340 likes | 648 Views
INFORMACINĖ VISUOMENĖ LIETUVOJE IR EUROPOJE. Apibrėžimas.
E N D
Apibrėžimas Informacinė visuomenė - tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba visose savo veiklos srityse veikti šiuolaikinių informacinių technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Informacinės visuomenės idėja buvo suformuluota XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje. Termino „informacinė visuomenė“ autoriumi laikomas Tokijo technologijos instituto profesorius J. Chajaši.
Vienas žinomiausiųpasaulio tyrintojųinformacinės visuomenės klausimais Y. Masuda jau 1983 m. yra pareiškęs, kad informacinėvisuomenėbus naujo tipo visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės. Informacinės visuomenės pagrindas – informacijos vertybių produkcija kaip varomoji visuomenės plėtros jėga. Informacinės visuomenės kūrimo koncepcija pradžioje buvo orientuota Japonijos ekonomikos uždaviniams spręsti.
Masuda suformulavo šiuos ekonominius ir socialinius pokyčius 1-asis etapas: naudojamos visos anksčiau žmonijos sukurtos technologijos, 2-asis etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau negalėjo padaryti, 3-iasis etapas: egzistuojančios socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas.
Filosofas futurologas Alvinas Tofflerispasiūlė žmonijos visuomeninęraida vaizduoti trimis bangomis, vaizduojančiomis prioritetų kitimą laike Prioritetai
JAV 1992 m. buvo nutarta kurti nacionalinęinformacinęinfrastruktūrą. 1993 m. buvo paskelbtas B. Klintono ir A. Goro memorandumas „Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kuriąbūtina sukurti.“ Europa 1994 m. Korfu saloje vykusiame Europos Tarybos posėdyje buvo perskaitytaspranešima „Europa ir globali informacinė visuomenė“. 1994 m. pabaigoje buvo įkurta informacinės visuomenės plėtros įstaiga (Information Society Promotion Office, ISPO) Informacinės visuomenės kūrimo idėjos plitimas
Nacionalines informacinės visuomenės plėtros programas turi visos Europos valstybės • 1995 m. Suomija paskelbėprogramą„Suomijos kelias įinformacinęvisuomenę“. • 1996 m. Vokietija paskelbėanalogiška programa. • 2001 m. Lietuva patvirtino programą, pavadintą„Nacionalinėinformacinės visuomenės plėtros koncepcija“.
1995 m. liepos 12–13 d. Briuselyje įvyko pirmasis Europos Sąjungos ir Centrinės bei RytųEuropos informacinės visuomenės forumas. Jo misija: suformuluoti pagrindinįtikslą– tolygiai plėtoti informacinės visuomenės raidąvisose Europos valstybėse. 2000 m. buvo priimtas Europos Sąjungos dokumentas „Europos veiksmųplanas“ (Europe Action Plan), kuriame buvo išdėstytos pagrindinės informacinės visuomenės kūrimo Europos Sąjungoje nuostatos. „ElektroninEuropa – informacinėvisuomenėvisiems“, galima rasti Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje (http://www.lrs.lt).
Penki požiūriai į informacinę visuomenę • technologinis; • ekonominis; • profesinis; • erdvinis; • 5) kultūrinis.
BNP Pramonė Informacija ir paslaugos 80% 60% 40% Žemės ūkis 20% Metai 1900 1950 2000 Bendrojo nacionalinio produkto sandara
Informatikos specialistai S– specialistai – naujų informacinių technologijų kūrimas. T – taikytojai – informacinių technologijų taikymas, konfigūravimas, eksploatacija. V – vartotojai – informacinių technologijų galimybių vartojimas įvairiose srityse. S 4% T 16% V 80%
Trys kompiuterininkų kartos Kiekis III I karta - profesionalūs kompiuterininkai II karta - kompiuterių taikymo specialistai III karta - kompiuterių vartotojai II I Metai 1945 1955 1965 1975 1985 1995 2005
distancinis mokymas, kai mokytojas ir moksleivis bendradarbiauja per Internetą; teledarbas, kai darbo vieta perkeliama į namų aplinką; virtualus bendravimas, kai tarpusavyje bendraujama per Internetą; telemedicina, kai toli gyvenantį pacientą konsultuoja medicinos centre esantis specialistas Elektroninio komunikavimo galimybės
Elektroninio komunikavimo galimybės • elektroninė spauda, kai per Internetą tampa pasiekiamais įvairiausi periodiniai leidiniai; • elektroninės bibliotekos, kai per Internetą tampa pasiekiama literatūra iš šalies bei užsienio bibliotekų. • elektroninė demokratija.
Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai • stiprus paties piliečio noras ir gebėjimas mokytis; • nuolatinis mokymasis; • mokymosi priemoniųir formų įvairovė: nuotolinis mokymasis, elektroninis mokymasis, skaitmeninis mokymasis; • nuotolinis darbas; • elektroninis verslas; • elektroninės paslaugos; • elektroninis valdymas.
Visuotinas perėjimas nuo mokymosi visam gyvenimui prie mokymosi visą gyvenimą Nūdienos reikalavimas
Piliečio tikslai nuolatinio mokymosi sistemoje • išplėsti savo profesines žinias • kokybiškai pakelti kvalifikaciją • pakeisti profesiją • išplėsti bendramokslinį ir humanitarinį išprusimą • aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje
Problemos • socialinis pasidalinimas į tuos, kurie gali naudotis kompiuteriais (turi savo namuose) ir kurie neturi šios galimybės - šį skirtumą turėtų kompensuoti mokykla; • virtualus bendravimas su visu pasauliu didina tarpusavį žmonių susvetimėjimą - čia mokykla turėtų sugebėti paskirstyti moksleivių veiklą įprastinėje ir virtualioje aplinkoje;
Problemos • kompiuterį turintis ir gerai jį įvaldęs moksleivis atskirais atvejais tampa labiau apsišvietęs už mokytoją - tam abi pusės turi būti pasiruošusios; • būtina puoselėti kompiuterinėje erdvėje lietuvių kalbą ir kultūrą, nes yra didelis pavojus, kad labai gausi informacija anglų ir kitomis kalbomis užgoš gimtąją kalbą.
Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimas Egzaminas ir šeši testai • Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos • Kompiuterio naudojimas ir failų tvarkymas • Tekstų tvarkymas • Skaičiuoklės • Pristatymai • Duomenų bazės • Informacija ir komunikacija
Trys informacinių technologijų taikymo švietime etapai • informacinių technologijų ir informatikos - kaip naujos disciplinos - mokymas; • informacinių technologijų - kaip efektyvios mokymo priemonės - taikymas dėstant kitas disciplinas ir taip išplečiant jų turinį; • naujų integruotų disciplinų įvedimas į mokymo planus - tai faktinė visos švietimo sistemos reforma.
Informacinė visuomenė Žodis „elektroninis" vartojamas įvairiems informacinės visuomenės reiškiniams apibūdinti. Kuris iš pateiktų junginių nevartojamas? a) Elektroninis mokymasis b) Elektroninis internetas c) Elektroninė valdžia d) Elektroninis žurnalas e) Vartojami visi
Parinkite praleistą žodį. Informacinę visuomenę pagal kompiuterio naudojimą galima suskirstyti į sluoksnius. Daugiausia yra vartotojų vidurinę dalį sudaro taikytojai, kurie kūrybiškai taiko kompiuterį įvairioms situacijoms, parenka, priderina ir iš dalies perdaro programas, mažiausias procentas yra .?. a) Naudotojų b) Kompiuterininkų c) Programišių d) Programuotojų
Informacinės visuomenės technologijai būdingi įvairūs mokymosi būdai. Kuris iš nurodytų mokymosi būdų atsirado anksčiausiai? a) Atvirasis b) Elektroninis c) Nuotolinis d) Neakivaizdinis e) Mobilusis
Kurį iš informacinės visuomenės apibrėžimų laikote teisingu? a) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje 10% jos narių susiję su informacijos apdorojimu. b) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir naudojimas kitose gamybos formose. c) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje kiekvienas žmogus turi asmeninį kompiuterį. d) Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje visi kompiuteriai sujungti į kompiuterių tinklus
Informacinės technologijos kelia žmonijai įvairių problemų. Kuri problema nėra priskiriama prie informacinių technologijų problemų? a) Žmonių susvetimėjimas b) Asmens pažeidžiamumas c) Didėjantis visuomenės “technizavimo”, naujų priemonių kaitos greitis d) Piratavimas
Teorija V. Dagienė A. Žandaris “Informatika. Informacinės technologijos” 2 dalis 15 skyrius (60-64 pusl.). http://62.80.232.136/informatika/uzduotys/vadoveliai/II-dalis_info_vad_Zandario.pdf
Testas http://www.tinklas.lt
Dėkui už dėmesį Geros dienos