I. Analizė - mokslinis metodas

1. I. Analizė- mokslinis metodas Analizė (mokslinis metodas) – kryptingaveiksmų seka, kuri turi būti atlikta norint rasti atsakymą į kokios nors srities mokslinį klausimą Pažinimo metodų tandemas Analizė - vieningas sistematinis tyrimas, kurio metu objektas arba subjektas skaidomas į atskiras dalis, o šios yra tiriamos, tvarkomos, rūšiuojamos, išskiriami pagrindiniai požymiai bei savybės Sintezė - priešingas analizei pažinimo procesas, kurio metu nustatyti atskirų objektų elementai, ryšiai, savybės jungiami į vieną visumą Makroekonominė analizė – tai ūkio funkcionavimo tyrimas ekonomikos subjektų grupių - šakų, pošakių, teritorijų, šalių - lygmenyse

2. ???? Laikas ???? Sistema A (jos savybės) Erdvė (Sistema B, X,...) • Charakterizuoti ekonominę sistemą (įvertinti ją laiko ir dalykinės erdvės atžvilgiu) • Įvertinti sistemos būklę lemiančius veiksnius (faktorius) I.1. Analizės tikslai

3. I.2. Ekonominės analizės panaudojimas • tęstinis stebėjimas(auditas, kontrolė) • problemoms ir jų apimčiai nustatyti (simptomai) • Problemų priežastims nustatyti (faktorinė analizė) • sistemos problemoms šalinti (korekcija, ligos gydymas) • įvertinti panaudotų situacijos korekcijos priemonių efektyvumą VALDYTI SISTEMĄ

4. Analizės objektas, pradinė informacija, problemos, tikslai Hipotezės Informacijos rinkimas Analizės metodų, rodiklių parinkimas Rodiklių skaičiavimas Kriterijai, Vertinimas, silpnų vietų išskyrimas Tikslinimas Sprendimų siūlymas I.3. Analizės proceso etapai (schema) Pozityvioji ekonomika (positive economics) – procesų konstatavimas (kaip ekonominė sistema veikia?) Normatyvinė ekonomika (normative economics) – rekomenduojančioji (KRITERIJAI)

5. I.3.1.Makroekonominės analizės objektas • Pirminė informacija- problemos identifikavimo šaltinis • Mokslinis ir praktinis pažinimas • Problema? (tolimesnis analizės panaudojimas lemia problemą) • Neatitikimas... • Žinių trūkumas... • Blogas funkcionavimas... • Tęstinio stebėjimo poreikis... • Objektas? • Įmonė • Valstybė • Bankinė sistema • Valstybės ekonomika • Makroekonominiai procesai, ūkio elemento (šakos,...) funkcionavimas • Mokslinio (...) tyrimo tikslai?

6. I.3.2. Hipotezė • Hipotezė? • Hipotezės iškėlimas • Bazinės žinios • Patirtis • Stebimi aplinkos procesai • Gretutinės mokslinės žinios • Intuicija (Spėjimas, sapnai)??? Sąmoningo suvokimo siekimas (ne vien tik ryšys, bet ir mechanizmas) • Hipotezės prasmė?

7. I.3.3. Informacija Pirminė informacija • Tikslinimas-konkretizavimas • Stebėjimas • Vidinė informacija • Apklausos..... • Statistika (duomenų bazės)

8. I.3.4. Analizės rūšys • Laiko atžvilgiu • Retrospektyvinė analizė (ex post) • Perspektyvinė analizė (ex ante)- ekstrapoliacija ar perspektyvinių pokyčių galimybių tyrimas • Analizės kryptis • Horizontalioji (dinaminė) analizė- dviejų ar daugiau metų ekonominių duomenų palyginimas (kiek duomenų?) • Vertikalioji (struktūrinė) analizė yra objekto sudėtinių elementų palyginimas su tiriama visuma • Taikomų rodiklių atžvilgiu • Absoliučių duomenų analizė • Santykinė analizė- kombinuotų rodiklių, atskleidžiančių objekto veiklos efektyvumą įvertinimas ir palyginimas

9. Priežastinė (faktorinė) analizė Ekonominė faktorinė analizė – tai visų tiesioginių, kiekybiškai išmatuojamų veiksnių, turinčių įtakos rezultatinio rodiklio pokyčiui, apskaičiavimas. Sakykim, y=f(xi) – funkcija, apibūdinanti rezultatinio rodiklio ar proceso kitimą, o x1, x2, ..., xn – veiksniai, nuo kurių priklauso tos funkcijos (proceso) rezultatas. Reikia nustatyti, kiek funkcijos pokytis Δy priklauso nuo kiekvieno veiksnio pokyčio Δxi. Δy(%)= aΔx1 (%).+ bΔx2 (%)+… + cΔxn (%).= = Δy x1%+ Δy x2%+… + Δy xn%

10. Faktorinės analizės metodas- eliminavimas Eliminavimas- tai metodas, leidžiantis kiekybiškai išmatuoti kiekvieno gamybos veiksnio poveikį tiriamojo rodiklio lygiui Grandininių pakeitimų būdu nustatomas multiplikaciniais ryšiais susietų veiksnių (Y=a×b×c) poveikis rezultatui: skaičiuojama keletas papildomų bazinio ir tiriamojo sąlyginių reikšmių, laikant kitus veiksnius (išskyrus vieną) nekintamais Pastaba: skaičiavimuose priimta pirmiausia patikrinti kiekybinių veiksnių įtaką, vėliau kokybinių veiksnių (kiekis ir kaina).

11. Tradiciniai sistematizavimas Rangavimas (Pareto principas) Grupavimas Vidutinių dydžių (atsiriboti nuo atsitiktinių pokyčių) Grafinis Lyginimas Ekspertinis-kombinuotas Aprašomasis (kas, kam, ką, kuo...) Matematiniai Matematinio programavimo (tiesinis, netiesinis, dinaminės eilutės) Matematinės statistikos (koreliacija, regresija,...) Modeliavimo Tinklinio planavimo Lošimų teorijos Masinio aptarnavimo Matricų ...................... Techninių ekonominės analizės metodų įvairovė

12. I.3.5. Analizės metodo esmė- informacijos gretinimas Analizės rezultatas- vertinimas-objekto rodiklių pozicionavimas pavyzdinių palyginamųjų dydžių atžvilgiu Palyginamos bazės (vertinimo kriterijaus) pavyzdžiai: • “Žemesnės” sistemos rodikliai lyginant su “aukštesnės” • Planai • Standartai • Normos • idealaus teorinio modelio • Geriausi rezultatai (Benchmarking) • Vidutiniai dydžiai • Viso ūkio rodikliai • Praėjęs (bazinis) laikotarpis • hipotezė... Kokybinis (gerai/blogai, greitai/lėtai, auga/mažėja, atitinka/neatitinka...) ir kiekybinis vertinimas Ekonomistų siekis: Kokybinius dydžius paversti kiekybiškai išreikštais

13. Tipinė schema: antagonistinių veiksnių lyginimas • Įtekėjimas - ištekėjimas • Paklausa- pasiūla • Pajamos – išlaidos • Privalumai- trūkumai • Kreditas – debetas • Ribiniai kaštai- ribinės pajamos .... ∑(Factors+)+∑(Factors –)= Object

14. I.4. Makroekonominės analizės realizavimo problemos Makroekonominė analizė- statistinių duomenų (rodiklių) apdorojimas, siekiant įvertinti galimą makroekonominės aplinkos veiksnių poveikį tiriamai sistemai • Duomenų patikimumas (metodika, suinteresuotumas- pvz., finansų kompanijos, akcininkai) • Makroekonominių veiksnių sąlygotų rezultatų vėlavimas • Kainų kaitos sąlygotas nominalių duomenų iškreipimas (realių dydžių gretinimas) • Verslo ciklo sąlygoti rodiklių individualūs svyravimai (būtina įvertinti sezoninį cikliškumą- slenkantis vidurkis) • Rodiklių reikšmingumo skirtumai pagal veiklas • Duomenų apimtis

15. Analizės objekto kompleksiškumas

16. Reikšmingi klausimai analizuojant makroekonominius duomenis • Kokie rodikliai egzistuoja? • Ką apima rodikliai? Jų turinys? • Kokia rodiklių prasmė? Kaip juos interpretuoti? Kokie vertinimo kriterijai? • Kur ir kada rodikliai paskelbti? • Ar rodikliai patikimi? Kaip dažnai jie koreguojami?

17. Duomenų kiekis: JAV reikšmingiausi rodikliai(2003) (A)

18. JAV reikšmingiausi rodikliai(2003) (B) • JAV oficialios makroekonominės informacijos apimtis • 4 savaitiniai rodikliai • 43mėnesiniai rodikliai • 9 ketvirtiniai rodikliai

19. Rodiklių reikšmingumas: JAV Akcijų prekybos ir Valiutos kurso pavyzdys

20. I.5. Analizės vieta bakalauro diplominiame darbe • Teorinis mokslinės problemos pristatymas (literatūros analizė) • Teorija • Vertinimas (skirtingų autorių nuomonių skirtumai ir bakalauro pasirinkimas • Tikslas- išanalizuoti problemos sprendimui taikytinus teorinius metodus • Situacijos analizė • Objekto esamos būklės įvertinimas • Tikslas- Įrodyti egzistuojant problemą • Projektiniai sprendimai • Siūlomi pokyčiai ir jų įvertinimas • prognozės

21. I.6.Analizės duomenų pateikimas Prezentacijos tikslas: sutrumpinti informacijos suvokimo laiką Lentelė- tai racionali rodiklių, apibūdinančių tam tikrus ekonominėje sistemoje vykstančius procesus, išdėstymo forma. • Vaizdžios ir lengvai suprantamos • Nedidelės (10x10???) • Numeris, pavadinimas, matavimo vienetai • Nurodyti laikotarpį • Tekste pateikti nuorodas į lentelę • Duomenų šaltiniai Studentų klaidos vaizduose ir komentaruose: • Dubliuojama analogiška informacija lentelėse, diagramose ir tekste: dėsningumai ir nukrypimai nuo jų • Trūksta nuoseklumo: nuo bendrų rezultatų einant link detalesnių • Pernelyg sudėtinga grafinė informacija (Graičiūnas): 5-7 informaciniai vienetai