Valdymo apskaitos Praktin ės užduotys

1. Valdymo apskaitos Praktinės užduotys 2009-12-03

2. Kurie iš šių teiginių teisingi ? • valdymo apskaita teikia informaciją apie įmonės produktus, padalinių, paslaugų ir/ar atskirų veikų išlaidas ir pelningumą; • valdymo apskaitos informacija pirmiausiai skirta išorinių interesantų poreikiams tenkinti; • valdymo apskaitos informacijos pobūdį reglamentuoja valdžios institucijos; • valdymo apskaitos informacija būna ir finansinio, ir nefinansinio pobūdžio; • valdymo apskaitos informacijos poreikiai skiriasi priklausomai nuo hierarchinio lygio organizacijoje; • valdymo apskaitos informacija yra rengiama visiems jos vartotojams, išskyrūs akcininkus; • valdymo ir finansinę apskaitą siejantis rodiklis – išlaidos; • valdymo apskaitos informacija atspindi praeities įvykius.

3. Kurie iš šių teiginių teisingi ? • valdymo apskaita teikia informaciją apie įmonės produktus, padalinių, paslaugų ir/ar atskirų veikų išlaidas ir pelningumą; • valdymo apskaitos informacija pirmiausiai skirta išorinių interesantų poreikiams tenkinti; • valdymo apskaitos informacijos pobūdį reglamentuoja valdžios institucijos; • valdymo apskaitos informacija būna ir finansinio, ir nefinansinio pobūdžio; • valdymo apskaitos informacijos poreikiai skiriasi priklausomai nuo hierarchinio lygio organizacijoje; • valdymo apskaitos informacija yra rengiama visiems jos vartotojams, išskyrūs akcininkus; • valdymo ir finansinę apskaitą siejantis rodiklis – išlaidos; • valdymo apskaitos informacija atspindi praeities įvykius

4. Kurie iš šių teiginių teisingi ? • pastovios išlaidos kinta keičiantis gamybos apimčiai; • kintamos išlaidos, esant proporcinei priklausomybei, produkcijos vienetui nesikeičia; • mišriosios išlaidos susideda iš dviejų ar daugiau tipų kintamų išlaidų; • pastovios išlaidos reaguoja į laiko veiksnį ir infliacinius procesus; • kintamos išlaidos didėja arba mažėja atitinkamai didėjant arba mažėjant gamybos apimčiai; • mokslinio tyrimo darbų, reklamos, banko palūkanų išlaidos yra pastovios išlaidos; • baudos už energetinių įrenginių nevisišką panaudojimą yra kintamos degresinės išlaidos.

5. Kurie iš šių teiginių teisingi ? • pastovios išlaidos kinta keičiantis gamybos apimčiai; • kintamos išlaidos, esant proporcinei priklausomybei, produkcijos vienetui nesikeičia; • mišriosios išlaidos susideda iš dviejų ar daugiau tipų kintamų išlaidų; • pastovios išlaidos reaguoja į laiko veiksnį ir infliacinius procesus; • kintamos išlaidos didėja arba mažėja atitinkamai didėjant arba mažėjant gamybos apimčiai; • mokslinio tyrimo darbų, reklamos, banko palūkanų išlaidos yra pastovios išlaidos; • baudos už energetinių įrenginių nevisišką panaudojimą yra kintamos degresinės išlaidos.

6. Apskaičiuokite UAB “Saulės mūšis” per 2008 m. patirtas nenaudingas išlaigas, kai žinoma, jog: • bendrovė apskaitė 1.000 Lt nuomos mokesčio, • 5.000 Lt administracijos darbuotojų darbo užmokesčio, • per metus nusipirko ir apskaitė ilgalaikio turto už 300.000 Lt bei priskaitė 3.000 Lt ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidų, • buvo planuojamas ne mažesnis nei 80 proc. gamybinių pajėgumų lygis, tačiau pavyko pasiekti tik 58 proc. pajėgumų lygio.

7. Pastovias išlaidas lemia įmonės gamybinis ekonominis potencialas. Kuo visapusiškiau panaudojamas šis potencialas, tuo greičiau apsimoka pastovios išlaidos. Nepanaudotas potencialas mažina pastovių išlaidų efektyvumą – tokios pastovios išlaidos nenaudingos. Tik optimaliai panaudojus visas gamybinių pajėgumų technines galimybes, pastovios išlaidos visiškai perkeliamos į gatavų gaminių savikainą ir jos visos yra naudingos.

8. Naudingos ir nenaudingos išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:Fh (x) = (O-X) x F/OarbaFu (x) = X x F/Okur,Fh - nenaudingos išlaidos Fu - naudingos išlaidos X – planinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygisO – optimalus gamybinių pajėgumų panaudojimo lygisF – bendra pastovių išlaidų suma

9. Fh (x) = (O-x) x F/O O – optimalus gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis (58 proc.) X – planinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis (80 proc.) F – bendra pastovių išlaidų suma (1.000 + 5.000 + 3.000 Lt) -22 % x 138 Lt / % = -3.034,5 Lt

10. UAB “Ežio rojus” pagrindinė veikla - miško gėrybių supirkimas ir jų perdirbimas. Bendrovė nedidelė – joje dirba 4 darb.: direktorius, buhalteris, grybų supirkimo punkto vadovas ir grybų džiovintojas. Kadangi bendrovės visa produkcija 100 proc. eksportuojama galima mokėti ir gerus atlyginimus darbuotojams – per metus direktoriaus atlyginimas sudaro 50.000 Lt, buhalterio 24.000 Lt, o grybų supirkimo punkto vadovo ir grybų džiovintojo po 12.000 Lt per metus. Per 2007 m. bendrovė už 160.000 Lt supirko ir išdžiovino 20 t grybų. 2008 m. nebuvo grybingi, tad grybus teko supirkti už didesnę kainą - po 12 Lt už kg. Bet šis sprendimas, anot direktoriaus pasiteisino – supirkta ir išdžiovinta 24 t grybų. Apskaičiuokite: • UAB “Ežio rojus” kintamų išlaidų elgesio koeficientą per 2008 m. Kokiai kintamų išlaidų priklausomybei būdingasšis koeficientas ? 2) apskaičiuokite džiovintų grybų pasigaminimo savikainą 2007 m. ir 2008 m. ir mažiausią pardavimo kainą.

11. Kintamų išlaidų elgesio koeficientas = ∆a / ∆ x kur ∆a - (kintamų) išlaidų pasikeitimo procentas ∆ x - gamybos apimties pasikeitimo procentas DU = 98.000 Lt, iš jų: Pastovios išl.: 50.000 + 24.000 Lt = 74.000 Lt Kintamos išl. : 12.000 + 12.000 Lt = 24.000 Lt 2007 m. žaliavų supirkimo išlaidos – 160.000 Lt 2008 m. žaliavų supirkimo išlaidos – 12 Lt x 24.000 Lt = 288.000 Lt ∆a = 80 proc. (išlaidų pasikeitimo procentas) 2007 m. gamybos apimtis 20 t 2008 m. gamybos apimtis 24 t ∆ x = 20 proc. (gamybos apimties pasikeitimo procentas)

12. Kintamų išlaidų elgesio koeficientas = 80 / 20 = 4 Esant proporcinei priklausomybei, koeficientas turėtų būti lygus1 Esant progresinei priklausomybei, koeficientas turėtų didesnis už 1 Esant degresinei priklausomybei, koeficientas turėtų būti mažesnis už 1 Progresinė priklausomybė – tai priklausomybė, kai bendros kintamos išlaidos didėja greičiau negu gamybos (veiklos) apimtis. Tai galėtų būti apmokėjimas už darbą švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, prastovas ir kt. Šioms išlaidoms būdinga tai, jog jos susidaro pažeidus gamybos ar veiklos ritmingumą. Esant progresinei priklausomybei kintamos išlaidos produkcijos vienetui didėja esant gamybosapimties didėjimui.

13. Procesinis savikainos kalkuliavimo metodas. Supirko – Išdžiovino – Pardavė 2007 m. (160.000 + 24.000) : 20 = 9,2 Lt už kg (+3,7 Lt/kg = 12,9 Lt/kg) 2008 m. (288.000 + 24.000) : 24 = 13 Lt už kg (+3,08Lt/kg = 16,08 Lt/kg)

14. UAB “Auksinė kurpaitė” pagrindinė veikla – batų gamyba. Per 2008 m. bendrovė pagamino 100.000 porų batų. Vienos batų poros pagaminimo išlaidos 10 Lt. Buvo nuspręsta pardavinėti gaminius po 20 Lt už batų porą. Tačiau, dėl įvairių (vidinių ir išorinių) aplinkybių per metus buvo parduota tik dalis visos pagamintos produkcijos – apie 85 proc. Bendrovės administracijos išlaidos per metus sudaro 10.000 Lt. Apskaičiuokite per 2008 m. galimą uždirbtą pelną.

15. Išlaidų-apimties-pelno analizės tikslas – nustatyti, kokie bus įmonės finansiniai rezultatai, jeigu pasikeis numatytas gamybos lygis. • Šios analizės pasekmėje galima nustatyti kritinį produkcijos gamybos apimties lygį, produkcijos apimties lygį, kuriam esant bus gautas didžiausias pelnas, arba lygį, kai nebus gauta nei pelno, nei nuostolio, t.y. nustatyti/apskaičiuoti taip vadinamą kritinio pelningumo tašką. • Kritinio (pelningumo) taško padėtį galima nustatyti keliais būdais: • Lyginamuoju • Bendrojo pelno (valdymo apskaitoje jis išreiškiamas maržos kategorija) • Grafiniu

16. Lyginamasis būdas: Pard. – kint.išlaidos – past.išlaidos= pelnas (parduotų gaminių vieneto kaina x gaminių kiekis) – (vieno gaminio kintamosios išlaidos x gaminių kiekis) – pastovios išlaidos = pelnas (20 Lt x 85.000) – (10 Lt x 100.000) – 10.000 = 690.000

17. UAB “Crazy veltiniai ir Co” pagrindinė veikla – veltinių gamyba. Per 2008 m. bendrovė suvėlė 10.000 porų įvairių spalvų bei artikulo veltinių. Vienos veltinių poros suvėlimui reikalingos žaliavos kainuoja vidutiniškai 10 Lt porai. Nuspręsta visą pagamintą produkciją atiduoti į prekybos taškus konsignacijos pagrindais bei pasiūlyti gaminius pardavinėti už ne mažesnę nei 20 Lt už porą kainą. Bendrovės administracijos išlaidos per metus sudaro 10.000 Lt. 2008 m. nebuvo sėkmingi gamybos organizavimo požiūriu. Iš pradžių trūko žaliavų ir darbuotojams teko mokėti už prastovas – ne mažiau kaip 2.000 Lt per metus. O po to, artėjant pardavimo sezonui, teko dirbti ir keliomis pamainomis, švenčių bei poilsio dienomis. Taigi veltinių vėlėjams už tokį neritmingą darbą buvo sumokėta 12.000 Lt. Nepriklausomai nuo nieko bankui už metų pradžioje pasiimtą 50.000 Lt paskolą palūkanas reikėjo mokėti ritmingai - kas mėnesį po 500 Lt. Kokios turi būti bendrovės pardavimų apimtys, kad per 2008 m. būtų uždirbtas ne mažesnis nei 5.000 Lt pelnas.

18. (parduotų gaminių vieneto kaina x gaminių kiekis) – (vieno gaminio kintamosios išlaidos x gaminių kiekis) – pastovios išlaidos = pelnas Kint.išlaidos: 10 x 10.000 = 100.000 + 2.000 + 12.000 = 114.000 Past.išlaidos: 10.000 Lt + (500 x 12) = 16.000 5.000 + 114.000 + 16.000 = X : 20 X = 6.750 Pastaba: praktikoje beveik nėra pavyzdžių, kur egzistuotų tiesinė priklausomybė tarp veiklos apimties, jos išlaidų ir pajamų. Ta priklausomybė dažniausiai būna netiesinė.

19. UAB “Bebras” pagrindinė veikla – medžio masyvo sodo baldų gamyba. Per 2009 m. bendrovė gamindama pagrindinę produkciją sunaudojo medienos už 30.000 Lt, lako ir medžio pigmento dažų už 5.000 Lt. Medienos atsigabenimo išlaidos sudarė 1.000 Lt. Per metus buvo pagaminta 50 vnt. sodo baldų komplektų. Per 2009 m. dailidėms už darbą buvo sumokėta 5.000 Lt darbo užmokesčio. Metų pabaigoje dailidėms buvo skirta 1.000 Lt premijų. Per metus jiems priskaityta 2.000 Lt socialinio draudimo įmokų. UAB “Bebras” administracijos darbo užmokestis nėra didelis – tik 5.000 Lt. Bet 2009 m., ieškant naujų, produkcijos realizavimo rinkų buvo vykta į komandiruotes. Komandiruočių išlaidos sudarė 500 Lt. Per metus, potencialiems klientams išsiųsta 3.000 vnt. įvairių pasiūlymų – pašto, kanceliarinių prekių išlaidos sudarė dar 800 Lt. Apskaičiuokite bendrovės produkto savikainą pagal paprastąjį produkcijos savikainos kalkuliavimo metodą.

20. Tiesioginės išlaidos – kurias tiesiogiai galima priskirti konkretiems kalkuliavimo objektams. Tiesioginės išlaidos: • tiesioginės medžiagų: • medžiagos (žaliavos) • komplektavimo gaminiai • medžiagų atsigabenimo ir kitos parengimo išlaidos • tiesioginės darbo išlaidos • pagrindinių darbininkų darbo užmokestis • pagrindinių darbininkų papildomas darbo užmokestis • pagrindinių darbininkų socialinės draudimo įmokos Pridėtinės išlaidos – išlaidos susijusios su gamybos valdymu ir organizavimu įmonėje, cechuose, tarnybose.

21. Tiesioginės medžiagų išlaidos: 30.000 + 5.000 + 1.000 = 36.000 Lt Tiesioginės darbo išlaidos: 5.000 + 1.000 + 2.000 = 8.000 Lt Pridėtinės išlaidos: 5.000 + 500 + 800 = 6.300 Lt (36.000 + 8.000 + 6.300) : 50 = 1.006 Lt

22. Bendrovė pagamino 50 vnt. baldų komplektų, o dar 10 vnt. liko nebaigtoje gamyboje. Nebaigta gamyba buvo įvertinta pagal planines gamybos išlaidas ir sudarė: - tiesioginės medžiagų išlaidos 6.000 Lt - tiesioginės darbo išlaidos: 3.500 Lt - pridėtinės išlaidos: 2.300 Lt Apskaičiuokite pagamintų baldų komplektų savikainą

24. Įmonė atliko rinkos tyrimus ir nusprendė pradėti gaminti naujus gaminius – kalėdinių laiškų Seneliui Šalčiui į Laplandiją rinkinius. Rinkinį sudarys laiško-prašymo šablonas, kuriame galima įrašyti konkretų norą ir vokai - vienas su siuntėjo adresu, kitas su gavėjo adresu. Planuojama juos pardavinėti po 5 Lt. Nustatykite gamybos apimtį, kuriai esant produkcijos gamyba bus pelninga, jeigu žinoma, kad pastovios išlaidos - 40.000 Lt, o kintamos išlaidos vienam gaminiui – 3 Lt.

25. (5 x X) – (3 x X) – 40.000 = 0 5X – 3X = 40.000 2X = 40.000 X ≤ 20.000

26. Parduotuvės savininkas įsigijo 200 porų sportinių batelių po 20 $. Metai buvo nesėkmingi, buvo parduotos tik dvi poros po 4O $. Ir trys poros po 25 $.Parduotuvės savininkas, siekdamas atsikratyti nelikvidžiomis prekėmis nusprendė likusius batelius parduoti vietiniam sporto klubui po 10 $ už porą. Tačiau tam ėmė prieštarauti buhalteris – taigi mes batelius pirkome po 20 $, o parduosime po 10 $! Parduotuvės savininkas nustatė kainą 25 $. Tačiau per metus daugiau nieko ir nepardavė. Batelius išmetė. Gaila, konstatavo parduotuvės savininkas, kad nieko nepardavėme, bet juk ir nepardavėme jų su nuostoliu. Ar teisus parduotuvės savininkas? Ar teisus buhalteris? Kokios prarastos išlaidos? Koks galutinis rezultatas apskaitytas apskaitoje?

27. Prarastos išlaidos: 195 x 10 = 1.950 Veiklos rezultatas : 200 x 20 = - 4.000 + 80 + 75 = - 3.845 Alternatyvus veiklos rezultatas: 200 x 20 = - 4.000 + 80 + 75 + 1.950 = - 1.895

28. Dėkoju už dėmesį Tarpinis žinių tikrinimas planuojamas 2009-12-10