Politin ė reklama ir žiniasklaidos korupcija

1. Politinė reklama ir žiniasklaidos korupcija Rytis Juozapavičius Transparency International Lietuvos skyrius

2. 4 Political parties Parliament/Legislature 3,7 3,6 Police 3,6 Legal system/Judiciary 3,4 Tax Revenue 3,4 Business/Private sector Customs 3,3 Media 3,3 3,3 Medical Services 3,1 Education System 3,0 Registry and Permit Services Utilities 3,0 2,9 Military NGOs 2,8 2,7 Religious bodies Sectors and institutions most affected by corruption(1 – not at all corrupt….5 – extremely corrupt)

4. Labiausiai žiniasklaida korupcija kaltinantys europiečiai

6. Lietuvos korupcijos žemėlapis 2004 sudarytas remiantis 2004 m. kovo mėnesio apklausomis.

8. ŽINIASKLAIDOS PAREIGOS • Prižiūrėti socialinę bei politinę aplinką, pranešti apie pasikeitimus, kurie gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos piliečiams. • Nustatyti prasmingą visuomenės diskusijų darbotvarkę. • Suteikti tribūną piliečiams, politikams bei interesų grupėms, kad galėtų išsakyti savo požiūrį ar apsiginti. • Palengvinti įvairių nuomonių dialogą, - kartais ir tarp valdžios pareigūnų bei visuomenės atstovų. • Versti pareigūnus atsiskaityti už tai, kaip jie panaudoja savo galias. • Šviesti piliečius, skatinti juos mokytis, rinktis ir įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. • Iš principo priešintis bet kokiems išorinių jėgų bandymams paveikti jos nepriklausomumą.

9. Žiniasklaidos korupciją lemiantys politinės ekonomijos veiksniai • Žiniasklaidos priemonių savininkai naujienų gamybą gali pajungti asmeniniams interesams. Ar B. Lubio interesai neretai yra ginami jam priklausančiose “Lietuvos žiniose”? Ar E. Jakilaitis buvo išmestas iš LNK Naujienų tarnybos dėl kanalo savininkų iš MG Baltic interesų? • Žiniasklaida šantažuoja kaltindama įvairiais nusikaltimais tol, ko negauna reklamos ar rėmimo. Ar „Respublika“ kritikavo „VP Market“ kaip finansų piramidę tik tam, kad išsireikalautų reklamos? Panašioje padėtyje galėjo atsidurti „Norfa“? • Reklamos davėjai daro įtaką visuomenės informavimo priemonių turiniui. TV „naujienų kambaryje“ skelbimų lentoje kabo sąrašas firmų, kurių liesti nevalia, nes jos negaili pinigų reklamai kanale. • Susisiekimo, Finasų, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ir kitos ministerijos bei žinybos ir jų vadovai už mokečių mokėtojų pinigus liaupsina save žiniasklaidoje.

10. Žiniasklaidos korupciją lemiantys kultūros veiksniai • Žiniasklaidos profesionalų cinizmas. Ar R. Grinevičiūtė iš TV4 ir “Vakaro žinių” tabloidas aktyviai palaiko R. Paksą prezidentinio skandalo metu, bet po jo atstatydinimo ima jį kritikuoti dėl “tiesos paieškų”? • Kai kurių žurnalistų, leidėjų ir redaktorių nuoširdus nesupratimas, kodėl blogai yra imti pinigus už publikacijas.

11. Žiniasklaidos skaidrumo chartija • Informacija žiniasklaidoje turi pasirodyti žurnalistams ir redaktoriams nusprendus, kad tai yra naujiena, o ne už mokestį grynaisiais ar kitokiu būdu, arba mainais už kitokius paskatinimus. • Informacija žiniasklaidoje, už kurią mokama, turi būti aiškiai identifikuojama kaip reklama, rėmimas arba pardavimų skatinimas. • Joks žurnalistas ar žiniasklaidos atstovas neturi daryti užuominų, kad naujiena pasirodys žiniasklaidoje dėl kokių nors priežasčių, išskyrus pačios naujienos vertę. • Jei žurnalistui, norinčiam susidaryti nuomonę, reikalingi produktų arba paslaugų pavyzdžiai, iš anksto turi būti aptartas laikas, per kurį pasiskolintas pavyzdys turi būti grąžintas. • Žiniasklaidos priemonė turi raštu apibrėžti nuostatas dėl dovanų arba pigesnių produktų ar paslaugų gavimo ir pareikalauti, kad žurnalistai šias nuostatas pasirašytų.

12. Ką šiandien mes galime padaryti žiniasklaidos korupcijai pažaboti? • NVO sektorius gali kelti žiniasklaidos korupcijos problemą bei remti ir ugdyti racionalius žiniasklaidos kritikus. • Valstybė per SRTVRF privalėtų stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir remti žiniasklaidą, kuri kelia žiniasklaidos korupcijos problemą. • Politikai privalo iš žiniasklaidos savitvarkos bei priežiūros institucijų išreikalauti, kad vykdant VIĮ būtų užtikrintas žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas bei diegiamos antimonopolinės priemonės. • Skaidriu verslu susirūpinę žiniasklaidos savininkai ir leidėjai galėtų kelti viešumon faktus apie žiniasklaidos papirkinėjimą bei užtikrinti aukštus jų samdomų žurnalistų profesinės etikos standartus.

13. Pesimistinė prognozė: žiniasklaidos korupcija nemažės • Valstybė tuo nesirūpins, nes rinkėjai neremia politikų, keliančių šios klausimus, o šie patys vieni bijo kovoti prieš esamą tvarką, - jie nedrįsta net iškaidrinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo korupcinės praktikos, kurios tęstinumas ir neleidžia politikams drasiau prabilti apie žiniasklaidos korupciją. • Žiniasklaidos savitvarkos sistema nėra motyvuota tai daryti, nes perdaug priklauso nuo leidėjų ir nuo valdžios interesų. • Pilietinė visuomenė kol kas dar nerodo čia aktyvumo, o negausi vidurinioji klasė dar neužsitarnavo teisės turėti kokybės spaudą.

14. Optimistinė prognozė: žiniasklaidos korupcija mažės • Krintant visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida dalis susirūpinusių leidėjų ir žurnalistų ims aktyviai priešintis žiniasklaidos korupcijai. • Nuo politinės korupcijos išsivadavę politikai remiami piliečių taip pat stengsis pažaboti žiniasklaidos korupciją. • Augant piliečių politiniam raštingumui ir išprusimui žiniasklaidos korupcija bus lengviau demaskuojama.