15 paskaita. Rinkos paklausa

1. 15 paskaita. Rinkos paklausa 15.1 Nuo individo iki rinkos paklausos 15.2 Atvirkštinė paklausos funkcija 15.3 Diskrečiosios prekės 15.4 Intensyvi ir ekstensyvi riba 15.5 Elastingumas 15.6 Elastingumas ir paklausa 15.7 Elastingumas ir pajamos 15.8 Pastovaus elastingumo paklausos 15.9 Elastingumas ir ribinės pajamos 15.10 Ribinių pajamų kreivės 15.11 Elastingumas pajamoms

2. Įvadas Ankstesniose paskaitose matėme, kaip modeliuoti atskiro vartotojo pasirinkimą. Čia sužinosime, kaip sudedant individualius pasirinkimus gauti bendrą rinkos paklausą. Turėdami rinkos paklausos kreivę, ištirsime vieną jos savybę - ryšį tarp paklausos ir pajamų.

3. Nuo individo iki rinkos paklausos i - tojo vartotojo paklausos funkcijà pirmai prekei paþymëkime xi1(p1,p2,m), o funkcijà antrai prekei - xi2(p1,p2,m). Tarkime, rinkoje yra n vartotojø. Tada pirmos prekës rinkos paklausa, dar vadinama pirmos prekës visumine paklausa, yra visø vartotojø individualiø paklausø suma: Analogiška lygybė galioja ir antrai prekei.

4. Nuo individo iki rinkos paklausos (2) Kadangi kiekvieno asmens paklausa kiekvienai prekei priklauso nuo kainų ir jo piniginių pajamų, visuminė paklausa paprastai priklausys nuo kainų ir pajamų pasiskirstymo. Tačiau kartais geriau manyti, kad visuminė paklausa yra kažkokio „reprezentatyvaus vartotojo", kuris turi pajamas, lygias visų individų pajamų sumai, paklausa. Sąlygos, leidžiančios taip manyti, gana riboja, ir išsamiai aptarti tokią problemą neleidžia šių paskaitų galimybės. Jei laikysimės reprezentatyvaus vartotojo prielaidos, tai visuminė paklausos funkcija įgaus X1(p1,p2,M) pavidalą; čia M yra visų individualių vartotojų pajamų suma. Pagal šią prielaidą visuminės paklausos funkcija ekonomikoje yra tokia pat kaip atskiro individo, kuris susiduria su kainomis (p1,p2) ir turi M dydžio pajamas.

5. Nuo individo iki rinkos paklausos (3) Jei visas pinigines pajamas ir antros prekės kainą laikytume pastoviomis, tai galėtume pavaizduoti ryšį tarp visuminės paklausos pirmai prekei ir jos kainos, kaip 15.1 paveiksle. Atkreipkite dėmesį į tai, kad ši kreivė yra nubrėžta visų kitų prekių kainas ir pajamas laikant pastoviomis. Jei jos pasikeistų, tai visuminės paklausos kreivė pasislinktų.

6. 15.1 pav. Rinkos paklausos kreivė. Rinkos paklausos kreivė yra visų individualių paklausos kreivių suma.

7. Nuo individo iki rinkos paklausos (4) Pavyzdžiui, jei pirma ir antra prekės yra pakaitalai, tai žinome, kad antros prekės kainos padidėjimas padidins pirmosios paklausą, kad ir kokia bebūtų jos kaina. Tai reiškia, kad antros prekės kainos pakilimas nulems pirmosios prekės visuminės paklausos kreivės poslinkį išorėn. Analogiškai, jei pirma ir antra prekės yra papildiniai, tai antrosios kainos padidėjimas pirmos prekės visuminės paklausos kreivę pastumtų vidun. Jei kokiam nors asmeniui pirma prekė yra normalioji, tai jo piniginių pajamų išaugimas, nieko kito nekeičiant, nulems individualios paklausos padidėjimą ir visuminės paklausos kreivę pastums išorėn. Jei taikysime reprezentatyvaus vartotojo modelį ir tarsime, kad pirma prekė yra normalioji reprezentatyviam vartotojui, tada bet kuris ekonominis pokytis, padidinantis visumines pajamas, padidins ir pirmos prekės paklausą.

8. Atvirkštinė paklausos funkcija Žiūrėdami į visuminės paklausos kreivę galime įsivaizduoti ir kad kiekis yra kainos funkcija, ir kad kaina yra kiekio funkcija. Norėdami pabrėžti pastarąjį požiūrį, kartais kalbame apie atvirkštine paklausos funkciją P(X). Ji rodo, kiek rinkoje turėtų kainuoti pirma prekė, kad jos būtų nupirkta X vienetų. Jau anksčiau matėme, jog prekės kaina matuoja ribinę pakeitimo normą (MRS) tarp jos ir visų kitų prekių, tai yra prekės kaina rodo bet kurio vartotojo, vartojančio šią prekę, ribinį norą mokėti už dar vieną papildomą prekės vienetą. Jei visi vartotojai moka tas pačias prekių kainas, tai visi jie, rinkdamiesi optimaliai, turės ir tą pačią ribinę pakeitimo normą. Todėl atvirkštinė paklausos funkcija P(X) matuoja ribinę pakeitimo normą, arba kiekvieno vartotojo, kuris įsigyja prekę, ribinį norą mokėti. Šio sudėties veiksmo geometrinė prasmė yra gana aiški. Atkreipkite dėmesį, kad paklausos ar pasiūlos kreives sudedame horizontaliai: esant bet kuriai tam tikrai kainai, sudedame individų vartojamus kiekius, o jie, kaip žinoma, yra matuojami horizontaliojoje ašyje.

9. „Tiesinių” paklausos kreivių sudėtis Tarkime, vieno asmens paklausos kreivė yra D1(p) = 20 - p, o kito - D2(p) = 10 - 2p. Kokia yra rinkos paklausos funkcija? Turėtume būti atidūs, kalbėdami apie tai, ką vadiname „tiesinėmis" paklausos funkcijomis. Kadangi neigiami prekės kiekiai paprastai neturi prasmės, todėl iš tiesų turime galvoje tai, jog individų paklausos funkcijos yra tokio pavidalo: D1(p) = max {20 - p, 0} D2(p) = max {10 - 2p, 0} Ką ekonomistai vadina „tiesinėmis" paklausos kreivėmis, iš tiesų nėra tiesinės funkcijos (15.2 paveikslas).

10. 15.2 pav. Dviejų „tiesinių” paklausos kreivių suma. Kadangi paklausos kreivės yra tiesės tik esant teigiamiems kiekiams, tai rinkos paklausos kreivė turės lūžį.

11. Elastingumas 6 paskaitoje sužinojome, kaip išvesti paklausos funkciją, žinant vartotojo pirmenybes. Dažnai įdomu išmatuoti paklausos „jautrumą” kainos ar pajamų pasikeitimams. Daug negalvojant atrodytų, kad tinkamas jautrumo matas būtų paklausos funkcijos nuolydis. Galiausiai pagal apibrėžimą paklausos funkcijos nuolydis yra pareikalauto kiekio ir kainos pokyčių santykis: o tai tikrai panašu į jautrumo matą.

12. Elastingumas (2) Tai tikrai jautrumo matas, bet jis turi tam tikrų trūkumų. Svarbiausias iš jų yra tas, kad paklausos funkcijos nuolydis priklauso nuo vienetų, kuriais matuojami kaina ir kiekis. Jei paklausą matuojame galonais, o ne kvortomis, nuolydis sumažėja keturis kartus. Užuot kiekvieną kartą tiksliai apibrėžus matavimo vienetus, yra patogiau susitarti naudoti nuo matavimo vienetų nepriklausantį jautrumo matą. Ekonomistai pasirinko matą, vadinamą elastingumu. Paklausos elastingumas kainai ε yra apibrėžiamas kaip procentinis kiekio pokytis, padalytas iš procentinio kainos pokyčio. Kadangi 10 procentų kainos padidėjimas yra toks pats procentinis padidėjimas tiek kainą matuojant Amerikos doleriais, tiek ir litais, tai, padidėjimą matuojant procentais, elastingumas išlieka nuo matavimo vienetų nepriklausančiu dydžiu.

13. Elastingumas (3) Simboliais elastingumo apibrėžimą galima užrašyti taip: Šią formulę pertvarkę gauname labiau paplitusią išraišką: Vadinasi, elastingumas gali būti išreikštas kaip kainos ir kiekio santykis, padaugintas iš paklausos funkcijos nuolydžio.

14. Elastingumas (4) Paklausos elastingumo ženklas paprastai yra neigiamas, kadangi paklausos kreivės turi neigiamą nuolydį. Tačiau apie elastingumą visą laiką kalbėti kaip apie kažką neigiamą būtų varginantis dalykas, todėl yra įprasta sakyti, kad jis yra lygus 2 ar 3, o ne -2 ar -3. Mes tiesiog pasistengsime ženklus išlaikyti tekste, nurodydami absoliutųjį elastingumo didumą, tačiau turėtumėte atsiminti, kad kalbant ženklas yra paprastai praleidžiamas. Kita problema dėl neigiamų dydžių kyla juos lyginant. Ar elastingumas, lygus -3, yra didesnis ar mažesnis už elastingumą, lygų -2? Algebros požiūriu -3 yra mažiau nei -2, tačiau ekonomistai sako, kad paklausa, kurios elastingumas kainai yra -3, yra „elastingesnė” už tą, kurios elastingumas -2. Šiose paskaitose stengsimės lyginti, atsižvelgdami į absoliutųjį didumą, kad išvengtume tokio dviprasmiškumo.

15. Tiesinės paklausos kreivėselastingumas Imkime tiesinę paklausos kreivę q = a - bp, pavaizduotą 15.4 paveiksle. Šios paklausos kreivės nuolydis yra konstanta -b. Įrašę ją į elastingumo formulę, gauname Kai p = 0, paklausos elastingumas yra lygus nuliui. Kai q = 0, paklausos elastingumas - (neigiama) begalybė. Kokiai kainai esant paklausos elastingumas lygus -1?

16. Tiesinės paklausos kreivėselastingumas (2) Norėdami surasti tokią kainą, užrašome lygtį: ir iš jos išreiškiame nežinomąjį p. Taip gauname kuri, kaip matome iš 15.4 paveikslo, yra pusiaukelėje paklausos kreive leidžiantis žemyn.

17. 15.4 pav. Tiesinės paklausos kreivės elastingumas. Vertikaliosios atkarpos elastingumas yra begalybė, kreivės viduryje jis lygus vienetui, o horizontaliosios atkarpos elastingumas - lygus nuliui.

18. Elastingumas ir paklausa Jei prekės absoliutusis paklausos elastingumas didesnis už 1, tai sakome, kad paklausa elastinga. Jei jis mažesnis už 1, tai sakome, kad paklausa neelastinga. Jei elastingumas tiksliai lygus -1, tai yra vienetinio elastingumo paklausa. Kai paklausos kreivė elastinga, tai pareikalautas kiekis yra labai jautrus kainai: kainą padidinus 1 procentu, pareikalautas kiekis sumažėtų daugiau nei 1 procentu. Įsivaizduokite elastingumą kaip pareikalauto kiekio jautrumą kainai, ir bus lengva atsiminti sąvokų elastinga ar neelastinga prasmę.

19. Elastingumas ir paklausa (2) Apskritai paklausos elastingumas priklauso nuo to, kiek prekė turi artimų pakaitalų. Paimkime kraštutinį atvejį - jau gerai žinomą pavyzdį su raudonais ir mėlynais pieštukais. Tarkime, kad visiems vartotojams šios prekės yra tobulieji pakaitalai. Tada jei kažkiek yra perkama kiekvienos iš jų, tai turi būti parduodama už tą pačią kainą. Pagalvokime, kas atsitiktų raudonų pieštukų paklausai, jei jų kaina pakiltų, o mėlynųjų išliktų ta pati. Aišku, jog jų paklausa nukristų iki nulio - raudonų pieštukų paklausa yra labai elastinga, nes jie turi tobuląjį pakaitalą. Prekei turint daug artimų pakaitalų, reikėtų tikėtis, kad jos paklausos kreivė turėtų būti labai jautri kainos pokyčiams. Kita vertus, jei prekei artimų pakaitalų yra mažai, tai jos paklausa gali būti gana neelastinga.

20. Elastingumas ir pajamos Pajamos yra tiesiog prekių kainos ir parduotų prekių kiekio sandauga. Jei prekių kaina kyla, tai parduotas kiekis mažėja. Todėl pajamos gali ir didėti, ir mažėti. Akivaizdu, kad tai, kaip jos kinta, priklauso nuo to, kiek paklausa yra jautri kainos pokyčiui. Jei, pakilus kainai, paklausa labai sumažėja, tai pajamos sumažės. Jei, padidėjus kainai, paklausa sumažėja nedaug, tai pajamos išaugs. Peršasi mintis, kad pajamų pokyčio kryptis yra susijusi su paklausos elastingumu. Iš tiesų yra labai naudingas ryšys tarp kainos elastingumo ir pajamų pokyčio. Pajamos yra apibrėžiamos: R = pq

21. Elastingumas ir pajamos (2) Jei leisime kainai keistis iki p + Δp, o kiekiui - iki q + Δq, tai gausime naujas pajamas, lygias R’ = (p + Δp)(q + Δq) = pq + qΔp + pΔq + ΔpΔq R atėmę iš R’, gausime ΔR = qΔp + pΔq + ΔpΔq Kadangi Δp ir Δq yra maži dydžiai, tai į paskutinį narį galime nekreipti dėmesio ir pajamų pokytį užrašyti tokiu pavidalu: ΔR = qΔp + pΔq

22. Elastingumas ir pajamos (3) Tai reiškia, kad pajamų pokytis yra apytikriai lygus kiekio ir kainos pokyčio sandaugos bei pradinės kainos ir kiekio pokyčio sandaugos sumai. Norėdami gauti pajamų pokyčio santykio su kainos pokyčiu išraišką, jį padalijame iš Δp ir gauname Geometriškai tai pavaizduota 15.5 paveiksle. Pajamos yra tiesiog stačiakampio plotas: kaina, padauginta iš kiekio. Kai kaina padidėja, pridedame stačiakampio plotą, apytiksliai lygų qΔp, kuris yra virš pajamų stačiakampio, tačiau atimame plotą, apytiksliai lygų pΔq, pajamų stačiakampio šone. Kai pokyčiai maži, tai tiksliai atitinka anksčiau išvestą išraišką. (Likusioji dalis ΔpΔq yra mažas plotas prie pajamų stačiakampio kampo, kuris yra labai mažas palyginti su kitais dydžiais.)

23. 15.5 pav. Kaip keičiasi pajamos, kintant kainoms. Pajamų pokytis gaunamas pridėjus stačiakampio plotą viršuje ir atėmus jo plotą šone.

24. Elastingumas ir pajamos (4) Kada gi bendras šių dviejų poveikių rezultatas bus teigiamas? Kitaip tariant, kada bus patenkinta nelygybė Pertvarkę gauname

25. Elastingumas ir pajamos (5) Kairioji šios išraiškos pusė yra ε(p), neigiamas skaičius. Padauginus iš -1, nelygybės ženklas pasikeičia į priešingą, todėl gauname: Taigi pajamos didėja, kai kaina didėja, jei absoliutusis paklausos elastingumo didumas yra mažesnis už 1. Pajamų mažėja, kai kaina didėja, jei absoliutusis paklausos elastingumo didumas yra didesnis už 1.

26. Pastovaus elastingumo paklausos Kokios paklausos kreivės yra pastoviai elastingos? Tiesinės paklausos kreivės elastingumas kinta nuo nulio iki begalybės, todėl ji tikrai nebus pastoviai elastinga. Kaip pavyzdį galime imti anksčiau aprašytą pajamų skaičiavimą. Žinome, kad jei elastingumas yra 1, esant p kainai, tai pajamos nekis, jei kaina pasikeis nežymiai. Todėl jei pajamos išliktų pastovios, esant bet kokiems kainos pasikeitimams, tai paklausos kreivė turėtų elastingumą -1 visur.

27. Pastovaus elastingumo paklausos (2) Tai juk labai paprasta. Mes tik norime, kad kaina ir kiekis būtų susieti formule o tai reiškia, kad ir yra pastovaus elastingumo, lygaus -1, paklausos funkcijos formulė. Funkcijos grafikas yra 15.6 paveiksle.

28. 15.6 pav. Vienetinio elastingumo paklausa. Kainos ir kiekio sandauga yra konstanta kiekviename šios kreivės taške. Taigi paklausos kreivė turi pastovų elastingumą, lygų -1.

29. Elastingumas ir ribinės pajamos 15.7 dalyje aprašėme, kaip keičiasi pajamos kintant prekės kainai. Tačiau dažnai, ypač nagrinėjant firmos sprendimus, kiek gaminti, naudinga žinoti, kaip kinta pajamos, kai keičiame prekės kiekį. Jau matėme anksčiau, kad jei kainos ir kiekio pokyčiai yra maži, tai pajamų pokytis yra lygus ΔR = pΔq + qΔp Abi šios lygybės puses padaliję iš Δq, gauname ribinių pajamų išraišką:

30. Elastingumas ir ribinės pajamos (2) Abi šios lygybės puses padaliję iš Δq, gauname ribinių pajamų išraišką: Šią formule galime parašyti kaip

31. Elastingumas ir ribinės pajamos (3) Kas gi yra antrasis narys skliaustų viduje? Ne, tai nėra elastingumas, tačiau esame netoli nuo jo. Tai yra atvirkštinis elastingumo dydis: Tokiu būdu ribinių pajamų išraiška tampa

32. Elastingumas ir ribinės pajamos (5) Tai reiškia, kad jei paklausos elastingumas yra -1, tai ribinės pajamos lygios nuliui - gamybos apimtį padidinus pajamos nepasikeičia. Tai visiškai prasminga. Jei paklausa kainai nėra labai jautri, tai turėsite labai sumažinti kainas, kad padidintumėte gamybos apimtį, o pajamos sumažės. Tai visiškai atitinka ankstesnę analizę, kai buvo nurodyta, kaip keičiasi pajamos, kintant kainai, nes kiekio padidėjimas reiškia kainos sumažėjimą, ir atvirkščiai.

33. Kainodara Įsivaizduokite, kad gaminate kažkokią prekę ir turite nustatyti jos kainą, turėdamas gana gerą tos prekės paklausos kreivės įvertį. Tarkime, norite nustatyti tokią kainą, kuri maksimizuoja pelną - pajamų ir kaštų skirtumą. Tada jūs niekada nenorėsite nustatyti tokios kainos, kad paklausos elastingumas būtų mažesnis už 1. Kitaip tariant, niekada nenorėsite nustatyti tokios kainos, jog paklausa būtų neelastinga. Kodėl? Pasvarstykime, kas atsitiktų, jei kainą padidintumėte. Pajamos padidėtų, nes paklausa neelastinga, o parduotas kiekis sumažėtų. Tačiau jei sumažėja parduotas kiekis, tai gamybos kaštai taip pat turėtų sumažėti (bent jau negali padidėti). Todėl bendras pelnas turėtų padidėti, o tai rodo, kad, gamindami neelastingoje paklausos kreivės dalyje, negalite gauti maksimalaus pelno.

34. Ribinių pajamų kreivės Paskutiniame poskyryje matėme, kad ribinės pajamos yra arba

35. Ribinių pajamų kreivės (2) Šias ribinių pajamų kreives vertėtų nubrėžti. Pirmiausia atkreipkite dėmesį -kai kiekis lygus nuliui, ribinės pajamos yra tiesiog lygios kainai. Papildomos pajamos, gautos pardavus pirmąjį prekės vienetą, ir yra kaina. Tačiau paskui ribinės pajamos bus mažesnės už kainą, nes Δp/Δq yra neigiamas. Pamąstykite apie tai. Jei nuspręsite prekės parduoti vienu vienetu daugiau, tai kainą turėsite sumažinti. Tačiau kainos sumažėjimas sumažina ir pajamas, gaunamas parduodant visus prekės vienetus. Vadinasi, papildomos pajamos, gautos pardavus papildomą vienetą, bus mažesnės už gaunamą kainą.

36. Ribinių pajamų kreivės (3) Aptarkime atskirą tiesinės (atvirkštinės) paklausos kreivės atvejį: p(q) = a - bq Čia lengva pastebėti, kad atvirkštinės paklausos kreivės nuolydis yra konstanta:

37. Ribinių pajamų kreivės (4) Tada ribinių pajamų formulė tampa Ši ribinių pajamų kreivė yra pavaizduota 15.7A paveiksle. Ribinių pajamų kreivė turi tą pačią vertikaliąją atkarpą, kaip ir paklausos kreivė, tačiau yra perpus nuožulnesnė. Ribinės pajamos yra neigiamos, kai q > a/2b. Kiekis, lygus a/2b, yra toks kiekis, kuriam esant elastingumas lygus -1. Bet kokiam didesniam kiekiui paklausa būtų neelastinga, o tai reiškia, kad ribinės pajamos būtų neigiamos.

38. Ribinių pajamų kreivės (5) Iš pastovaus elastingumo paklausos kreivės galime gauti kitą ypatingą ribinių pajamų kreivės atvejį (žr. 15.7B pav.). Jei paklausos elastingumas yra konstanta ε(q) = ε, tai ribinių pajamų kreivė bus Kadangi skliaustų viduje esantis narys yra konstanta, tai ribinių pajamų ir atvirkštinės paklausos kreivių santykis yra pastovus dydis. Jei = 1, ribinių pajamų kreivė yra pastovaus aukščio, lygaus nuliui. Kai > 1, ribinių pajamų kreivė yra žemiau atvirkštinės paklausos kreivės, kaip yra parodyta. Jei < 1, ribinės pajamos yra neigiamos.

39. 15.7 pav. Ribinės pajamos. (A) Ribinės pajamos, kai paklausos kreivė yra tiesinė. (B) Ribinės pajamos, kai paklausos kreivė yra pastovaus elastingumo.

40. Elastingumas pajamoms Prisiminkime, kad paklausos elastingumas kainai yra apibrėžiamas kaip Taip gauname nuo matavimo vienetų nepriklausantį matą, kuris nusako, kaip pareikalautas kiekis reaguoja į kainos pokyčius. Paklausos elastingumas pajamoms rodo, kaip pareikalautas kiekis reaguoja į pajamų pokytį; jis yra apibrėžiamas

41. Elastingumas pajamoms (2) Prisiminkite, kad normalioji prekė yra tokia, kurios paklausa padidėja padidėjus pajamoms; taigi tokios prekės paklausos elastingumas pajamoms yra teigiamas. Blogesnės kokybės prekė yra tokia, kurios paklausa sumažėja padidėjus pajamoms; tokios prekės paklausos elastingumas pajamoms yra neigiamas. Ekonomistai kartais vartoja ir prabangos prekių terminą. Tai yra prekės, kurių paklausos elastingumas pajamoms už 1 yra didesnis: pajamų padidėjimas 1 procentu prabangos prekės paklausą padidina daugiau nei 1 procentu. Tačiau, apytiksliai skaičiuojant, elastingumai pajamoms yra linkę svyruoti apie vienetą. Remdamiesi biudžetiniu apribojimu, galime pamatyti ir šito reiškinio priežastį. Parašykime dviejų skirtingų pajamų lygių biudžetinius apribojimus:

42. Elastingumas pajamoms (3) Antrąją lygtį atėmę iš pirmosios ir, kaip įprasta, skirtumus pažymėdami Δ, gauname Dabar i - tąją kainą padauginame ir padalijame iš xi /xi bei abi puses padalijame iš m: Galiausiai abi puses padalykime iš Δm/m ir i - tosios prekės išlaidų dalį pažymėkime si = pixi/m. Gauname galutinę lygybę:

43. Elastingumas pajamoms (4) Ši lygybė sako, kad svertinis pajamų elastingumų vidurkis yra lygus 1, čia svoriai yra išlaidų dalys prekėms. Prabangos prekes, turinčias pajamų elastingumą, didesnį nei 1, privalo atsverti prekės, turinčios pajamų elastingumą, mažesnį už 1. Taigi elastingumas pajamoms yra vidutiniškai apytiksliai lygus 1.

44. Santrauka • Rinkos paklausos kreivė yra tiesiog individualių paklausos kreivių suma. • Rezervavimo kaina rodo kainą, kuriai esant vartoti ar nevartoti prekę vartotojui yra tas pat. • Paklausos funkcija matuoja pareikalautą kiekį kaip kainos funkciją, atvirkštinės paklausos funkcija - kainą kaip kiekio funkciją. Tam tikra paklausos kreivė gali būti aprašyta bet kuriuo būdu. • Paklausos elastingumas rodo pareikalauto kiekio jautrumą kainai. Formaliai jis yra apibrėžiamas kaip procentinio kiekio ir procentinio kainos pokyčių santykis. • Jei absoliutusis paklausos elastingumo didumas kažkuriame taške yra mažesnis už 1, tai sakome, kad tame taške paklausa yra neelastinga. Jei kažkuriame taške jis yra didesnis už 1, tai tame taške paklausa yra elastinga. Jei absoliutusis paklausos elastingumo didumas kažkuriame taške yra lygus 1, vadinasi, paklausa jame yra vienetinio elastingumo.

45. Santrauka (2) • Jei tam tikrame taške paklausa neelastinga, tai prekės kiekio padidėjimas pajamas sumažins. Jei paklausa elastinga, kiekio padidinimas pajamas padidins. • Ribinės yra papildomos pajamos, gaunamos daugiau parduodant. Su elastingumu jas galima susieti formule MR = p[1 + 1/ε] = p[1-1/ ]. • Jei atvirkštinės paklausos kreivė yra tiesinė funkcija p(q) = a - bq, tai ribinių pajamų išraiška yra MR = a - 2bq. • Pajamų elastingumas matuoja pareikalauto kiekio jautrumą pajamoms. Formaliai jis yra apibrėžiamas kaip procentinis kiekio pokytis, padalintas iš procentinio pajamų pokyčio.