Socialinio darbo teoriniai modeliai

1. Socialinio darbo teoriniai modeliai Psichoanalitinis modelis Raminta Jančaitytė SDK

2. Psichoanalitinės teorijos kūrėjai • S. FREUD – psichoanalizės kūrėjas, apibrėžė žmogaus psichoseksualinę raidą, atskleidė gynybinius mechanizmus. • K.G.JUNG – išplėtė Freud psichoanalitinį požiūrį. Teigė, jog ne tik instinktai yra psichikos varomoji jėga. Įvedė kolektyvinės pasąmonės ir archetipo sąvokas. Psichikoje jis išskiria 3 lygmenis: sąmonė, individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė. Kolektyvinėje pasąmonėje yra užfiksuota žmonijos patirtis. Vystydamasi asmenybė perima kolektyvinės pasąmonės turinį, vyksta individualizacija ir tuo ji save realizuoja. 1921 m. išleido savo pagrindinį darbą „Psichologiniai tipai“, kuriame aprašė sąryšį tarp sąmonės ir pasąmonės, taip pat pasiūlė žmogaus asmenybės tipus, ekstravertus ir intravertus.

3. E. Erikson - praplėtė Freud teoriją, akcentavo, asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Žmogaus raidą į stadijas skirstė pagal kiekvieno asmens ryšį su socialine aplinka, pabrėždamas socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį žmogaus raidai.

4. Sigmund Freud(1856-1939) • Gyveno Viktorijos laikų pabaigoje (seksualumo suvaržymo epocha) • Sukūrė psichoanalizės teoriją 1924 m. • S. Freud orientacija į seksualines problemas yra sąlygota gyvenamojo laikotarpio situacijos ir Freud vidinių problemų (nesutarė su tėvais, sunkiai sutardavo su kolegomis).

5. Psichoanalizė • Psichoanaizė davė postūmį kitų psichologijs teorijų atsiradimui. • 1924-1950 m. psichoanalizės klestėjimas. • Psichoanalitinė teorija pabrėžia, kad įgimti potraukiai (instinktai) ir į pasąmonę išstumti prisiminimai lemia žmogaus elgesį ir emocijas.

6. I matmuo Sąmonė Pasąmonė Ikisąmonė II matmuo Id Ego Superego Freud proto samprataŽmogaus psichika yra dviejų matmenų (Zastrow,1999):

8. Sąmonė, pasąmonė, ikisąmonė Protą sudaro: • Mintys • Jausmai • Instinktai • Troškimai • Konfliktai • Motyvai

9. Sąmonė • Sąmonė – susideda iš pojūčių, išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu. • Žmogus sąmoningai suvokia tik mažą dalį savo minčių, jausmų, konfliktų, troškimų.

10. Ikisąmonė • Ikisąmonė – susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ir valingai. • Ikisąmonėje esantys dalykai – laikinai nesąmoningi, nes sąmoningoje veikloje vienu metu jų dalyvauja nedaug. Jie gali būti suvokti kiekvienu sąmonės veiklos momentu.

11. Pasąmonė • Pasąmonė – tai primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų talpykla, kurie yra nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti į pasąmonę. Pasąmonėje nėra logikos, iškreiptas laikas, iškreipta erdvė. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose – simbolių pasaulyje, kur daugybė idėjų gali tilpti viename žodyje. • Pasąmonėje glūdintys elementai nedalyvauja sąmonės psichinėje veikloje, bet gali į ją sugrįžti tik ypatingomis aplinkybėmis.

12. Išstūmimo barjerai • Išstūmimo barjerai – sritis, kur nerimą keliantys dalykai (pvz., mintys ir jausmai) yra patalpinami gynybinių mechanizmų. • išstūmimas yra svarbiausias gynybinis mechanizmas, keliantis daugiausia psichologinių problemų. • išstūmimas yra procesas, kurio metu nepriimtini norai, prisiminimai, ar mintys yra siunčiami į pasąmonę už išstūmimas barjerų. • Kai tik nerimą keliantys dalykai patenka į pasąmonę, jie įgyja energiją ir sukelia nepageidaujamas emocijas, keistą elgesį (pyktis, naktiniai košmarai, haliucinacijos, šlapimo nelaikymas).

13. Svarbiausios Freud idėjos, su kuriomis sutinka šiuolaikiniai mokslinnkai • Geriau atpažinti, įsisąmoninti savo norus, mintis, baimes, negu jas neigti; • Tėvų įtaka yra lemiantis veiksnys formuojantis asmenybei.

14. Tėvai turi didžiulę įtaką vaikui mokantis formuoti tris asmenybės teorinius komponentus: • Id • Ego • Superego

15. Id, ego, superego Id, Ego ir Superego atstovauja sąmoningoms ir nesąmoningoms jėgoms mūsų psichikoje.

16. Id –paklūstanti „malonumo“ principui, kuris reiškia, kad asmuo nori to, kas atrodo malonu ir nori to dabar. Tai mūsų pasąmonės impulsų šaltinis, siekiantis patenkinti mūsų poreikius. • Ego – tai vykdomoji asmenybės dalis, besiremianti „realybės“ principu, t. y. elgiasi pagal tai, koks pasaulis yra iš tiesų, o ne pagal tai, kokio norėtų Id. Ego yra lyg centras šių struktūrinių tarpusavio ryšių.

17. Superego – tai moralioji asmenybės dalis, kuri vadovaujasi moralės principais. Tai yra tarsi nuolatinė, nepailstanti sąmonė, kuri skiria gera nuo blogo. Ji susideda iš 2 dalių: • 1. Iš sąžinės – tai tėvų draudimai, t.y. elgesys, už kurį tėvai bausdavo, versdami jį jaustis kaltu. Dažnai Superego tampa daug griežtesnis, negu buvo tėvai. • 2. Iš Ego idealų, kuriais individas nori sekti ir į kurios stengiasi būti panašus. Idealas žmogų apdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis.

18. Konfliktai ir Ego • Ego – Psichinio aparato sritis, kurios konfliktinių reikalavimų šaltiniai yra tikrovė, Id ir Superego. • Tikrovė sukelia išorinius (realius) konfliktus. • Id sukelia neurotinius konfliktus. Dėl valdžios kaunasi priešingos jėgos – tikrovė, Id ir Superego. • Ego turi paklusti ir kontroliuoti Id, Superego ir išorinę realybę. • Kai Ego yra baudžiamas sąžinės, kyla moralinis konfliktas. • Ego asmenybės sąmoningasis aš, atsiduria prieštaringų reikalavimų tinkle. Visus reikalavimus stengiamasi patenkinti kompromisais, kurie dažniausiai įgauna 3 formas: sapnų, neurotinių simptomų ir gynybinių mechanizmų.

19. Gynybos mechanizmai • Konfliktai tarp Id, Ego ir Superego sukelia kančią ir įtampą, vadinamą nerimu. • Kai Ego nebegali suvaldyti Superego ir id, žmogus nevalingai pradeda save ginti, naudodamas gynybos mechanizmus. • Gynyba pasireiškia tam tikrais simptomais: mintimis ir veiksmais (fobijos, įkyrios mintys, depresija, agresija).

20. Gynybos mechanizmai • Represija – mintis arba atsiminimai yra išstumiami iš atminties, jei per sunku su jais gyventi. Pvz., žiauriai baudžiamas vaikas įsitikinęs tvirtina, kad jį tėvai labai myli. • Regresija – asmuo pradeda elgtis kaip jaunesnis asmuo. Pvz.: suaugęs žmogus tampa pernelyg priklausomas nuo savo tėvų. • Sublimacija – trokštamo, bet nepasiekiamo ar draudžiamo potraukio pakeitimas socialiai priimtinu. Pvz., kai iš mažo vaiko atimamas čiulptukas, jis pradeda čiulpti nykštį, vyresnis vaikas kramto nagus, o suaugęs daug rūko.

21. Gynybos mechanizmai • Projekcija – siekimas matyti nemalonų, keliantį kaltės ir gėdos jausmą savo asmenybės bruožą kituose žmonėse. • Introjekcija – kitų žmonių vertybių perkėlimas į save, siekiant sumažinti savo nerimą. • Racionalizacija – įvykis, dėl kurio asmuo jaučia kaltę, aiškinamas pseudo protingai, tai padeda nuslėpti savigarbai kenkiančius savo norus ir poelgius.

22. Gynybos mechanizmai • Kompensacija – apima tikrų ir išgalvotų trukumų kompensavimą sukuriant tikrus ar išgalvotus pasiekimus ir pranašumus. Išsiskyręs tėvas gali mėginti suminkštinti vaiko skausmą pirkdamas jam brangius žaislus. • Neigimas – individas bando pabėgti nuo psichologinio skausmo neigdamas realybę. Dažniausiai šis mechanizmas veikia, kai netekties atveju. Taip pat alkoholikai neigia, kad turi priklausomybės problemą. • Identifikacija – kai kurie žmonės tam tikrose situacijose slepia savo jausmus ir vietoj to, kad būtų savimi, imituoja kažką kitą. Žmonės kuriems identifikacija fiksuojasi, nebegali tinkamai reaguoti į situacijas. Jie neigia savo tikruosius jausmus, o vietoj to elgiasi taip kaip elgtųsi jų garbinamas herojus.

23. Gynybos mechanizmai • Fantazija – tikrovės skausmą galima sumažinti fantazijos pagalba. Pvz.: vaikų globos namuose gyvenantys vaikai teigia, kad juos tėvai myli ir savaitgalį atvažiuos jų aplankyti. • Apatija ir emocinė izoliacija – individai gali ginti savo savigarbą paprasčiausiai neįsitraukdami,ar apsimesdami, kad jiems tai nėra svarbu. Pvz., žmogus pasakoja apie nusikaltimą, kurį įvykd.ė nerodydamas jokių emocijų. • Perkėlimas – pasireiškia tada, kai priešiški ar agresyvūs jausmai išreiškiami prieš “silpnesnius” objektus ar žmones, o ne prieš tuos, kurie sukėlė tuos jausmus. Pvz., vaikas, kurį pastoviai muša tėvai, savo įtampą gali išlieti mušdamas mažesnius arba silpnesnius vaikus.

24. Psichoseksualinės raidos teorija • Kiekviena asmens psichologinė raidos stadija apibudinama pagal tai, į kurią kūno vietą fokusuojamas seksualinis malonumas ir patiriamas malonumas. • FIKSACIJOS – jei kurioj nors stadijoje susižadinama per daug intensyviai, pasireiškia fiksacija, t.y. vaikas priešinasi perėjimui į kitą stadiją. Fiksacija pasireiškia kai vaikas patiria per daug ar per mažai malonumo.

25. individo raida pereina 5 stadijas: • 1. ORALINĖ stadija (iki 1m.) • 2. ANALINĖ stadija (1 – 3m.) • 3. FALINĖ stadija (3 – 5m.) • 4. Latentinis periodas (nuo 5m. iki lytinio brendimo pradžios) • 5. GENITALINĖ stadija (paauglystė)

26. 1. ORALINĖ stadija (iki 1m.) – • Malonumas patiriamas burna, tenkinant oralinius potraukius(čiulpimas, kandžiojimas, valgymas; malonūs pojūčiai lūpose, liežuvyje, burnos viduje). • Be malonių akimirkų kūdikis gali patirti nusivylimą ir nerimą. • Nerimo pradžia – kūdikio gimimas. • Malonumo trūkumas (fiksacija) gali pasireikšti jau suaugusiam žmogui alkoholizmu, depresija, perdėtu optimizmu ar pesimizmu.

27. 2. ANALINĖ stadija (1 – 3m.) • Malonumų šaltinis – išangė. Svarbiausia veikla – mokymasis naudotis tualetu. • Vaikas pradeda konfliktuoti su suaugusiais. • Gali patirti nerimą ir nusivylimą. • Fiksacijos gali pasireikšti – šykštumu, tvarkingumu, užsispyrimu.

28. 3. FALINĖ stadija (3 – 5m.) • Tiesioginiu malonumų šaltiniu tampa lytiniai organai. • Atsiranda Edipo kompleksas, kai seksualiniai vaiko troškimai yra nukreipti priešingos lyties tėvui. • Prasideda Superego ir sąmonės raidos pradžia. • Superego visiškai susiformuoja išsprendus Edipo kompleksą. • Fiksacijos – pasipūtimas, pagyrūniškumas.

29. 4. Latentinis periodas (nuo 5m. iki lytinio brendimo pradžios) • Edipo komplekso krizės simptomai išnyksta arba nublanksta. • Seksualiniai poreikiai ramūs ir vaikas visą energiją kreipia mokymuisi ir žaidimams su tos pačios lyties vaikais. • Vaikas jaučia malonumą užsiiminėdamas nauja veikla ir laisvai reikšdamas kūrybiškumą. • Vyksta tolesnė Ego ir Superego raida.

30. 5. GENITALINĖ stadija (paauglystė) • Tiesioginio malonumo šaltinis yra lytinių organų formavimasis. • Gali atsinaujinti Edipo komplekso konfliktai, jei anksčiau nebuvo išspręsti. • Paauglys bando nutraukti emociniusryšius su tėvais. • Jo tikslas – subrendimas, suaugusiems būdingas seksualumas.

31. Psichoanalizės technikos • Hipnozė • Laisvų asociacijų metodas • Sapnų analizė • Perkėlimas

32. PSICHOSOCIALINĖ TEORIJA • ATSTOVAS: Z. Freud mokinys Erick Erikson. • Eriksonas teoriją pavadino: „ŽMOGAUS RAIDOS PSICHOSOCIALINĖ TEORIJA“.

33. Praplėtė Freud teoriją. • Erikson raidą į stadijas skirstė pagal kiekvieno asmens ryšį su socialine aplinka, pabrėždamas socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį žmogaus raidai. • Akcentuoja, kad vaikystė nėra viso žmogaus gyvenimo pagrindas, o asmenybė formuojasi visą gyvenimą.

34. Asmenybės vystymasis ir krizė • Asmenybės tapatumas pradedamas suvokti tais laikotarpiais kai pergyvenamos psichosocialinio vystymosi krizės. • KRIZĖ – tai laikotarpis, kai žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas vienokių ar kitokių psichosocialinių nesklandumų • Krizės skatina asmenybės tobulėjimą ar regresavimą.

35. Krizės samprata ir reikšmė • Dėl jų gali padidėti ar sumažėti mūsų asmenybės vientisumas. • Žmogus realizuoja save tik tada, kai priimtinu būdu įveikia tam tikras krizes ir išsprendžia esmines psichosocialines problemas. • Brendimas ir visuomenės laukimas kartu sukelia 8 gyvenimo krizes, kurias vaikas ar vyresnis žmogus turi įveikti. • Visos krizės yra viena su kita susijusios. • Kiekviena asmenybės raidos fazė turi teigiamų ir neigiamų komponentų.

36. Žmogaus psichosocialinė raida vyksta, reaguojant į krizes, su kuriomis susiduriame įvairių amžiaus tarpsnių laikotarpiais. • Kiekviena iš jų vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento, bet geriau pastebima tam tikroje stadijoje. • Šių krizių įveikimo būdas turi įtakos mūsų asmenybei. • EGO stiprumas ir sugebėjimas jausti pagarbą sau ir kitiems yra visų 8 krizių pozityvaus įveikimo padarinys.

37. Žmoguas raidos aspektai • 1. SOMATINIS. (somatinį aspektą sudaro fizinės raidos stipriosios ir silpnosios pusės). • 2. ASMENINIS (žmogaus gyvenimo istorija ir stadijos, kurioje dabar yra žmogus analizė). • 3. SOCIALINIS (jis apima kultūrines, istorines ir visuomenines jėgas).

38. 3 aspektai sąveikauja kiekvienoje raidos stadijoje. Tai, kaip asmeniui pavyksta įveikti 8 raidos krizes, labai priklauso ir nuo kultūrinės aplinkos, kurioje jis gyvena. • Vienas pagrindinių Erikson teorijos teiginių - kiekviena kultūra sukuria skirtingus raidos būdus, nes kiekviena visuomenė funkcionuoja geriau, jei jos suaugusiems nariams būdingi tam tikri bruožai, ypatybės.

39. Esminė teorijos prielaida – bręsdami mes esame priversti vis daugiau suprasti ir sąveikauti su vis platesne socialine bendruomene. • Sąveikaudami mes turime galimybę suformuoti „sveiką“ asmenybę – tokią, kuri tvarko aplinką, kuriai būdinga darni veikla, sugebėjimas tiksliai suvokti pasaulį ir save.

40. ERIKSONO PSICHOSOCIALINĖS RAIDOS STADIJOS. • KŪDIKYSTĖ. (0 -1m.) • ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ. (1 – 3m.) • VIDURINIOJI VAIKYSTĖ. (3 -6m.) • PRADINĖS MOKYKLOS AMŽIUS.(7 -11m.) • PAAUGLYSTĖ. • JAUNYSTĖ (ANKSTYVOJI BRANDA) • VIDUTINIS AMŽIUS (BRANDA). • SENATVĖ

41. 1. KŪDIKYSTĖ. (0 -1m.) Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas/ suagumas-nesuagumas • Vyksta svyravimo tarp pasitikėjimo ir nepasitikėjimo krizė. • Kūdikio gyvenimo ypatybės – meilė, dėmesys, prisilietimai ir santykiai maitinimo metu – turi įtakos esminiams vaiko pasitikėjimo ar nepasitikėjimo aplinka jausmams. • Pasitikėjimo vyravimas yra psichosocialinės stiprybės forma; tai sudaro tokių bruožų, kaip optimizmas, vilties turėjimas pagrindą. • Jautrios ir pareigingos motinos kūdikis pasitiki ja, o kartu ir kitais žmonėmis.

42. 2.ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ. (1 – 3m.) Savarankiškumo ar gėdos ir abejojimo savimi krizė. • Jos baigtis labai priklauso nuo tėvų elgesio su vaiku. • Vaikas tikrina tėvus ir aplinką, norėdamas sužinoti, ką jis gali valdyti, tvarkyti, o ko ne. • Per didelė tėvų kontrolė sukelia ilgalaikius abejonės dėl savo sugebėjimų, gėdos dėl kai kurių savo poreikių ar kūno jausmus. • Savarankiškumo jausmo pradžia – pirminis išsilaisvinimas iš motinos globos. Jis išsirutulioja iš ankstyvesniojo pasitikėjimo pojūčio (kai pasitikėjimas viršija nepasitikėjimą).

43. 3.VIDURINIOJI VAIKYSTĖ. (3 -6m.) Iniciatyvumas ar kaltės jausmas. • Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką moka ir atlieka suaugę, todėl jis kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir jaučiasi kaltas. • Pasitikintis ir savarankiškas vaikas gali tapti iniciatyvus. Jis gali neriboti smalsumo. • Realus pareigos jausmas atsiranda kartu su siekių užuomazgomis. • Sėkmingai įveikus prieštaravimus, šiame amžiuje atsiranda pareigos jausmas. • Būtent dabar iniciatyvumo sustiprėjimas ir su juo atsiradęs kaltės potyris pradeda formuoti sąžinę. • Vaikas sužino ką reiškia „Ne!“ Pažeidęs šiuos draudimus – tikrovėje ar vaizduotėje – jis jaučiasi kaltas. • Tėvas ir mokytojas, per dažnai blokuojantis iniciatyvą, gali užauginti nuolat jaučiantį kaltę, suvaržytą vaiką. • Per retai priekaištaujantys – nepakankamai sąžiningą vaiką.

44. 4.PRADINĖS MOKYKLOS AMŽIUS.(7 -11m.) Meistriškumas ar menkavertiškumas. • Vyksta priešpriešos tarp sugebėjimo atlikti ir menkavertiškumo krizė. • Vaikas turi galėti kai kuriuos dalykus padaryti gerai, net tobulai. • Jeigu jis nesijaučia galįs daug ką atlikti gerai, tai susiformuoja menkavertiškumo jausmas. • Vaikas įsivaizduoja esąs nevykėlis. • Mokytojų pareiga šiame amžiuje sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui patirti sėkmę, užkirsti kelią nevykėlio jausmui. Tam reikia žinoti kiekvieno mokinio gabumus, kontroliuoti jo mokymosi aplinką. • Reikia vengti tik darbu grindžiamos savo vertės jausmo. • Teigiamai įveikus šią krizę atsiranda sugebėjimo jausmas.

45. 5. PAAUGLYSTĖ. Identiškumas (tapatumas) ar vaidmenų neaiškumas (sumaištis). • Šiam periodui yra suteikta ypatinga reikšmė. • Visuomenė pripažįsta, kad ši stadija yra unikali, ji leidžia pasirinkti ištęstą psichosocialinį moratoriumą, kurio metu paaugliui suteikiama laisvė įveikti savo tapatumo krizę. • Nesugebėjimas suprasti, kas aš esu – tapatumo stoka – sukelia sumaištį. • Jeigu nesiseka šią krizę sėkmingai įveikti, paauglystė užtrunka, ir dėl to vėliau atsiranda veikimo suaugusių vaidmenyse ribotumai. • Šie žmonės nesugeba efektyviai įveikti ir tolimesnių gyvenimo krizių. • Sėkmingai įveikus šią krizę atsiranda pasitikėjimas savimi ir saugios ateities jausmas.

46. Berniukai ir mergaitės neišvengiamai ima virsti vyrais ir moterimis, bet nejaučia tarpusavio artumo ir prieraišumo. • Nepatyręs jaunas žmogus patiria artumą su priešingos lyties asmeniu ir tai dar labiau sustiprina sumaištį. • Pagrindinė šio laikotarpio problema – įtvirtinti tapatumo jausmą. • Identiškumo krizė bus išspręsta, jei pats vaikas priims sprendimą kuo jis nori būti. • Kyla daugybė klausimų: Kas aš: ar vaikas ar suaugęs? Kokį darbą aš dirbsiu? Ar man seksis? • Paaugliams labai rūpi, kaip jie atrodo (žiūrint) kitų akimis.

47. 6.JAUNYSTĖ (ANKSTYVOJI BRANDA) Intymumas ar vienuma (izoliacija). • Ar gali jaunuolis dalytis savo tapatumu su kitu taip, kad „mes“ užimtų „aš“ vietą, galvojant apie dabartį ir ateitį. • Nesugebėjimas užmegzti artimus santykius sukelia psichologinę vienumą, kuri nelabai naudinga asmenybei. • Šios krizės tinkamo įveikimo rezultatas – žmogaus sugebėjimas tikrai mylėti ir būti mylimam. • Žmogus, kuris sugeba intymiai bendrauti su kitais asmenimis, pajunta, kad yra subrendęs.

48. 7.VIDUTINIS AMŽIUS (BRANDA). Atsinaujinimas ar sąstingis. • Atsinaujinimas yra susijęs su kūrybiškumu., produktyvumu ir noru vadovauti naujai kartai. • Brandai reikia priklausančiojo - žmogaus, kurio atžvilgiu būtum subrendęs. • Ji reikalauja puoselėti tai kas yra aplink mus: mintis, daiktus, žmones. • Jei nėra tam tikro kiekio atsinaujinimo reakcijų, suaugusysis patiria nuobodulį, apatiją, pseudoartumą, skurdžius tarpasmeninius santykius ir tolydžio įsivyraujantį sąstingio jausmą. • Tinkamo šios krizės įveikimo rezultatas - sugebantis globoti, dalyvaujantis visuomenės gyvenime žmogus. Jis jaučiasi esąs produktyvus.

49. 8.SENATVĖ Pilnatvė (integracija) ar Neviltis. • Stengiasi suvokti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas. • Nusivylimo jausmą senatvėje patiria tas žmogus, kuris jaučiasi nepakankamai panaudojęs savo talentą.

50. Šaltiniai: • Žukauskienė R. (2007). Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai. • Zastrow C.H. The Practice of Social Work. Brooks/Cole Publishing Company, 1999.