SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA

1. SOCIALINĖS APSAUGOS EKONOMIKA 5. Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistema Doc. T.Medaiskis 2014

2. Pensijų tipai Lietuvoje • Valstybinės socialinio draudimo pensijos Teisė gauti šias pensijas įgyjama atitinkamą laiką mokėjus socialinio pensijų draudimo įmokas • Valstybinės pensijos Teisė gauti šias pensijas įstatymais suteikiama tam tikroms socialinėms ar profesinėms grupėms • Šalpos (socialinės) pensijos Teisė gauti šias pensijas įstatymais suteikiama asmenims dėl objektyvių priežasčių neįgijusiems teisės gauti kitos pensijos Pensijų suma ne daugiau 1,5 užpraeito ketvirčio VDU

3. Socialinio draudimo pensijų sandara Pensija = pagrindinė + priedas + papildoma Pagrindinė – visa ar dalis bazinės pensijos. Skirta pensijų dydžio išlyginimui, perskirstymui. Priedas – priklauso tik nuo stažo. Įvestas stažo “įtakai” padidinti Papildoma – priklausanti nuo buvusio uždarbio. Atlieka prarasto uždarbio pakaitalo vaidmenį.

4. Socialinio draudimo senatvės pensijos: teisė gauti • Senatvės pensijos amžius 62,5 metai vyrams ir 60 metų moterims Padidintas nuo 1995 metų (buvo 55 m. moterims, 60 m. vyrams) Toliau tęsiamas didinimas nuo 2012: + 4 mėn. moterims; +2 mėn. vyrams, kol 2026 m. bus 65 m. vyrams ir moterims. • Minimalus socialinio pensijų draudimo stažas Lietuvoje reikalaujama 15 metų pensijų draudimo stažo

5. Pagrindinė pensijos dalis Pagrindinė dalis = ·1,1B Laikinai (2010-11) pagrindinė dalis buvo = ·1,2B  = Faktinis asmens stažas / Būtinasis stažas (  1) Būtinojo stažo reikalavimai senatvės pensijai – 30 pensijų draudimo metų. B – bazinė pensija (360 Lt.)

6. Pensijos priedas Priedas = ß·B ß = 0,03·(S-30), jei S > 30, ß = 0, jei S ≤ 30. • Įvestas nuo 2007 metų vidurio, tenkinant reikalavimus padaryti pensiją “labiau priklausomą nuo stažo” • Nors ir pagrįstas gerais norais, toks priedas dar labiau susilpnino įmokų ryšį su išmokomis ir dabar yra kliūtis tam ryšiui bent jau draudiminėje pensijos dalyje atstatyti.

7. Papildoma pensijos dalis: principas P = 0,005u1+0,005u2 +...+0,005uS ut –t-tųjų metų vidutinis mėnesio uždarbis Papildoma pensijos dalis yra suma dėmenų, sudarančių po 0,5% asmens vidutinio mėnesinio uždarbio kiekvienais metais. Pavyzdžiui: 0,005 ∙ 2000lt ∙ 40 metų = 400 litų; su bazine 1,1∙360 ir priedu 10∙0,03∙360 - viso 904 litų. Individuali pakeitimo norma 904/2000 - 45,2%

8. Darbo užmokesčio ekvivalentas: pavyzdys 1985 metais asmuo uždirbo 285 rub. per mėnesį. 1985 m. Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 190 rub. 2014m. draudžiamosios pajamos 1488 lt. Taigi 285 rub. ekvivalentas litais yra (285/190)•1488 = 2232 litų Todėl į pensiją už 1985 m. bus priskaitoma 0,005∙2232= 11,16 litų. 2015 m. draudžiamosios pajamos € 431 Taigi 285 rub. ekvivalentas eurais yra (285/190)•431 = € 646,5 Todėl į pensiją už 1985 m. bus priskaitoma 0,005∙646,5 = € 3,23

9. Papildoma pensijos dalis: skaičiavimas Pt = 0,005(u1/D1)Dt+...+0,005(uS /DS )Dt Uždarbiai dalinami iš kiekvienų metų draudžiamųjų pajamų ir dauginami iš mokėjimo mėnesį t galiojančių draudžiamųjų pajamų. Draudžiamosios pajamos(Dt) pagal pradinę pensijų sistemos versiją – vidutinis mėnesio darbo užmo-kestis, nuo kurio realiai priskaitomos įmokos ir socia-linio draudimo išmokos. Šiuo metu nustatomos vyriausybės sprendimais. Dt = 1488Lt.( laikinai 1170 Lt.)

10. Papildoma pensijos dalis: transformacijos Pt = 0,005(u1/D1)Dt+...+0,005(uS /DS )Dt ki = ui /Di – asmens metinis d.p. koeficientas Pt = 0,005(k1)Dt+...+0,005(kS )Dt Pt = 0,005(k1 +...+kS )Dt k = (k1 +...+kS )/S – asmens d.p.koeficientas Pt = 0,005·S·k·Dt

11. Papildoma pensijos dalis: informacinės problemos Problema: nėra patikimų duomenų apie uždarbį iki 1994 metų, todėl negalima apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientų. Blogas, bet priimtas sprendimas: taikyti koeficientus už metus nuo 1994 metų visam stažui. Taip padarius, sugriaunamas pradinės formulės adityvumas. Mažų uždarbių metai mažintų, o ne didintų pensiją.

12. Kodėl mokant įmokas pensija gali mažėti? Pavyzdys: Stažas iki 1994 m. - 25 metai, koeficientas 1; Stažas po 1994 m. -15 metų, koeficientas 1,5. Taigi visas stažas 25+15=40 metų, ir jam bus pritaikytas koef. 1,5. Papildomos pensijos dalies dydis: 0,005·40·1,5·1488 = 446,40 litai. Atidirbus dar 3 metus su koeficientu 0,6: asmens stažas bus 40+3=43 metų, koeficientas (15·1,5+3·0,6)/18= 1,35. Dabar padidėjęs stažas nebekompensuoja koeficiento sumažėjimo, mažėja sandauga K·S = 43·1,35 < 40·1,5 ir papildoma pensija mažėja: 0,005·43·1,35·1488 = 431,89. Taip yra todėl, kad koeficientų vidurkis skaičiuojamas iš trumpesnio laikotarpio, o paskui taikomas ilgesniam viso stažo laikotarpiui

13. Papildoma pensijos dalis: du laikotarpiai Galiojęs iki 2008 m. pabaigos sprendimas: atskirai apskaityti laikotarpį iki 1994 metų ir po jų: Pt = 0,005·S·K·Dt +0,005·s·k·Dt S ir K – stažas ir d.p. koeficientas iki 1994; s ir k – stažas ir d.p. koeficientas po 1994. K nustatomas pagal penkis geriausius paeiliui metus iš 10 metų iki 1994 (1984 -1993). Priimta 2008 m. ir suspenduota: K nustatomas pagal penkis geriausius paeiliui metus iš laikotarpio nuo 1994 metų. Priimta 2012 pabaigoje: k skaičiuojamas iš viso laikotarpio nuo 1994 metų.

14. Dviejų laikotarpių efektas Pavyzdys: Stažas iki 1994 m. - 25 metai, koeficientas 1; Stažas po 1994 m. -15 metų, koeficientas 1,5. Taigi pagal dvinarę formulę papildomos pensijos dalies dydis: 0,005·25·1 ·1488 + 0,005·15·1,5·1488 = 353,40 litai. Atidirbus dar 3 metus su koeficientu 0,6: asmens stažas po 1994 bus 15+3=18 metų, koeficientas (15·1,5+3·0,6)/18 = 1,35. Dabar padidėjęs stažas pensiją tik padidina: 0,005·25·1 ·1488 + 0,005·18·1,35·1488 = 366,79 litai. Taip yra todėl, kad 18·1,35 > 15·1,5

15. Papildoma pensijos dalis: apribojimai Ankstesnėje formulėje Pt = 0,005·S·K·Dt +0,005·s·k·Dt K  5 dėl negalėjimo patikrinti informaciją; k  5 dėl „socialinio solidarumo” tikslų. Dabartinėje Pt = 0,005·s·k·Dt lieka k  5. Du kartus atliktas „dirbtinis” mažų K didinimas siekiant padidinti mažas pensijas.

16. Pensijos taškų (apskaitos vienetų) sistema Per metus sumokėjęs pensijų draudimo įmoką nuo 12 tų metų vidutinio darbo užmokesčio dydžių asmuo įgyja 1 AV. Išėjus į senatvės pensiją, įgyti AV sumuojami. Kiekvienas AV įvertinamas litais, ir pagal tai mokama pensija. Pavyzdžiui, surinkus 60 AV ir esant vieneto vertei 20 litų, mėnesio pensija bus 1200 litų. AV vertė litais Vyriausybės nustatoma(ir Seimo tvirtinama kartu su biudžetu) kasmet, atsižvelgiant į socialinio pensijų draudimo biudžeto galimybes bei perspektyvas. Nors ir ne visai skaidru, bet finansavimas garantuotas Indeksavimo principai ?

17. Pensijos taškų sistemos privalumai AV sistemoje vienodas įgytų AV skaičius užtikrina vienodą pensiją, nesvarbu, kada jis įgytas. Tiek pat AV turintys pensininkai gaus vienodą pensiją, nors jų išėjimo į pensiją laikas gali skirtis dešimtmečiu ir daugiau. Kitaip tariant, vienodą darbo (įmokų) biografiją, lyginant su šalies vidurkiu, turintys pensininkai gaus vienodas pensijas. Šio principo pasekmė – visos pensijos didėja, jei dirbančiųjų uždarbiai didėja. Gerovės kilimu dalinamasi su pensininkais, bet krizių atveju ir pensininkai turi solidarizuotis su dirbančia karta. Papildomai dirbant po pensijos paskyrimo įgyjami papildomi AV, ir pensija ne mažėja kaip dabar, o didėja.

18. Paprastas dabartinės sistemos transformavimas į AV Dabartinė formulė lengvai transformuojama į AV P = 0,005·S·K·D Sandauga S·K tampa AV suma. S·K = S·(k1+ k2 + · · · + kS)/S S·K = (k1+ k2 + · · · + kS) Sandauga 0,005·D tampa vieno AV verte. Šiandien AV vertė 0,005·1488 = 7,44 Lt. Pereinant prie AV nėra ryškaus pensijų dydžio pokyčio.

19. Pensijų indeksavimo politika

20. Pensijų indeksavimo politika

21. Pensijų indeksavimo politika

22. Pensijų indeksavimo politika

23. Vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio (neto) santykis

24. Agreguota pensijos pakeitimo norma (SILC) The indicator is defined as the ratio of the median individual gross pensions of 65-74 age category relative to median individual gross earnings of 50-59 age category, excluding other social benefits.

25. Vidutinio darbo užmokesčio ir pensijų perkamoji galia

26. Skurdo rizikos lygis

27. Pensijos sumažinimo dėl recesijos teisėtumas • Argumentas prieš: „nuosavybės” teisė. • Argumentas už: pensijos yra dalis dirbančiųjų uždarbio, kuriuo jie dalinasi su pensininkais.Jei norime, kad pensijos didėtų su dirbančių uždarbiais, tai turime sutikti, kad jos mažėtų mažėjant dirbančiųjų uždarbiams.

28. Nesistemingo pensijų indeksavimo ydos • Pensijų dydžiai tampa politinio turgaus objektu. Kai nėr taisyklių, didesnis pagrindas daryti spaudimą, “maloninti” rinkėjus, tuo klampinant sistemą į gilų deficitą. • Ad hoc tvirtinant draudžiamųjų pajamų dydžius, įgyti koeficientai nebeturi ryšio su šalies viduti-niais uždarbiais, be to, nebėra jų tęstinumo laike. Vidutinį uždarbį gavęs 1995 m. žmogus įgijo koefi-cientą 1,21, o 2008 m. – koeficientą 1,56.

29. Išankstinės pensijos ir atidėtas kreipimasis • Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymas 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1828. Galima gauti pensiją 5 metais anksčiau, bet reikalaujama 30 metų draudimo. • Priimtas siekiant išspręsti priešpensinio amžiaus žmonių problemas ne jų užimtumo skatinimo ir nedarbo draudimo, o lengviausiu – išankstinių išmokų keliu. Pasielgta priešingai strateginiuose ES dokumentuose deklaruojamai tendencijai. • Išankstinis pensijų mokėjimas visam likusiam gyvenimui dar sumažina (0,4% už kiekvieną mėnesį) ir taip jau mažas pensijas. • Laimei, nėra populiarus: šiuo metu tik 10,5 tūkst. gavėjų: vidutinė pensija sudaro 70% vidutinės senatvės pensijos. Atidėtas kreipimasis: 8% už kiekvienus atidėjimo metus (įstatymas reikalauja 4%, bet įgalioja VSDF Tarybą nustatyti didesnį dydį)

30. Pensijos mokėjimas dirbančiam pensininkui • Argumentas už mokėjimą: teisę gauti pensiją suteikia pasiektas amžius ir “nuosavybės” teisė. • Argumentas prieš mokėjimą: pensija yra prarastų dėl socialinės rizikos (senatvės) pajamų pakaitalas. Jei pajamos neprarastos, mokėjimas nepagrįstas. Pirmasis argumentas atitinka kaupimo, o antrasis payg logiką. • Argumentas už: laisvė rinktis užimtumą

31. Netekto darbingumo pensija Skirtingose valstybėse invalidumo ir senatvės pensijos traktuojamos vienodai arba skirtingai. Fiksuoto dydžio išmokos Airija, JK, Belgija (savarankiškai dirbantiems) Taikomos senatvės pensijos apskaičiavimo taisyklės Vokietija: apskaičiuojama kaip senatvės, bet taikomas pensijos rūšį atspindintis daugiklis(atsižvelgiant į neįgalumo lygį) Taikomos kitokios taisyklės Prancūzija: neįgalumo pensija apskaičiuojama, mokant 30 arba 50 proc. DU per geriausius 10 metų iki neįgalumo nustatymo (sunkiausio neįgalumo atveju – 50 proc. DU + 40 proc. dydžio priedas)

32. Netekto darbingumo pensija: teisė gauti • Negalios (netekto darbingumo) pripažinimas . (Kas yra netektas darbingumas?) • Minimalus pensijų draudimo stažas netekto darbingumo pensijai nuo 2 mėn. iki 15 metų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) – netektą darbingumą nustatanti institucija

33. Minimalus ir būtinasis stažas

34. Netekto darbingumo pensija: dydis • Taikoma senatvės pensijos formulė • Pt = ·γ·B +0,005·s·k·Dt • ir “stažo dovanojimo” principas: • s = sf + ·(A – a) • sf – faktinis stažas iki nedarbingumo pripažinimo, • A – senatvės pensijos amžius, • a – asmens amžius pripažinus nedarbingumą, • = sf /būtinasis stažas. • Netekus 75-100% darbingumo, γ= 1,5 • Netekus 60-70% darbingumo, γ=1,1. • Netekus 45-55% darbingumo, mokama 50% Pt .

35. Našlaičio pensija Teisę gauti turi mirusiojo vaikai, jei mirusysis galėjo gauti ar gavo socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensiją(netaikoma mirusiems iki 1991-06-01) . Vaikai turi teisę gauti iki 18 metų; jei mokosi – iki 24; invalidais tapę iki 18 m. neribotai. Dydis: 50% mirusiojo netekto darbingumo pensijos (60-70% darbingumo) vienam vaikui, 100% - dviems, daugiau vaikų.

36. Našlių pensijos: principai • Našlių pensijų kaip pensijų rūšies pagrįstumas: • vyro maitintojo (“male breadwinner”) tradicija; • vienišo pensininko išlaidos didesnės; • bendro sutuoktinių turto principas: dalis vieno sutuoktinio įgytų pensijos teisių pripažįstama kitam.

37. Našlių pensijos: teisė gauti • Teisę gauti našlių pensiją turi naujos santuokos nesudarę: • našlė arba našlys, sukakę senatvės pensijos amžių; • našlė arba našlys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais: • iki sutuoktinio mirties, • per 5 metus po sutuoktinio mirties; • tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais. • Jei su mirusiuoju nėra vaikų, reikalaujama bent 1 metų (iki 2008 buvo - 5 metų) „vedybinio stažo”

38. Našlių pensijos: dydis Našlei arba našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. Nuo 2008 m. našlių pensijos bazinis dydis – 70 litų

39. Reformos svarstybos: gairės 2011 m. gegužės 24 d. Seimo nutarimas dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo • Įmokinėje pensijoje siekti, kad išmokos daugiau priklausytų nuo sumokėtų įmokų; • įvertinti galimybes socialinio draudimo senatvės pensiją apskaičiuoti pagal virtualių sąskaitų sistemą arba pagal apskaitos vienetų („taškų“) sistemą; • pakeisti bazinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką taip, kad vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos būtų mokama viena neįmokinė pensija iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto;

40. Reformos svarstybos: gairės(2) • sukurti paskatų dirbti ilgiau sistemą, skatinančią vyresnio amžiaus moterų ir vyrų užimtumą; nustatyti pensijos dydžių ryšį su demografiniais ir ekonominiais rodikliais; taikyti lankstų pensinį amžių; • įmokas senatvės pensijai skaičiuoti ir mokėti nuo visų pajamų, kurios įskaičiuojamos į pensijos dydį (motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų ir nedarbo draudimo išmokos); • pensijas netekus darbingumo skaičiuoti nesiejant su senatvės pensijų apskaičiavimo tvarka, pensijų dydį susiejant su darbingumo netekimo procentais ir skatinant asmenis labiau integruotis į darbo rinką; • numatyti priemones asmens darbingumo lygio nustatymo kontrolei stiprinti;

41. Reformos svarstybos: gairės (3) • pertvarkyti specialiųjų poreikių sistemą –nustatant poreikiusį ją įtraukti socialinius aspektus, plėtojant socialinių paslaugų sritį; • gerinti Fondo finansavimą ir optimizuoti administravimą; • pertvarką atlikti nedidinant valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo; • Neplėsti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų grupių. • Specialias išmokas, mokamas atskirų profesijų asmenims,įtraukti į bendrą socialinio draudimo pensijų sistemą. Sudaryti galimybę gauti išmokas iki nustatyto pensinio amžiaus (pvz., kariams ar policijos pareigūnams), mokant pensijų socialiniam draudimui iš valstybės biudžeto didesnes įmokas.