikslinant Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas, plėsti notarinės sandorių formos reikalavimą taip, kad jis apimtų dažniausiai klastojamas fizinių ir juridinių asmenų sutartis, kurios vėliau panaudojamos nusikalstamų veikų darymui.

8. Esamas teisinis reglamentavimas Privaloma notarinė forma numatyta tik dovanojimo sutarčiai, kai jos suma viršija penkiasdešimt tūkstančių litų. Paskolos sutartis gali būti sudaroma paprasta rašytine forma. Akcijų pasirašymo ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartims nustatyta paprasta rašytine forma. Akcijų perleidimo faktas fiksuojamas akcijų apskaitos dokumentuose, kurią tvarko pati bendrovė. Nėra mechanizmo, užtikrinančio patikimos informacijos uždarosios akcinės bendrovės akcininkus kaupimą Visi vekseliai sudaromi paprasta rašytine forma ir galimai suklastotas – vekselis, vėliau patvirtintas notaro, savo galia praktiškai prilygsta teismo sprendimo pagrindu išduotam vykdomajam dokumentui

9. Siūlomas reglamentavimas Privaloma notarinė forma paskolos sutartims, jeigu paskolos suma viršija penkiasdešimt tūkstančių litų. Privaloma notarinė forma vekseliams, kurių suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų. Privaloma notarinė forma akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų Privaloma notarinė forma akcijų pasirašymo sutartims kai visa ar dalis pasirašytų akcijų emisijos kainos apmokama nepiniginiu įnašu – nekilnojamuoju turtu Detalizuojami reikalavimai vekselių, kuriems pagal siūlomus Civilinio kodekso pakeitimus bus privaloma notarinė forma, pasirašymui ir papildomų įrašų juose atlikimui.

10. Laukiamas rezultatas Smarkiai apribotos galimybės sudaryti fiktyvius paskolos sandorius, steigti ir perleisti realios finansinės ūkinės veiklos nevykdančias įmones ar atlikti manipuliacijas su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis. Įstatymų pakeitimai mažins sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo ir kitų panašaus pobūdžio savanaudiškų nusikaltimų, taip pat – mokestinių pažeidimų paplitimą Tais atvejais, kai tokios veikos vis dėlto padaromos, – palengvins jų atskleidimą ir kaltininkų patraukimą atsakomybėn.

11. Siūlomų pakeitimų vertinimas Siūlomas reguliavimas ženkliai padidintų biurokratinę naštą verslui ir pablogintų investicinę aplinką Lietuvoje Nesąžiningi asmenys notarinės formos reikalavimą galėtų pakankamai lengvai apeiti skaidydami sandorius į kelis atskirus mažesnius nei 50 000 litų vertės sandorius Siūlomas reguliavimas reikalautų atvykti į Lietuvą pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atbaidyti dalį potencialių užsienio investuotojų Notarinės sandorio formos reikalavimo įgyvendinimas sąlygotų papildomos išlaidas sandorių sudarymui Notarinės sandorio formos reikalavimas sąlygotų reikštų didesnes sandorių sudarymo laiko sąnaudas

12. LPK sprendimo alternatyvos • I alternatyva - nepritarti siūlomiems pakeitimams ir siūlyti Seimui juo atmesti • II alternatyva • numatyti, kad uždarųjų akcinių bendrovių, kurios perduoda akcijų apskaitos tvarkymą nepriklausomiems licencijuotiems subjektams (finansų maklerio įmonėms, bankams, centriniam depozitoriumui), akcijų perleidimui nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas • notarinės formos reikalavimo netaikyti tais atvejais kai vekselio davėjas (skolininkas) arba gavėjas (kreditorius) yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sumos) • notarinės formos reikalavimo netaikyti tais atvejais kai viena iš paskolos sutarties šalių yra juridinis asmuo (nepriklausomai nuo sumos) • III alternatyva – notarinės formos reikalavimo netaikyti, bet nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuris įpareigotų informacijos apie sudarytus sandorius privalomą pateikimą viešajam registrui (pvz. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomam Sutarčių registrui)

13. Klausimas Nr. 3 Dėl mokestinių paskatų pajamoms natūra

14. Pajamų natūra apmokestinimas Šiuo metu iš darbdavio gaunama papildoma nauda (pvz., kelionės, sporto klubų abonementai ir pan.) apmokestinamos GPM, PSD ir SoDra kaip darbo pajamos. Prizai iki 700 litų vertės per metus gaunami iš darbdavio neapmokestinami. Prizas − tai varžybų, konkursų, parodų ar kitokių renginių metu gyventojo pinigais arba natūra gautas apdovanojimas (kai laimėtojas nustatomas pagal sėkmės principą arba pagal tam tikrų sąlygų įvykdymą). Siūlymas – pakelti 700 litų ribą bei išplėsti „prizo“ sąvoką.

15. Klausimas Nr. 4 Dėl lengvatos akcijų planams

16. Akcijų planų apmokestinimas Darbdaviai siekdami motyvuoti darbuotojus, pasiekusius iškeltus tikslus, gali suteikti galimybę ateityje nemokamai arba lengvatine kaina įsigyti įmonės, kurioje dirba, akcijų. Dabar jos apmokestinamos kaip darbo santykių pajamos – GPM, PSD ir SoDra. Be to, mokesčio nuo pajamų natūra skaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas yra sudėtingesnis iš administracinės pusės.

17. Siūlymas dėl akcijų planų Akcijų planai skatina darbuotojų lojalumą bei darbo efektyvumą. Panašią lengvatą jau keletą metų turi Estija ir ką tik įvedė Latvija. Akcijų planų dalyvių pajamos turėtų būti apmokestinamos palankiau negu su darbo santykiais susijusios pajamos –„atidėto“ darbo užmokesčio mokėjimui turi būti taikomos konkrečios lengvatos, kad tai būtų patrauklu. SiūlomeGPM bei Sodra neapmokestinti tų pajamų, kurios gautos ne anksčiau kaip po trijų metų nuo dalyvavimo įmonės siūlomame akcijų plane sutarties pasirašymo dienos.