Socialini ų ekonominių tyrimų metod ikos : tikslai, kriterijai, priemonės

1. EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS Socialinių ekonominių tyrimų metodikos: tikslai, kriterijai, priemonės Antanas Buračas antanas.buracas@gmail.com

2. Socialinių ekonominių tyrimų metodikų tikslai • Tyrimų organizavimas aktualioms, tikslinėms (pagal pasirinktas kryptis) problemoms nagrinėti. • Tyrimų metodų paketo taikymas (kompleksiškumas), naujų konceptualių priemonių generavimas ir taikymas: vad. metodologinis instrumentarijus. • Tyrimų vykdymo eigos bei rezultatų kontrolės procedūros (ataskaitos, diagnostiniai testai ir pan.). Tyrimų tobulinimas • Tyrimų rezultatų pateikimas - skelbimas • Tyrimų rezultatų ir jų skelbimo kokybės vertinimas: • visapusiškas, • objektyvus, • principinis, • geranoriškas AR GALIME STANDARTIZUOTIMOKSLINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PROCESO KOKYBĖS VERTINIMĄ? jo ribos Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

3. MRU taikomi socialinių ekonominių tyrimų organizavimo bei kontrolės standartai ir jų nepakankamumas • mokslinė savianalizė, atsižvelgiant į išorinius vertinimus (LR Švietimo ir mokslo ministerijos SKVC vertinimai) ir vidaus vertinimus (Mokslinės veiklos nuostatai); • vidaus tyrimų rezultatų ekspertiniai vertinimai (džn. bičiulių recenzijos) – mažas reiklumas savarankiškoms išvadoms ir pritaikomumui; • detalizuotas rezultatų vertinimas balais, taikant paplitusius metodinius kriterijus (džn. skatinantis publikacijų idėjų ir pranešimų skaičiaus dauginimą copy_paste principu) Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

4. Bendrieji mokslo ir studijų struktūrinės reformos uždaviniai • Nustatyti prioritetines mokslo vystymo kryptis ir į tai orientuotą specialistų rengimą; • Palaikyti ir stiprinti turimą mokslinį potencialą, didinant investicijas į švietimo ir mokslo įstaigų infrastruktūrą, parengti tinkamus besikeičiančiai MRU darbo rinkai specialistus, gebančius įsisavinti naujas technologijas; • Vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus šalies tvariajai plėtrai, atsižvelgiant į Lietuvos ūkio poreikius, skatinti mokslo ir verslo ryšius; • Tobulinti SE mokslinių tyrimų užsakymo sistemą, plėsti taikomuosius mokslinius tyrimus, tyrimus, skirtus naujoms lanksčioms finansų bei sociologinėms ir viešojo administravimo technologijoms kurti ir diegti, plėtoti taikomąją mokslinę veiklą; • Per konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą užtikrinti lėšas patvirtintoms prioritetinėms mokslinių tyrimų programoms; kitų programų finansavimą sieti su šalies mokslinės kompetencijos išsaugojimu; • Skatinti mokslinių tyrimų kokybę orientuojantis į Europos valstybių mokslinių tyrimų bendrąją erdvę; plėsti bendrus su kitomis šalimis projektus. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

5. Mokslinės veiklos kokybės rodiklių vertinimo metodikos produktyvumo ir reikšmingumo rodikliai: • Socialinių ekonominių tyrimų produktyvumo rodikliai dažniausiai suvedami į kiekybinius rodiklius (monografijų, publikuotų mokslo straipsnių, pranešimų mokslo konferencijose, gautų grantų moksliniams tyrimams dydis, išradimų, išleistų knygų bei atliktų ekspertizių skaičius). Jie turi įtakos ir mokslinės veiklos organizavimo proceso kokybės vertinimui, bet neturi būti sutapatinami su pirmaisiais, nes susiję su intelektiniais kūrėjų gebėjimais, gan mažai - su jų kūrybinės veiklos organizavimu. Prie produktyvumo rodiklių būtina priskirti publikacijas internete, ypač tarptautinėse DB bei užsienyje. • Reikšmingumo rodiklis turėtų būti siejamas pirmiausia su fakultetų mokslinių tyrimų kryptimis, jų atitikimu MRU ir ES prioritetams, su publikacijų pripažinimu, jų spausdinimo bei citavimo lygiu, mokslo premijomis ir pan. Pažymėtina, kad tik šiuo metu pradedama kurti adekvati socialinių darbų reikšmingumui Baltijos respublikose jų informacinė bazė, leidžianti korektiškiau įvertinti ir socialinės lituanistikos darbų svarbą. Neužmirškime, kad Lietuvos teisės, ekonomikos ar sociologijos darbų ir naujų idėjų svarba yra išskirtinė mūsų valstybei, bet ji žymiai mažesnė kitų tarptautinių mokslo tyrimų kontekste. • Reikšmingumo prioritetai nenumato dėl didelio darbo imlumo aukštesnių koeficientų DB, žinynų, specialiųjų žodynų kūrėjams. • Be to, iš daugiau kaip šimto tarptautiniu mastu pripažintų mokslinių bazių SKVC vertinimo metodikoje pripažįstamos tik 29, kurias 2006 m. balandžio mėn. patvirtino Lietuvos mokslų taryba. • Perspektyvumą lemia pirmiausia mokslinės veiklos rezultatų atitikimas MRU ir šalies perspektyvinės plėtros uždaviniams. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

6. SKVC mokslinio produktyvumo vertinimo kriterijai Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

7. KAS NEPRIIMTINA DABARTINĖJE MRU MOKSLINIŲ TYRIMŲ METODIKOJE? • 1. Tai, kad nelanksčiai vertinimas tikslinis tyrimų orientavimas į prioritetinius MRU uždavinius ir patvirtintas fakultetų mokslo tyrimų kryptis. • 2. Formuluojamų Metodikoje tyrimų plėtros tikslų ir uždavinių daugeriopumas (augimas, užimtumas ir konkurencingumas, socialinė sanglauda ir tvarumas, gyvenimo kokybė ir visuotinis tarpusavio priklausomumas) kliudo kryptingai formuoti subordinuotą tikslų hierarchiją svarbiausiam keliamam Universiteto perspektyviniam tikslui - tapti pirmaujančiu mokslo universitetu socialinių mokslų srityje Lietuvoje - įgyvendinti • 3. Numatytas pareigų skirstymas pagal mokslininkų reitingus ir pastarųjų nustatymas pagal ribotos trukmės laikotarpių rezultatus. • 4. Nenumatytas tarpfakultetinių ir tarpkatedrinių mokslinių darbų skatinimas (prioritetai didinami tik dirbant tarptaut. programose). • 5. Nenumatyta diferencijuota vertinimo sistema, skatinanti jaunų darbuotojų ir naujai įsijungiančių į kolektyvą dėstytojų integraciją į vykdomus tyrimus: pvz., pastariesiems pagal galiojančią vertinimo sistemą būtų lengviau ir patogiau tęsti anksčiau pradėtus darbus, o ne keisti tyrimų kryptį pagal katedros prioritetus. • 6. Socialinis aktyvumas ir mokslinio darbo rezultatai balų sistemose gali būti sudedami kaip karjeros pagrindas tik su būtinomis išlygomis ir negali būti sumuojami, sprendžiant apie mokslingumo pasiekimų lygmenį. • 7. Nenumatytas kritiškas būtinų laiko sąnaudų racionaliai veiklos kontrolei įvertinimas. Geros administravimo sistemos, sudėtingų kriterijų bei balų gradacijų korektiškas taikymas plėtojamas mokslo tyrimams skiriamų išteklių sąskaita. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

8. KO TRŪKSTA TOBULINANT DABARTINES MRU MOKSLINIŲ TYRIMŲ METODIKAS? • Mokslinės veiklos organizavimo kokybės vertinimo ir tobulinimo bendrosios metodikos turi kritiškai remtis integruotais kiekybiniais tyrėjo mokslinės produkcijos vertinimo rodikliais, net pakoreguotais pagal prioritetiškumą bei kt. kriterijus; juos galiausiai reikia vertinti ekspertiškai. • Einamojo laikotarpio rezultatų galutinis įvertinimas būtinai turi būti koreguojamas pagal ilgesnio laikotarpio pasiekimus (3:1 ar 4:1) arba pagal pasiektus prestižinius rezultatus. • Palaikytina pribrendusi idėja apie Universiteto smegenų centro sudarymą, kuriam butų pavesta užsiimti prioritetų nustatymu, tikslinimu, koregavimu ir atnaujinimu, atsižvelgiant į kintančią tyrimų situaciją ir aktualias jų vykdymo galimybes. Toks smegenų centras – tai žymiausių MRU mokslininkų, atstovaujančių visas pagrindines socialinių mokslų kryptis, sistemingai besitarianti grupė, atkreipianti dėmesį į besikeičiančius tyrimų ir jų finansavimo bei intelektinio reikšmingumo prioritetus, naudingiausias strategijas Universitetui įgyvendinti pagrindinius perspektyvinius tikslus. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

9. MRU Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto 2007–2012 m. bendra mokslinių tyrimų kryptis – Lietuvos ekonomikos konkurencingumo, verslumo bei socialinės sanglaudos stiprinimas. • XXI amžiaus ekonomikai yra itin reikšminga jos socialinių ir intelektinių prielaidų plėtra. Krypties įgyvendinimas paremtas sudėtingu tikslų struktūrizavimu, kai jų subordinacija modifikuojama pagal prioritetiškumo kriterijų nuoseklumą: • Naujai patvirtinta ir EFVF plėtotina Lietuvos ekonomikos perspektyvinė mokslinė tyrimų programa kaip tik ir numato išskirtinį dėmesį tyrimų plėtotei šiais pagrindais: • – tamprų ryšį tarp ekonominių bei teisinių Lietuvos ūkio verslumo bei plėtotės mechanizmų aspektų, paremtą: • socialinės atskirties mažinimu, • informacinių bei e-technologijų integravimu, • finansinio bei intelektinio kapitalo vadybos gilinimu. • Pasirinkti moduliai numatomais nagrinėti aspektais pagrindinį dėmesį skirtų Lietuvos perspektyvinės intelektinės ir socialinės plėtros ekonominio vertinimo metodų tobulinimui bei jų platesniam taikymui šalies konkurencingumo bei bendrovių verslumo didinimo tikslais. • Nustatytos užduotys yra originalios ir iš esmės nedubliuoja kitų tyrėjų grupių pradėtų bei vykdomų tyrimų, nors kai kurios jų iki šiol pradėtos plėtoti kartu su kitų mokslininkų grupėmis Lietuvoje ir užsienyje (e-valdžios vadybos ir ekonominių sistemų informaciniai aspektai, regionų finansai ir kt.). Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

10. Siekiant įgyvendinti sudėtingos konfigūracijos krypties tyrimų kompleksą, būtina nuosekliai realizuoti tokius tipinius uždavinius, kurie integruotų gan išsišakojusių tyrimų atlikėjus bendros krypties darbams: • apibendrinti pasiekimus pagrindinėje šalies ir užsienio artimų bei analogiškų tiriamųjų darbų tematikoje bei problemų modelinės statistinės imitacijos taikymo srityje; • nustatyti informacinių, regioninių ir sanglaudos vadybos idėjų bei inovacinių modelių naudojimo stipriąsias puses ir silpnybes, jų tobulinimo galimybes; • suformuoti originalių intelektinių ir socialinių inovacinių metodikųturinį bei jų panaudojimo uždavinius aktualiausiomis Lietuvai perspektyvinėmis mokslo ir ūkio plėtros kryptimis; nustatyti panaudojimo kryptis ir galimybes ilgalaikiam ir vidutinės trukmės perspektyviniam laikotarpiui; • rekomenduoti naujų socialinių, intelektinių bei informacinių technologijų,sprendimų ir modelių taikymo būdus Lietuvos ūkio verslumui bei konkurencingumui didinti. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos

11. Ekonomikos krypties mokslinės veiklos organizavimo kokybės kriterijų matricinė sistema gali būti sėkmingai taikoma tyrimų krypties turiniui analizuoti • organizavimo proceso rodiklių vertinimas, kaip ir daugeliu kitų socialinių mokslų vertinimo atvejų, yra kol kas suprastintas (sp. lankai, net užsienio publikacijų lygis); reikia papildomai taikyti citavimo indeksus arba ekspertinius vertinimus; • narystė mokslo organizacijose bei organizacinio aktyvumo rodikliai žymia dalim parodo mokslo tyrimų trukdymo intensyvumą. Akivaizdu, kad pastarieji nėra atvirkščiai proporcingi moksliniam produktyvumui, nes mokslinis produktyvumas dažniausiai padidina ir populiarumą, tačiau pastarasis bei visuomeninė veikla, kaip taisyklė, neišvengiamai trukdo intelektinei koncentracijai; • ekonomikos ir sociologijos mokslinių tyrėjų balų paskaičiavimo metodikos formulės ppr. yra identiškos kitų mokslo sričių analogiškam veiklos vertinimui, jos neakcentuoja tyrimų specifikos, ypač ekonometrinio modeliavimo reikalavimų, nevertina laiko sąnaudų specifinių tiriamųjų duomenų bazių sudarymui. Socialinių ekonominių tyrimų metodikos