Žmogaus socialinė raida sociokultūriniame kontekste

1. Žmogaus socialinė raidasociokultūriniame kontekste Dalykas ” Įvadas į vaiko globą ir sociokultūrinį ugdymą” Lekt. Auksė Petruškevičiūtė 2010 m.

2. Paskaitos tema: Žmogaus socialinė raida sociokultūros kontekste • Tikslas: išnagrinėti socialinės raidos sampratą ir ypatumus.

3. RAIDOS SAMPRATA • Tai priemonė pagerinti gyvenimą. Ar tai tik materiali priemonė? • Aristotelis: “Matyt, turtas nėra gėris, kurio mes siekiame, nes jis yra naudingas tik kažkam kitam”. Žmogaus gyvenimo tikslas turi būti nukreiptas į gėrį.

4. XVII a. seras Williamas Petty (vienas pirmųjų ekonomistų) Išskyrė šiuos raidos aspektus: • Visuotinis saugumas ir • Kiekvieno žmogaus ypatinga laimė

5. Ekonomistas W. Arthuras Lewisas 1955 m. teigė: Ekonomikos augimas turi: • pagerinti ir materialius, ir kultūrinius žmogaus gyvenimo standartus, • suteikti moterims ir vyrams lygias galimybes. Išvada: reikia rūpintis ne tik materialine žmonių gerove , bet ir kultūrinėmis vertybėmis.

6. ĮSIDĖMĖKITE • EKONOMIKOS AUGIMAS – tai tik sudedamoji žmogaus socialinės raidos dalis. • Ekonomikos pažanga savaime negarantuoja socialinės visų visuomenės sluoksnių pažangos (investicija į karo pramonę korupcija ir kt. ) • Ekonomikos pažanga yra būtina žmogaus socialinės raidos sąlyga.

7. Žmogaus socialinė raida – daugiamatis procesas • Procesas, kuris plečia žmogaus pasirinkimo galimybes. • Galima rinktis iš daugybės alternatyvų, kurios laikui bėgant kinta, tačiau žmogus privalo turėti galimybę pasirinkti tris pagrindinius dalykus. Kokius?

8. Pagal žmogaus soc.raidą nustatoma šalies vieta tarp kitų pasaulio šalių.

9. Trys pagrindiniai žmogaus socialinės raidos dalykai • Ilgai ir sveikai gyventi. • Įgyti žinių • Apsirūpinti ištekliais, reikalingais normaliam gyvenimo lygiui pasiekti.

10. Papildomos pasirinkimo galimybės: • politinės, ekonominės, socialinės laisvės, • galimybės kurti ir gaminti, • gyventi gerbiant save ir turint žmogaus teisių garantijas.

11. Žmogus – socialinės raidos vertybė Raida – tai ne tik pažanga žmogui, bet ir paties žmogaus pažanga. Žmogus laikomas soc. raidos tikslu ir priemone. Tai: • pažanga žmogui • žmogaus pažanga, • pažanga, už kurią atsakingas žmogus.

12. Raida suteikia žmogui laisvę rinktis. O ką rinktis? Žmogus turi nuspręsti PATS.

13. Žmogaus soc. raida dvipusė: • Ugdomi žmogaus fiziologiniai, psichologiniai, protiniai ir profesiniai gebėjimai. • Įgyti gebėjimai sudaro sąlygas juos panaudoti kultūrinėje, ekonominėje, politinėje veikloje. Svarbu, kad būtų išlaikomas gebėjimas užtikrinti gerovę dabartinei ir ateities kartoms.

14. Žmogaus soc.raida grindžiama tokiais principais: • Produktyvumu • Lygybe • Didesnių galimybių suteikimu • Tolydumu

15. Žmogaus soc.raidos principai: • Produktyvumas. Svarbu ir ugdyti žmogaus gebėjimus ir sudaryti sąlygas juos panaudoti. Tai ne tik investicijos į žmogaus sveikatą, išsilavinimą, būstą. Reikalinga tokia aplinka, kurioje jis atskleistų savo gebėjimus ir juos panaudotų kūrybiškai.

16. Žmogaus soc.raidos principai: • Lygybė. Tai plačių veiklos galimybių sudarymas nepriklausomai nuo lyties, tautybės, gyvenamosios vietos, amžiaus, religijos. Lygybė, tai nereiškia vienodo raidos rezultato, kuris priklauso nuo individualių žmogaus gebėjimų.

17. Žmogaus soc.raidos principai: • Didesnių galimybių suteikimas Raida, tai ne tik pažanga žmogui, bet ir paties žmogaus pažanga. Žmogus neturi būti tik pašalpų ir pagr. socialinių garantijų gavėjas. Jis turi gauti galimybę aktyviai veikti ir dalyvauti priimant sprendimus, kurie formuoja jo gyvenimą.

18. Žmogaus soc.raidos principai: • Tolydumas Visuomenė turi būti atsakinga už savo sprendimus ir išlaikyti gebėjimą užtikrinti gerovę bei pasirinkimo galimybes tiek tarp dabarties ir ateinančių kartų, tiek tarp tos pačios kartos žmonių.

19. Žmogaus soc.raidos matavimai • Sunku įvertinti tokią raidą, tačiau mokslininkai sukūrė metodą, kuris apima pagrindines žmogaus pasirinkimo galimybes ir išreiškia šalies ekonominę pažangą. • Kokios pagrindinės pasirinkimo galimybės?

20. Žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo pajamų dydžio, bet ir kaip jos naudojamos. • Esmė ne tik ugdymas, bet ir tai, kokią naudą iš jo gauna žmogus.

21. Socialinės raidos indeksas Apskaičiuojamas remiantis tarptautiniais palyginamaisiais duomenimis. • Gyvenimo trukmė • Išsimokslinimo pasiekimas • Gyvenimo lygis

22. Socialinės raidos indeksas • Pagal šį indeksą sprendžiamą apie socialinį žmogaus pragyvenimo lygį valstybėje. • Indeksas naudojamas nustatyti ar valstybė yra išsivysčiusi ir matuoti ekonominės politikos įtaka gyvenimo kokybei. • Indeksą 1990 sukurė Nobelio premijos lauretas indas Amartya Sen ir pakistanietis Mahbub ul Haq padedant anglams Gustav Ranis bei Meghnad Desai. • Nuo sukūrimo indeksas naudojamas Jungtinių Tautų vystymo programoje (United Nations Development Programme) pateikiant kasmetinę ataskaitą apie Žmogaus socialinę raidą (Human Development Report) pasaulio valstybėse.

23. Socialinės raidos indeksas • Pagrindinės dimensijos atitinka tris pagrindines žmogaus soc.raidos sąlygas. • Gyvenimo trukmė ir išsilavinimas – tai soc.raidos tikslai. • Pajamos- tai priemonė šiems tikslams pasiekti.

24. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) išplatino tradicinį „Žmogaus socialinės raidos indeksą“, kuriame apibendrintai pateikti 2005 metų duomenys, nors pats koeficientas vadinamas 2007/2008 metų.

25. Į pirmąjį valstybių dešimtuką, atspindintį didžiausią žmogiškojo potencialo raidą, pateko (iš viso buvo 170 valstybių): • 1. Islandija • 2. Norvegija • 3. Australija • 4. Kanada • 5. Airija • 6. Švedija • 7. Šveicarija • 8. Japonija • 9. Olandija • 10. Prancūzija • JAV į pirmąjį dešimtuką nepateko – ji užėmė 12 poziciją.

26. Buvusios komunistinio bloko valstybės išsidėstė tokiu eiliškumu: • 43. Lietuva • 44. Estija • 45. Latvija • 64. Baltarusija • 67. Rusija • Pirmosios 70 sąrašo valstybiųpriskirtos prie „aukšto lygio žmogiškojo potencialo vystymosi“ bloko.

27. Pagal Jungtinių Tautų plėtros programos Žmogaus socialinės raidos 2009 m. pranešime paskelbtą 2007 m. Žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human development index) 1 balo sistemoje pirmauja šios valstybės: 1. Norvegija (0,971). 2. Australija (0,970). 3. Islandija (0,969). 4. Kanada (0,966). 5. Airija (0,965) • Detaliau žr.:United Nations Development Programme: Human Devepment report 2009, in: http://hdr.undp.org/en/statistics/; visas 2009 m. pranešimas – http://hdr.undp.org/en/

28. Kitoks socialinės raidos apskaičiavimo metodas neatrastas. • Žmogaus soc.raida turi didelę politinę reikšmę. Galima įvertinti ir įsivertinti. • Žmogaus soc.raida gali būti skaičiuojama ir regiono lygmeniu.

29. Užduotis. • Pagal Laimės indeksą, BVP, Ekonominės laisvės indeksą, Žmogaus socialinės raidos indeksą pirmąsias penkias vietas užimančios valstybės (Pateikite remdamiesi informacijos šaltiniais).

30. SOCIALINĖ ATSKIRTIS Tai įvairių visuomenės grupių atskyrimas nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose: • politiniame, • socialiniame, • ekonominiame ir • kultūriniame šalies gyvenime.

31. Socialinės atskirties priežastys. Skiriamos šios trys grupės: • Teisinės politinės. Susijusios su politiniais ir teisiniais barjerais, kurie užkerta žmonės realizuoti savo teises. • Ekonominės socialinės. • Kultūrinės psichologinės. Susijusios su tam tikrais psichologiniais stereotipais, įtakojančiais žmonių bendravimą. Tai priklauso nuo šeimos ir bendruomenės kultūros.

32. Socialinę atskirti gali sumažinti pilietinės visuomenės kūrimas. • Tik pilietinėje visuomenėje vyrauja multikultūriškumas, kuris sumažina socialinę atskirtį.

33. Raštingumas ir socialinė raida • Raštingumas lemia žmogaus sveikatą, gerovę, dažnai tampa pajamų šaltiniu, praplečia galimybes dalyvauti socialiniame., ekonominiame, politiniame ir kultūriniame gyvenime.

34. Raštingumas – tai žmogaus sugebėjimas keistis informacija, bendrauti ir bendradarbiauti visuomenėje priimtomis priemonėmis. • Raštingumas yra sudėtinė išsimokslinimo dalis.

35. Švietimas • Tai vienas svarbiausių soc. raidos aspektų. • Švietimo tikslas- perduoti pasaulinės ir tautos kultūros sukauptą patirtį, papročius, tradicijas, padėti augančiai kartai integruotis į visuomenę.

36. Švietimo institucijų funkcijos: • Kutūros puoselėtojos ( perduoti visuomenės kultūrą iš kartos į kartą); • Socialinės kaitos iniciatorės.

37. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS

38. Socialinės rizikos šeima Šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų: • piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, • priklausomas nuo azartinių lošimų, • dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę, ar seksualinę prievartą, • gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

39. Literatūros sąrašas • Leonavičius J. “Sociologijos žodynas” .- V:Academia, 1993 • “Žmogaus socialinė raida”(vadovėlis aukštosioms mokykloms).-Homo liber.Vilnius, 2001 http://hdr.undp.org/en/statistics/; visas 2009 m. pranešimas – http://hdr.undp.org/en/ • http://www.sciencedaily.com/releases/2006/11/061113093726.htm • http://worlddatabaseofhappiness.eur.nl/hap_quer/hqi_fp.htm • http://www.forbes.com/2010/07/14/world-happiest-countries-lifestyle-realestate-gallup-table.html