Imties tipai

1. Imties tipai Doc.dr. Kristina Zikienė

2. Pagrindinės sąvokos • Statistinių tyrimų nagrinėjamų objektų aibė vadinama  generaline aibe  (populiacija ). • Generalinė aibė (kartais dar vadinama tiriamoji visuma)– visuma stebėjimo vienetų, egzistuojančių toje socialinėje sistemoje, kuriai skiriamos tyrimo išvados. • Generalinės aibės tiriamų objektų dalį vadiname imtimi.  • Imtis - pagal tam tikrus principus iš visumos atrinkti elementai. • Imties elementų skaičių vadiname imties tūriu. Imties elementų tiriamo požymio reikšmes vadiname  duomenimis

3. Pavyzdžiai • Generalinę aibę (arba tiriamąją visumą) gali sudaryti visi objektai, atrinkti pagal tam tikrą požymį ir paimti tyrimui ir tirti tam tikrą apibrėžtą laiko tarpsnį – visi mobiliojo ryšio paslaugomis besinaudojantys asmenys; visi Vilniaus paaugliai; visi Lietuvos pensininkai ir t.t.

4. Imties formavimo etapai • Populiacijos pasirinkimas • Imties bazės parinkimas • Atrankos procedūros parinkimas • Imties dydžio nustatymas • Imties elementų atranka • Atrinktų elementų tyrimas

5. Imties kontrolės plano tipai • Tikimybinė imtis - tai imtis, kurios elementų tikimybė patekti į imtį nėra lygi nuliui. • Determinuota imtis (arba, netikimybinė) - tai imtis, kurios elementų tikimybė patekti į imtį gali būti lygi nuliui. Ji formuojama remiantis asmeninėmis preferencijomis ir samprotavimais. • Imtys yra skirstomos į: - fiksuoto dydžio. Imties dydis nustatomas prieš ją formuojant ir atliekant tyrimą. - nuosekliąsias. Imtis formuojama kelias etapais, priimant sprendimus po kiekvieno etapo.

6. Imčių klasifikavimas • Determinuotos imtys: - nereprezentatyvios - iš anksto apgalvotos - kvotuotos • Tikimybinės imtys: - paprastosios atsitiktinės - stratifikuotos (sluoksniuotos): - proporcionali - neproporcionali - grupinės (klasterinės)

7. Determinuotos imtys • Nereprezentatyvi (arba, patogumo) imtis. Elementai parenkami atsitiktinai. Tai asmenys, kurie yra pasiekiami tyrimo metu. • Pagrindinis trūkumas - nėra garantijos, kad respondentai atstovauja tikslinę auditoriją. Imties elementų skaičiaus didinimas šios problemos nekompensuoja. Imties reprezentatyvumas priklauso ne nuo jos dydžio, o nuo imties elementų atrankos procedūrų.

8. Iš anksto apgalvota imtis • Tokia imtis formuojama kryptingai. Daroma prielaida, kad atrinkti elementai atitinka tikslinę auditoriją. • “Sniego gniūžtės” principas - respondentai įvardina dar kelis potencialius respondentus, kurie gali suteikti reikiama informaciją.

9. Kvotuota imtis • Kvotuota atranka –tai metodas, kuriuo bent bandoma sistemiškai užtikrinti, kad imtis atitiks visumą. • Tokia imtis formuojama taip, kad į ją patektų elementai, atstovaujantys skirtingas visumos grupes. Imtis savo struktūra tampa panaši į visumos struktūrą.

10. Kvotuota imtis • Pvz. visumą sudaro universiteto studentai. Imtis turi atspindėti visumą pagal tokius požymius; - studentų skaičius atskirose kursuose, - lytis. Bendras studentų skaičius - 10 000: I kursas - 3 200, II - 2 600, III - 2 200,IV - 2 000. Merginų yra 3 000, vaikinų – 7 000. • Apklausėjui reikia apklausti 20 studentų. Jis gauna tokią instrukciją: - I kurso - 6 studentai; 5 vaikinai ir 1 mergina, - II kurso - 6 studentai: 3 vaikinai ir 3 merginos, - III kursas - 4 studentai: 3 vaikinai ir 1 mergina, -IV kursas - 4 studentai : 2 vaikinai ir 2 merginos.

11. Kvotuota imtis • Kvota, kuri suteikiama konkrečiam apklausėjui, gali neatspindėti ir paprastai neatspindi kontrolinių visumos charakteristikų. Tačiau visoje imtyje turi būti išlaikytos tam tikros proporcijos. • Kontrolinių visumos charakteristikų neturi būti daug. • Netgi jeigu imtis savo struktūra atspindi visumą, tai dar negarantuoja jos reprezentatyvumo. Imtis formuojama pagal tam tikras kontrolines charakteristikas. Pagal kitas, nedeterminuotas charakteristikas, imtis skirsis nuo visumos.

12. Tikimybinės imtys • Paprasta atsitiktinė imtis - kiekvienas elementas turi vienodą tikimybę patekti į imtį. • Generalinė visuma - elementų, tenkinančių tam tikras sąlygas, visuma. • Parametras - tam tikra generalinės visumos charakteristika arba rodiklis.

13. Paprastos atsitiktinės imties formavimas • Paprasta atsitiktinė imtis formuojama naudojant atsitiktinių skaičių lentelę. • Kiekvienam generalinės visumos elementui suteikiamas skaičius nuo 1 iki N. • Pradinė pozicija pasirenkama laisvai.

14. Stratifikuota imtis • Stratifikuota imtis - tai tikimybinė imtis, kuri formuojama taip: 1. Generalinė visuma suskirstoma į grupes. 2. Iš kiekvienos grupės elementai pasirenkami atsitiktiniu būdu ( gali būti naudojama atsitiktinių skaičių lentelė). • Kiekviena grupė vadinama sluoksniu (strata).

15. Stratifikavimo pagrindas • Gali būti vienas ir daugiau visumos stratifikavimo pagrindų. Stratifikavimo pagrindas gali būti demografiniai rodikliai (lytis, amžius, išsilavinimas, tautybė, pajamos ir pan.), vartojimo laipsnis, gyvenimo stilius. • Bendriausias tikslas yra turėti stratą, kurios nariai kaip galima panašesni vienas į kitą, bet maksimaliai skiriasi nuo kitos stratos narių tyrėją dominančiais parametrais.

16. Proporcionali ir neproporcionali stratifikuota imtis • Proporcionali stratifikuota imtis - iš kiekvienos stratos pasirinktų elementų skaičius proporcingas joje esančių elementų skaičiui. • Neproporcionali stratifikuota imtis - iš kiekvienos stratos pasirinktų elementų skaičius nėra proporcingas joje esančių elementų skaičiui. • Jeigu strata yra homogeninė (jos elementai labai panašūs), pasirenkamų elementų skaičius yra mažesnis (neproporcingas) stratos dydžiui.

17. Stratifikuotos imties formavimo pvz. Tiriamąją atrankinę visumą N sudarė ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai, kurie arba konsultavosi (dėl ES teikiamos paramos, higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimų, geros ūkininkavimo praktikos taikymo), arba tik dalyvavo seminaruose. Tokių ūkininkų ar kitų kaimo gyventojų iš viso buvo N = 942. Kadangi šioje atrankinėje visumoje buvo žinomos besikonsultavusių ir dalyvavusiųjų seminaruose proporcijos (atitinkamai besikonsultavusiųjų N1= 291, proporcija, π = 0,31, ir tik dalyvavusiųjų seminaruose N2= 651, proporcija, π = 0,69), suformuojamos dvi stratos, iš kurių elementai apklausai bus pasirenkami atsitiktiniu būdu.

18. Stratifikuota ir kvotuota imtys • Stratifikuota imtis yra panaši į kvotuotą imtį. Skirtumas pastebimas tame, kad stratifikuotoje imtyje elementai pasirenkami naudojant tikimybinius metodus - atsitiktinai. Kvotuotoje imtyje elementai pasirenkami pagal tyrinėtojo poziciją.

19. Grupinė ( klasterinė ) imtis • Generalinė visuma suskirstoma į grupes. • Atliekama atsitiktinė grupių atranka. • Stratifikuotoje imtyje atrenkame elementus, grupinėje - grupes. • Kiekviena grupė (klasteris) turi atspindėti visus generalinės visumos elementus. • Pvz. Identiškos moksleivių grupės – dvyliktos klasės (atliekant atsitiktinę grupių atranką, iš visų12 klasių parenkamas reikalingas klasių skaičius).

20. Tikimybinių imčių palyginamoji charakteristika

21. Praktiniai imties tūrio apskaičiavimo sprendimai • Imties dydis neturi didelės įtakos rezultatų reprezentatyvumui. Pastarąjį lemia imties formavimo metodai – tikimybiniai arba netikimybiniai.

22. Imties dydžio priklausomybė nuo generalinės visumos Šaltinis: E.Noel (1993), V.Praude ir E.Shalkovska (2007)