Kogeneracijos potencialas ir jos plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje perspektyvos

1. Kogeneracijos potencialas ir jos plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje perspektyvos Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2007 m. kovo 6 d. Nacionalinis seminaras "Paskirstytosios energijos gamybos vaidmuo Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse"

2. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus plėtra/Nacionalinė šilumos energetikos strategija (2007)/ Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025 metų nedidės, kadangi įdiegus pastatų atnaujinimo programas, energijos vartojimas juose sumažės dvigubai, o naujai statomų pastatų charakteristikos atitiks ES standartus • Šilumos ūkį tvarkyti pagal šilumos ūkio specialiuosius planus • Palaipsniui įrengti termofikacines elektrines • Iki 2020 m. pastatyti 400 MW bendros galios termofikacines elektrines Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje ir kt. • Skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų • Skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių: • Iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo įrenginį (pajėgumas: 200 tūkst. t/metus) • 2010-2025 m. panašius įrenginius pastatyti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. • Iki 2015 m. modernizuoti šilumos tiekimo sistemas (pakeisti iki 75% esamų vamzdynų) • Sudaryti palankias sąlygas namams renovuoti • Per energetinių paslaugų įmones skatinti privataus kapitalo dalyvavimą šilumos ūkio modernizavimo projektuose. • Sudaryti sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme. • Užtikrinti rezervinių kuro atsargų kaupimą.

3. NES priemonių planas 2007-2013 (CŠT sektoriaus plėtros priemonės)

4. = 35 35 73 Elektra 50/55% Ko – generacija 100 120 Šiluma 85/90% = 50 50 PIRMINĖS ENERGIJOS SUTAUPYMAS Pirminės energijos sutaupymas: PES = 20/120 = 16,67%

5. KONDENSACINĖ ELEKTRINĖ KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ ELEKTROS ENERGIJA 37 % KURO ENERGIJA 100 % ELEKTROS ENERGIJA 37 % ŠILDYMUI 35 % Į ŠILUMOS TINKLUS 53 % Gamybos nuostoliai po 10 % Tiekimo nuostoliai 18 % Nepanaudojama energija (nuostoliai) 53 % NAUDINDUMO KOEFICIENTAS 72 % NAUDINDUMO KOEFICIENTAS 37 %

6. ES DIREKTYVA 2004/8/EB • Dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti direktyvą 92/42/EEB NACIONALINĖS STUDIJOS • 2005 m. “Didelio naudingumo kogeneracijos potencialo Lietuvoje analizė ir reikiamų metodikų ar kitų teisinių priemonių, būtinų pilnam Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB įgyvendinimui, parengimas • 2006 m. “Elektros energijos pagamintos didelio naudingumo termofikacijos būdu kilmės garantijų, teikimo teisinio reglamentavimo rekomendacijų parengimas” • 2007 m. “NES numatytų kogeneracijos plėtros apimčių įgyvendinimo įtakos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus efektyvumo didinimui ir šilumos bei elektros savikainos mažinimui analizė ir rekomendacijų jų įgyvendinimui parengimas”

7. Apibrėžimai (2004/8/EB) Kogeneracija (kogeneracijos procesas) – tai vienalaikė energijos gamyba, kai bendro proceso metu gaminama naudingoji šilumos bei elektros ir (ar) mechaninė energija. Kogeneracijos jėgainė (elektrinė) – įrenginių grupė, skirta elektros ir šilumos energijos gamybai, kurioje dalis naudingosios šilumos ir elektros/mechaninės energijos pagaminama kogeneracijos proceso metu. Kogeneracijos blokas – tai technologiškai susietų įrenginių grupė skirta bendro technologinio proceso metu gaminti elektros ir šilumos ar (ir) mechaninę energiją. Pvz.: garo katilas, garo turbina su elektros generatoriumi; dujų turbina, katilas utilizatorius, garo turbina ir generatorius. Didelio naudingumo termofikacija – tai termofikacija, atitinkanti III priede nustatytus kriterijus; Mikro termofikacijos įrenginiai – tai termofikacijos įrenginiai, kurių didžiausia elektros gamybos galia yra mažesnė už 50 kW; Mažos apimties termofikacija – tai mažesnės kaip 1 MW elektros galios termofikacijos įrenginiai

8. Esama padėtis • Jėgainių skaičius: 36 vnt (t.sk. CŠT įmonių – 18vnt; pramonės įmonių – 14 vnt; žemės ūkio ir visuomeninių įmonių – 4 vnt) • Instaliuota galia: • Elektros: 2667 MW (t.sk. biokuro jėgainės: 18 MW) • Šilumos: 4856 MW (t. sk biokuro jėgainės: 90 MW) • CŠT kogeneracinių jėgainių gamyba (2005): • Elektros: 1764 GWh (16,5% nuo elektros kiekio, patiekto į nacionalinį elektros tinklą) • Šilumos: 4793 GWh (47,4% nuo bendro šilumos kiekio patiekto į CŠT tinklą) • Potencialas: • Elektros: • 610,9 MW instaliuotinos elektros galios CŠT sistemose, kuriose yra galimybė naudoti gamtines dujas • 41,4 MW CŠT sistemose, kuriose gamtinių dujų nėra. • Šilumos: • 645,6 MW CŠT sistemose, kurios turi galimybę naudoti gamtines dujas • 115,4 MW CŠT sistemose, kurios ne. 652,3 MW 761 MW

9. Esamos kogeneracinės jėgainės (sąrašas)

10. CŠT kogeneracinių elektrinių elektros energijos kiekis patiektas į tinklą, 2005 • Pasiekti, kad iki 2020 m. kogeneracinėse elektrinėse pagaminama : • elektros energija sudarytų ne mažiau kaip 35 % (šiuo metu sudaro ~16 %) bendro elektros balanso; • Šilumos energija sudarytų ne mažiau kaip 75 % (šiuo metu sudaro ~50 %) bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso.

11. Kogeneracijos plėtros potencialas 7,1 TWh

12. ES Struktūrinės paramos panaudojimas 2007-2013 m. • Šilumos transportavimo tinklų ir jų priklausinių rekonstrukcija ir plėtra – parama iki 250 mln. Lt; • Energijos efektyvumą didinančių priemonių diegimas esamuose įrenginiuose – parama iki 90 mln.Lt; • Kogeneracijos plėtra centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai – parama iki 110 mln. Lt. • Buitinių atliekų deginimas– parama ??? mln. Lt.

13. Spręstinos problemos kogeneracijos plėtrai • Patikslinti elektros energijos supirkimo mechanizmą ir kainodarą, įvertinant kogeneracijos tikslingumą socialinės ekonomikos požiūriu (valstybiniame mastelyje); • Pradėti rengti investicinius projektus (verslo planus) 2007 – 2013 metams, įvertinant įmonių finansines galimybės projektų bendrafinansavimui ir laukiamą efektą šilumos bei elektros energijos gamybos ilgalaikėms kainoms (įmonių mastelyje); • Pradėti būtinus parengiamuosius darbus: teisės į disponuojamą turtą, teritorijų planavimo dokumentai ir pan. (įmonių mastelyje).

14. Primary Resource Factor (PRF) for different heating options 2 1 Electric heating Oil or gas boiler Heat pump DH (Coal CHP) DH (Gas CHP) DH (Biomass, waste incineration) DH (Waste heat) DH (Heat only boilers with fossil)

15. ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) Today Market share 35% 5.290 GWh Heat sold 2020 expected market share > 50% 7.500 GWh heat sold Growth based mainly on renewables and waste heat! 15

16. ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) New plants already under construction 2006 – biomass CHP + 37 MWth 2008 – waste utilisation Pfaffenau + 54 MWth 2008 – Geothermal source + 15 MWth 2009 – CHP repowering Simmering 1/2 + 170 MWth Installations to utilise capacities and to raise efficiency Additional mesh in the network + 100 MW useable Heat storage facility for district heating + 170 MW usable Planned plants – mid and long term options Bio fuel plants Further CHP-Repowering Coal based CHP including CO2 separation 16

17. ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) = No Energy wasted What is possible in Vienna is also possible elsewhere 17

18. Euroheat & Power Efficiency + renewables = district heating and cooling

19. Biokuras Iškastinis kuras Kogeneracija Centralizuotas šilumos tiekimas – lanksti, patikima ir galinti naudoti įvairų kurą sistema Atliekinė pramonės įmonių šiluma Geoterminė energija Komunalinės atliekos

20. Centralizuotai tiekiama šiluma – švari aplinka Vilnius – įrengta centralizuota šilumos sistema Praha – įrengta centralizuota šilumos sistema Anglijos miestas –įrengtos individualios (decentralizuotos) šildymo sistemos

21. Lietuvos CŠT sektorius apima I Stambios įmonės (>5 GWh šilumos gamyba per metus) • 58 šilumos tiekimo įmonės • 94hidrauliškai vientisos CŠT sistemos • ~27000 pastatų, iš jų ~17000 daugiabučiai • ~ 660000 butų (~ 2 mln. gyventojų) • Kuro suvartojimas ~1 mln. t.n.e./metus • Metinė apyvarta ~1 mlrd. Lt • VKEKK tvirtina kainas ir išduoda licencijas • Metinė gamyba ir realizacija: • ~ 10000 GWh patiekiama į tinklą • ~8200 GWh parduodama vartotojams • 12,9 ct/kWh vidutinė šilumos kaina nuo 2006 m. liepos 1 d. II Smulkios sistemos (<5 GWh šilumos gamyba per metus) • ~300 sistemų • Savivaldybės nustato kainas ir • išduoda licencijas • Nevykdo ŠŪĮ 30 str. 8 p. nuostatų (nepraneša VKEKK apie nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą) • Trūksta (nėra) duomenų apie šias įmones ir jų sistemų būklę • Metinė gamyba: • ~1000 GWh (apie 10% rinkos) • ~ 20,0 ct/kWh vidutinė šilumos kaina