Download
1 / 14
150 likes | 320 Views
ENERGIJOS SĄNAUDŲ APŠVIETIMUI IR AUŠINIMUI PRIKLAUSOMYBĖ NUO PATALPOS ĮSTIKLINIMO PLOTO. Violeta Sasnauskaitė, Egidijus Juodis VGTU, Šildymo ir vėdinimo katedra 2007 02 01 Kaunas. Problema.
E N D
ENERGIJOS SĄNAUDŲ APŠVIETIMUI IR AUŠINIMUI PRIKLAUSOMYBĖ NUO PATALPOS ĮSTIKLINIMO PLOTO Violeta Sasnauskaitė, Egidijus Juodis VGTU, Šildymo ir vėdinimo katedra 2007 02 01 Kaunas
Problema • Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja tik energiją pastatų šildymui, nereglamentuojamos energijos sąnaudos pastatų aušinimui. • Populiarėja pastatai su dideliais įstiklinimo plotais, tačiau neįvertinama, kad natūralaus apšvietimo didinimas patalpoje didina ir energijos sąnaudas aušinimui. • Taip yra dėl duomenų stokos, akivaizdžiai parodančios architektūrinio sprendimo įtaką pastato energijos sąnaudoms.
Tikslas • Nustatyti, kaip kintant įstiklinimo plotui atitinkamai kinta patalpose energijos sąnaudos aušinimui ir apšvietimui.
Objektas • Modelis – viena tipinė vidinė administracinio pastato patalpa.Patalpos dydis ir proporcijos atitinka architektūrinius bei natūralaus apšvietimo reikalavimus. Tai leidžia patalpos analizės rezultatus apibendrinti visam atitinkamos orientacijos fasadui.
Patalpos charakteristikos • Matmenys 5x5x3m; Vietovė – Kaunas; • Lauko sienos U = 0,243 W/m2, Lango U= 1,51 W/m2; • Infiltracija 0,2 1/h, galimybė atidaryti langus; mechaninė vėdinimo sistemą su oro kaita 3 1/h; • Aušinimo įrangos COP=3; • Apšvietimas kontroliuojamas pagal natūralios šviesos lygį, palaikant patalpoje 500 lx; veikimo laikas, toks kaip žmonių buvimo laikas -7:00 – 19:00 val.; • ŠVOK sistemos nuo 6:00-21:00 val.palaiko komfortinestemperatūras patalpoje: žiemą 21,1 ºC, vasarą – 22,2 ºC. • Periodinis šildymas (dujinis katilas), palaikoma pažeminta temperatūra 12,8 ºC.
Atlikti skaičiavimai • Šiam modeliui buvo nagrinėjama įstiklinimo ploto (0, 30, 50 ir 100 %) ir patalpos orientacijos (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai) įtaka patalpos apšvietimui ir kondicionavimui, įvertinant įrangos veikimo režimą. • Gauti rezultatai parodė, kiek skiriasi skirtingų variantų energijos sąnaudos (16 variantų). • Skaičiavimai yra atlikti valandos žingsniu, metų laikotarpiui. • Modeliavimas atliktas su EnergyPlus kompiuterine programa.
1) En. sąnaud. apšvietinimui esant skirtingam santykiniam įstiklinimo plotui. 2) Atitvaros orientacijos įtaka energijos sąnaudoms apšvietimui, esant tam pačiam santykiniam įstiklinimo plotui.
1) En. sąnaud. aušinimui esant skirtingam santykiniam įstiklinimo plotui. 2) Atitvaros orientacijos įtaka energijos sąnaudoms aušinimui, esant tam pačiam santykiniam įstiklinimo plotui.
Išvados (1) • Kaip ir buvo tikėtasi, rezultatai parodė, kad didėjant įstiklinimui mažėja metinės energijos sąnaudos apšvietimui ir didėja aušinimui. • Energijos sąnaudos apšvietimui daug mažiau jautrios įstiklinimo plotui, nei sąnaudos aušinimui. • Skirtingų orientacijų analizė parodė, kad Šiaurinė orientacijai didelis įstiklinimas, %, galėtų būti priimtinas variantas. • Biurų pastatui be langų Lietuvos sąlygomis aušinimo praktiškai nereikia, BET apšvietimas šiuo atveju sunaudoja daug daugiau energijos, toks variantas nėra energiškai efektyvus, be to, psichologiškai nepriimtinas darbuotojams;
Išvados (2) • Kiekvienai patalpos skaidrių atitvarų orientacijai būdingas tam tikras optimalus santykinis įstiklinimo plotas: Pietūs~30%, Vakarai~ 30 %, Rytai~30 %, Šiaurė ~50%(optimumas išreikštas neryškiai); • Racionalu būtų Pietų, Vakarų ir Rytų orientacijoms įstiklinimo plotą projektuoti pagal higienos normose reglamentuojamą minimalų įstiklinimo plotą.
