Kauno Medicinos Universitetas Ema Kviecinskaitė Slaugos fakultetas, kineziterapija, 6 gr.

1. Ergonomikos principų taikymas vaiką supančioje aplinkoje. Vaiko darbo ir poilsio vietos pritaikymas optimaliam vaiko organizmo funkcionavimui. Darbo ir poilsio režimas. Fizinio krūvio dozavimo principai vaikų amžiuje, nuovargis ir jo atsiradimo priežastys. Kauno Medicinos Universitetas Ema Kviecinskaitė Slaugos fakultetas, kineziterapija, 6 gr. Kaunas, 2009

2. Vaiko kambarys (1) • Norint stimuliuoti vaiko poreikį mokytis ir lavintis, reikia labai rūpestingai suplanuoti patalpas, kuriose vaikas dirba ir praleidžia daug laiko. Tinkamai parinkti baldai netrukdys koncentruotis ir neleis per greitai pavargti. • Svarbiausia, kad visi daiktai, esantys kambaryje, būtų saugūs, patvarūs, kokybiški bei žaismingi.

3. Vaiko kambarys (2) • Didžiausias dėmesys skiriamas bendriems ir individualiems vaikų poreikiams. • Vaikai daug laiko praleidžia žaisdami ant grindų, tad reikiatinkamos grindų dangos. Vaiko žaidimų neturėtų varžyti baimė ką nors ištepti, geriau nesirinkti sunkiau valomo kilimo. • Kambarys gali skatinti vaiko kūrybiškumą, suteikti jaukumo ir ramybės jausmą.

4. Vaiko kambarys (3) • Vaiko kambaryje turi būti vietos vaikui pasimankštinti, pabėgioti. Sėdėti vienoje vietoje ilgiau kaip 40–45 minutes negalima, todėl reikia palikti vietos aktyviam poilsiui. • Patartina vengti tapetų aiškiomis geometrinėmis figūromis. Abstraktūs raštai leidžia vaikams daugiau fantazuoti (pvz. taip, kaip žiūrint į debesis). • Psichologai rekomenduoja sienoms pasirinkti šiltus gelsvus, žalsvus, alyvinius arba rausvus atspalvius. • Aktyvios asmenybės kambario dekoravime dominuotų ramesnės šaltesnės spalvos – mėlyna, žydra, žalia. • Ramesnei asmenybei išjudinti tiktų šiltesni geltoni, oranžiniai, raudonai rudi tonai. • Lova turi būti geros kokybės ir su labai geru čiužiniu, nes augant vaikui, formuojasi jo stuburas ir taisyklingas kūno sudėjimas.Lova taip pat turėtų būti ne per daug, bet ir ne per mažai minkšta, aptrauktais kraštais, kad lipdamas vaikas neužsigautų kojų.

5. Vaiko darbo kambarys • Ideali darbo vieta – sėdėti nugara į sieną, o stalas – priešais. Taip sėdint, vaikui geriau susikaupti, jis jaučiasi užtikrintai ir ramiai. • Didelė klaida statyti stalą tiesiai priešais langą – vaikas žiūrės, kas vyksta kieme ir tikrai nenorės sėdėti namie ir ruošti pamokas. • Jeigu kambaryje neįmanoma stalo pasukti taip, kad vaikui už nugaros neatsidurtų durys, reikia pasinaudoti veidrodžiu: pakabinti arba pastatyti jį greta stalo taip, kad vaikas galėtų kontroliuoti savo erdvę.

6. Vaiko kambario ergonomika • Funkcionalus stalčių, lentynų bei kitų baldų išdėstymas. • Aiški vaiko kambario funkcija padės jam geriau surūšiuoti daiktus bei žaidimus ir ugdys tvarkingą žmogų. Lengviau įtikinti palaikyti tvarką, kai kiekvienas daiktas turi jam skirtą vietą. • Jeigu vienas kambarys skirtas dviem ar daugiau vaikų, jis neturėtų būti labai ankštas, o kiekvienas vaikas turi turėti savo darbo ar žaidimo vietą. • Ypač atskiras kambarys aktualus paauglystėje, kai išsiskiria atžalų pomėgiai ir atsiranda skirtingi draugai. Todėl idealu, kai vaikas turi savo kambarį. Nesant tokios galimybės, geriau tiksliai apibrėžti kiekvieno vaiko erdvės ribas bendrame kambaryje.

7. Stalas • Stalai gali būti skirstomi į rašomuosius ir kompiuterioir pagal technologinį sudėtingumą – mechaniškai ir automatiškai reguliuojamas stalo aukštis, papildomos lentynėlės. • Vaikam ypač patogūs yra stalai, kurių stalviršio pasvirimo kampas yra reguliuojamas. • Reguliuojamo stalviršio kampą reikėtų nustatyti, atsižvelgiant į tai, ką veikia vaikas. Jei jis skaito, piešia arba rašo, patartina nustatyti tokius pasvirimo kampus – atitinkamai 0–5, 15 ir 30 laipsnių.

8. Praktiški stalai • Praktiški stalai gali atlikti daugiau funkcijų – tai vieta mokykliniams reikmenims sudėti, žaislams paslėpti, įrengtos vietos smulkioms priemonėms laikyti, grioveliai pieštukams, rašikliui, stalčiai ir knygų laikikliai ar net kabliukas kuprinei pakabinti. Tokios smulkmenos pratina vaiką laikytis tvarkos – viską sudėti į vietas.

9. Stalas ir kompiuteris • Didelį dėmesį reikia atkreipti ir į stalo paviršių. Pagal Europos standartus stalo išmatavimai turi būti: 160x80 cm. Tokie išmatavimai užtektini, kad kompiuterio monitorius būtų pakankamai toli nuo akių (patariamas nuotolis - mažiausiai 50 cm). Patį monitorių reikia pastatyti akių lygyje. Jeigu jis bus per aukštai, vaikas visą laiką žiūrės aukštyn. Dėl to bus įtempti nugaros ir kaklo raumenys. • Taip pat patariama monitorių ir klaviatūrą pastatyti tiesiai priešaky, o ne įstrižai, kad vaikui nereikėtų visą laiką sukiotis ir jisai galėtų sėdėti stabiliai. Į monitorių neturi kristi tiesi šviesa, šriftas turi būti tamsus, o fonas šviesus. Pagrindinės mokyklos moksleiviai optimaliai prie kompiuterio gali dirbti 20-25 minučių, vyresniųjų klasių moksleiviai – 80 minučių su pertrauka. Jeigu vaikas dirba prie kompiuterio ilgiau, tai kas valandą būtina 15 minučių pertrauka.

10. Apšvietimas  • Apšvietimas: dieninis – dieną, o dirbtinis – vakare. • Rašomąjį stalą reikėtų pastatyti šonu prieš langą. Geriausia, kai šviesa krinta iš kairės puses, nes priešingu atveju rankos šešėlis dengs tekstą. • Kairiarankiams šviesa turi kristi iš dešinės pusės.  Jeigu stalas labai arti lango (stalo paviršius lygiagretus palangei), nereikia jo prispausti prie pačios palangės, nes saulėtą dieną šviesa kris tiesiogiai į akis ir trukdys dirbti. • Nuotolis tarp palangės ir rašomojo stalo turėtų būti ne mažesnis kaip 25 cm. • Jeigu rašomasis stalas yra arti lango, nereikėtų ant palangės statyti dideliųkambarinių augalų, nes jie10-40% sumažins apšvietimą.  • Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas apšvietimui vakare ir tų patalpų apšvietimui, kuriose yra ribotas (nepakankamas) dieninis apšvietimas. • Rekomenduojamas lempos atstumas nuo stalo paviršiaus – 30–40 cm. Šviesos srautas turi būti nukreiptas į stalviršį ir nemesti ryškių šešėlių. Tam labai tinka lanksčios lempos. • Stalinėse lempose nereikėtų naudoti stipresnių kaip60-80 vatų lempučių.Kartu su staliniu apšvietimu turi degti ir bendras patalpos apšvietimas (pagal pasirinkimą bendro apšvietimo lempos gali būti ant sienų, lubų arba stovų). • Kambaryje reikalinga ir išsklaidyta šviesa tam, kad nebūtų didelių šviesos-tamsos kontrastų, kurie vargina akis ir gadina regėjimą.

11. Taisyklingas sėdėjimas • Taisyklingo sėdėjimo gidas:1. Kojas laikyti lygiagrečiai tiesiai, su grindimis sudarant 90º kampą.2. Šlaunys laikomos lygiagrečiai sudarant 90º kampą.3. Atlošas turi remtis į juosmenį nugaros srityje.4. Rankas laikyti lygiagrečiai su stalu sudarant 60-90º kampą.5. Atstumas nuo akių iki stalo – apie 30 cm. 6. Pėdos remiasi į žemę, rankos – pilnai į stalą.

12. Kėdė ir stalas • Kėdės ir stalo aukštis turi atitikti vaiko ūgį. Vaiko pėdos turi visiškai pasiekti grindis ir stabiliai į jas remtis. Priešingu atveju apsunkinamas kraujo cirkuliavimas, todėl greitai atsiranda nuovargis. • Deja, šiandien dažniausiai visi stalai gaminami vienodo, standartinio aukščio – 72 cm. • Kėdės aukštis turi būti pritaikytas ir vaiko ūgiui, ir stalo aukščiui. • Kėdės atlošas turi būti pakankamai stabilus, kad nedeformuotų nugaros. • Dirbdamas vaikas turi stabiliai padėti alkūnes ant stalo, nes jos papildomas ramstis rankoms. • Jaunesniųjų klasių mokiniams reikėtų pasirinkti stabilias nesisukančias kėdes. Tai leis vaikui lengviau koncentruotis darbui ir sėdėjimo poza bus daug stabilesnė. • Jaunuoliams, kurių laikysena jau išsivystė, patariama įsigyti biuro kėdes. 

13. Kėdės aukščio nustatymas • Kaip nustatyti teisingą kėdės aukštį:1. Paprašykite vaiko atsistoti nugara į kėdės priekį.2. Viena ranka iš apačios laikydami sėdynę, sukant atlaisvinkite reguliavimo rankeną.3. Švelniai abiem rankomis pakelkite sėdynę ir nustatykite aukštį pagal kelio liniją.4. Priveržkite rankeną.5. Vaikui atsisėdus sureguliuokite atlošą, kad nugara patogiai remtųsi juosmens srityje.

14. „Augantys“ baldai (1) • „Auganti“ kėdė skirta vaikams nuo 3 iki 16 metų, kurių ūgis 1-1,8 metro, svoris – iki 80 kilogramų. • Pamokų ruošimo, rankdarbių vietą sudaro individualiai vaiko ūgiui bei amžiui pritaikyti stalas ir kėdė. Kuriant šią kėdę, buvo bendradarbiauta su ergonomikos bei ortopedijos specialistais. • Specialiai augančiam vaikui sukurta kėdė padeda išlaikyti taisyklingą sėdėseną, kadangi galima reguliuoti atlošą ir sėdimos dalies aukštį pagal individualų ūgį bei sėdėjimo gylį. Kėdė turi universalius užfiksuojamus ratukus, kuriuos užfiksavus nebraižomos grindys.

15. „Augantys“ baldai (2) „ AUGANČIOS“ KĖDĖS PRIVALUMAI • Atrama nugarai, palaikanti tiesų stuburą. • Puikiai prisitaiko prie besikeičiančio vaiko ūgio bei svorio. • Ergonominiai išgaubimai atitinka vaiko anatomiją. • Lengvai ir patogiai reguliuojama. • Stabili penkių žvaigždžių kryžmė. • Ratukai su stabdžiais.

16. Fizinio krūvio dozavimas Principai: • Nuo lengvo prie sunkaus; • Nuo paprasto prie sudėtingo; • Nuo žinomo prie nežinomo; • Nuo įprasto prie neįrasto; • Nuo spontaninio prie sisteminio.Svarbiausia – nuoseklumas. Pateikiamos užduotys turi būti konkrečios, nuoseklios, vaikui įvykdomos ir trumpos. Fiziniai pratimai atliekami palaipsniui didinant fizinį krūvį. Kad kineziterapija būtų efektyvi, pratimai turi būti ne per lengvi. Reikia įvertinti vaiko dienos režimą, kad laiko užtektų pailsėti, atgauti jėgas. Žaidimuose turėtų būti veiklos kintamumas, nes jei atliekamos tos pačios užduotys, vaikai praranda susidomėjimą, motyvaciją. Pratimai gali būti panašūs, bet ne vienodi, keisti atlikimo aplinkybes arba priemones. Dirbant su vaikais labai svarbu: • instruktavimas pasakyti vaikui: ką ir kaip jis turės daryti ir kodėl jis turės (motyvacija). • užsiėmimų išdėstymas. Užduotis pagrįsta: realiais vaiko sugebėjimais (ne per sunki), aplinkos detalėmis (“gyvenimiška”). • Šeimos narių dalyvavimas. Ši informacija skirta tik asmeniniam naudojimui. Nekopijuokite

17. Reikalavimai fizinei veiklai Ši informacija skirta tik asmeniniam naudojimui. Nekopijuokite • Fiziniai pratimai turi stiprinti vaikų sveikatą, skatinti normalų organizmo augimą ir vystymąsi, gerinti funkcinę organizmo būklę. • Fiziniai pratimai parenkami atsižvelgiant į vaiko išsivystymą, amžiaus ypatumus, sveikatos būklę, fizinį pajėgumą, gebėjimus. Vaikai tarpusavyje skiriasi savo fizinėmis ir psichinėmis savybėmis. • Pratimais siekiama stiprinti įvairias organizmo sistemas visapusiškai ugdyti vaiko asmenybę. • Žaidimo taisyklės moko paklusti, laikytis drausmės, tvarkos, nuoseklumo, derinti savo ir draugų veiksmus, dalintis priemonėmis ir žaislais. • Judesių lavinimas siejamas su vaiko protiniu ugdymu: paprašyti skaičiuoti kiek kartų atliekama užduotis, nusakyti naudojamų priemonių spalvą, dydį, svorį, įvertinti atstumą, laiko trukmę. • Ikimokyklinio amžiaus vaikų (iki 4-5 m.) fizinio ugdymo tikslas – visapusiškas jų fizinių galių plėtojimas. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Fizinis ugdymas neatsiejamas nuo visų raumenų grupių lavinimo. Judesiai atliekami iš įvairių pradinių padėčių, keičiama atlikimo kryptis, amplitudė, greitis. Žaidimas turi būti pagrindinė vaikui iki 6-7 m. amžiaus fizinio ugdymo rūšis. Judrieji žaidimai teikia daug džiaugsmo. Fizinė veikla turi ugdyti įgimtas fizines savybes.

18. Žaidimai • Tai emocinga fizinio lavinimo priemonė, lavinanti judesių koordinaciją, ugdanti aktyvumą, dėmesį, discipliną. Ypatingai naudinga vaikams. Užsiėmimų charakteristika • Laipsniškas skirtingų raumenų grupių dalyvavimas. • Pratimai atliekami ritmiškai, ramioje aplinkoje, vidutiniu tempu. • Kiekvienas pratimas kartojamas 5-8-12 kartų. • Fizinio krūvio dozavimas, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Neturi sukelti skausmo, didelio nuovargio.Palaipsnis fizinio krūvio didinimas. Užsiėmimo dalys: • pradinė dalis (apšilimo) – palaipsniui organizmas ruošiamas mankštai. Paprasti pratimai smulkioms ir vidutinėms raumenų grupėms, ėjimas, kvėpavimo pratimai. Šiek tiek apšilus galima atlikti keletą tempimo pratimų. Trukmė – 15-20 % visos procedūros. • pagrindinė dalis (aerobinė) – bendrieji lavinimo ir specialūs pratimai. Trukmė – 65-70 % visos procedūros. • baigiamoji dalis (atsipalaidavimo) – mažinamas krūvis, taikant kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimus, ėjimas.Trukmė – 10-20 % visos procedūros. Ši informacija skirta tik asmeniniam naudojimui. Nekopijuokite

19. Kaip apsaugoti vaiką nuo nuovargio? • Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertai teigia, kad apsaugoti vaikus nuo nuovargio ir psichinių sutrikimų galima dviem būdais:1.Formuojant teisingus mokymuisi reikalingus įpročius ir įgūdžius (remiantis dienos režimu); 2.Kuriant stabilią, teigiamą atmosferą, šalinti visus traumuojančius veiksnius. NUOVARGIS – tai tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veiklos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai.Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos.

20. Nuovargis • Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. • Nuovargio fiziologinė reikšmė yra dvejopa:- apsauginė – apsigynimo reakcija nuo per didelio funkcinio išsekimo;- atsistatymo procesų stimuliatorius, padidinantis organizmo funkcines galimybes.Prieš nuovargį atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada jokių objektyvių rodiklių nepastebima (ypač jei darbas yra lydimas teigiamų emocijų). Po varginančios veiklos vaikus turi lydėti poilsis, o organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną. • Dėl per didelio krūvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galvą, atsiranda abejingumas, silpnėja atmintis, dėmesys. Tai mažina ir darbingumą, ir pažangumą, sumažėja atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti neuroze. Stebėjimai rodo, kad pervargimas ir neuroziniai sutrikimai dažniau būna berniukams negu mergaitėms. Todėl atsižvelgiant į visus veiksnius būtina visą moksleivio režimą organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų.

21. Vaikų dienos režimas • REŽIMAS – tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. • MOKSLEIVIO REŽIMAS – tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas – vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.Sudarinėjant vaikų dienos režimą labai svarbu žinoti ir atsižvelgti į tam tikrus veiksnius. Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimą sąlygojančius veiksnius galima suskirstyti į individualius ir socialinius – ekonominius.Individualūs veiksniai:- vaiko amžius;- lytis;- sveikata;- fizinis išsivystymas;- polinkiai;- protinio darbingumo stereotipas.Socialiniai – ekonominiai veiksniai:- šeimos tradicijos, higieninė kultūra;- pajamos;- buities sąlygos;- regiono nacionaliniai ypatumai;- regiono socialinė sankloda;- regiono ekonominė sankloda.

22. Moksleivių darbo dienos režimas • Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris padidina darbo krūvį. Moksleivio darbo diena tęsiasi namuose (pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas). • Dėl bioritminių svyravimų žmogaus organizme vyksta labai daug įvairių pakitimų paros metu (temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogėja darbingumas, atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį, sulėtėja judesiai, silpnėja jų koordinacija, o 8 – 12 ir 16 – 18 valandomis darbingumas padidėja, smegenų ir raumenų veikla suaktyvėja. Bet moksleivių paros ritmams būdinga, kad dieną funkcijos anksčiau pasiekia maksimumą, o vakare jos greičiau nusilpsta.

23. Vaikų poilsis • Moksleivių dienos režimas yra skirstomas į mokymosi ir nesimokymo laiką. Nesimokymas – tai tas laikas, kurį vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti. • Vaikų poilsis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus poilsis yra tada, kai viena veikla yra keičiama kita (skaito, groja, žaidžia kieme ir pan.). Pasyvus – kai vaikai nieko neveikia (gulinėja, sėdi, miega ir kt.). Ilsėtis būtina tiek, kad organizmas per tą laiką grįžtų į pradinę būseną (atkurtų išeikvotą energiją ir įtvirtintų organizmo funkcinę būseną). Aktyvus poilsis tai leidžia pasiekti žymiai greičiau.

24. Poilsio režimas • Pradinių klasių mokiniai 3 – 3,5 val., o vidurinių ir aukštesniųjų klasių ne mažiau kaip 2,5 valandas kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas ėjimas iš pat ryto (kai atliekami kvėpavimo pratimai ar mankšta) gali atstoti rytinę gimnastiką. Po to i lauką galima eiti po pietų. Trečią kartą į lauką patariama eiti vakarop ir užsiimti judresne sportine veikla (jei lieka laiko ta laiką galima skirti visuomenei naudingai veiklai – pvz. teritorijos tvarkymui ar pan.). Ypač gerai, kai moksleiviai į lauką išeina prieš miegą. Tai slopina jaudinimo procesus ir moksleiviai greičiau užmiega. Bet žaidimai neturi būti pernelyg judrūs, kad neišsekintų nervinių ląstelių ir nepavargtų dar labiau. Vis dėlto daugelis tyrimų rodo, kad mokinai per mažai laiko praleidžia gryname ore (tik 41 – 46 % pradinukų tai daro kasdien; ir tik 30% vyresnių klasių mokinių). • Vienas svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų dieno režimo sudedamųjų elementų yra miegas. • Miego trukmė būtinai turi atitikti mokinio amžių. 6 – 7 metų moksleiviai turi miegoti ne mažiau kaip 11 – 12 valandų per parą, 8 – 10 metų apie 10, o 11 – 14 metų nuo 9 iki 9,5 valandų per parą. Vyresnėse klasėse (15 – 17 metų) rekomenduojama 8 ar 9 valandas skirti miegui.

25. Literatūra • Andriulis E. ir kt. Moksleivio fiziologija ir hiegiena. Vilnius, 1994. • Martinkus A. Vaiko sveikatos pagrindai. Klaipėda: KU l – kla, 1995. • „Augantys“ baldai. Prieiga per internetą: http://www.vadasiga.lt/lt/produktai/augantys_baldai/ • Kids ergonomics. Prieiga per internetą: http://www.backcare.com.au/html/product_sub.php?id=Kids%20Ergonomics/ • Svarbiausias mokinio baldas. Prieiga per internetą: http://www.city24.lt/client/city24client;jsessionid=B3EAE35BEB2924D006C2544EC05A94E2?&pageId=15&objId=NewsObject&stateId=NewsByCat&eventId=NewsArticleEvent&articleId=49691/ • Vaiko svajonių kambarys. Prieiga per internetą: http://www.domusgalerija.lt/news.php?id=7653&strid=1034/ • Žaidimai. http://kineziterapija.wordpress.com/2008/08/07/gydomieji-pratimai/ • Informacija iš Editos Bagdžiūtės paskaitų (2007 01 19).

26. Ačiū už dėmesį