840 likes | 1.03k Views
Prieglobstį gavusių užsieniečių įvaizdis Lietuvos visuomenės požiūriu. TYRIMO PREZENTACIJA. įVADAS. Visuomenės požiūrio į prieglobstį gavusius užsieniečius tyrimą 2008 m. inicijavo Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
E N D
Prieglobstį gavusių užsieniečių įvaizdis Lietuvos visuomenės požiūriu TYRIMOPREZENTACIJA PREZENTACIJA
įVADAS • Visuomenės požiūrio į prieglobstį gavusius užsieniečius tyrimą 2008 m. inicijavo Ruklos Pabėgėlių priėmimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. • Atliktas tyrimas remiasi 2008 m. birželio 5-16 d. rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, kuri buvo vykdoma naudojant specialiai ekspertų parengtą klausimyną; ekspertų diskusijų medžiaga (fokus grupė) bei su pabėgėlių problematika susijusių tyrimų duomenimis. Šioje prezentacijoje pristatomi tik visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. • Tyrimą atliko: Dr. Tadas Tamošiūnas (Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras), Dr. Tadas Leončikas (Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras), Karolis Žibas (Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centras). PREZENTACIJA
TYRIMO METODAS • Tikslinė grupė:15 - 74 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. • Tyrimo metodas: Reprezentatyvi anketinė 1043 Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtą klausimyną, kuriame interviuotojai fiksuoja respondentų atsakymus. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą. Apklausa vykdoma Omnibus būdu. • Atranka: Respondentams atrinkti naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 15-74 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal gyvenamąją vietą, amžių, lytį, išsimokslinimą. • Kokybės kontrolė: • Tikrinant interviuotojų darbo kokybę, su 20% respondentų buvo užmegztas pakartotinis kontaktas telefonu. • Interviuotojų skyrius patikrino anketų užpildymo logiką ir teisingumą. • Duomenų suvedimo skyrius patikrino 10% anketų suvedimo kokybę. PREZENTACIJA
STATISTINĖ PAKLAIDA Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesįį statistinę paklaidą. Ji atsiranda dėl to, kad yra daroma respondentų atranka, o ne vykdoma ištisinė apklausa. Ši paklaida yra apskaičiuojama matematiškai. Lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui. Pavyzdys: Tarkime, kad 1000 respondentų atsakė į klausimą “Kokių parduotuvių pavadinimus žinote / esate girdėję?”. 85% jų pasakė (PASKATINUS), kad žino parduotuvę “X”. Tai reiškia, kad su 95% tikimybe galime teigti, jog tikroji parduotuvės “X” ŽINOMUMO reikšmė yra intervale 85% 2,2%. PREZENTACIJA
INFORMACIJA APIE LAUKO DARBĄ Imtis: Iš viso buvo apklausti 1043 15-74 metų respondentai. Apklausa vyko: Apklausa atlikta 2008 m. birželio mėn. 6-19 d. Lauko darbo rezultatai: PREZENTACIJA
SOCIALINĖS - DEMOGRAFINĖS RESPONDENTŲ CHARAKTERISTIKOS PREZENTACIJA
SOCIALINĖS - DEMOGRAFINĖS RESPONDENTŲ CHARAKTERISTIKOS % skaičiuojamas nuo visų respondentų N=1043 PREZENTACIJA
DUOMENŲ ANALIZĖ PREZENTACIJA
Santrauka I • Šalies gyventojai, paklausti, su kuo nenorėtų gyventi santuokoje, dažniausiai minėjo, kad tai – homoseksualūs asmenys (78%). Nedaug skiriasi ir nuostata romų atžvilgiu – 73% šalies gyventojų nepageidauja su šios etninės grupės nariais gyventi santuokoje. Musulmonai (67%), čečėnai (63%) ir juodaodžiai (59%) taip pat nepageidaujami partneriai. Su pabėgėliais, azijiečiais, žydais, turkais, totoriais keturi iš dešimties ar penki iš dešimties nenorėtų sudaryti santuokos. • Vakarų kultūrų atstovai socialiai artimesni Lietuvos piliečiams: su amerikiečiais, ukrainiečiais, lenkais, rusais, europiečiais santuokos nenorėtų sudaryti ne daugiau nei 30% gyventojų. Priešiškumo, kalbant apie artimiausią aplinką, praktiškai nėra tėvynainių atžvilgiu – su lietuviais nenorėtų gyventi santuokoje 3% apklaustųjų. • Išnuomoti būstą gyventojai labiausiai nenorėtų romams (71%). Šeši iš dešimties (60%) nenuomotų būsto homoseksualiems asmenims. Įtariai žiūrima ir į čečėnus (53%), musulmonus (52%), pabėgėlius (47%), juodaodžius (43%). Tų pačių etninių grupių atstovų atžvilgiu, kaip ir santuokos atveju, priešiškumas yra mažiausias. • Gyventi kaimynystėje, kartu dirbti šalies gyventojai labiausiai nenorėtų su romais (atitinkamai 61%; 42%), taip pat ir su homoseksualiais asmenimis (atitinkamai 48%; 37%). • Paklausus apie šalies pilietybę, Lietuvos gyventojai dažniau minėjo, kad nenori Lietuvos piliečiais matyti musulmonų (35%), romų (34%), homoseksualių asmenų (34%) ir čečėnų (34%). Lietuvoje labiausiai nepageidaujami net matyti yra homoseksualūs asmenys (29 %). • Pastebima tendencija, kad kalbant apie tolimesnę, abstraktesnę respondentui aplinką socialinė distancija mažėja. Tačiau išimtis matyti pilietybės klausimu – daugumos tiriamų etninių ir socialinių grupių atstovams (išskyrus romus ir homoseksualius asmenis) Lietuvos gyventojai labiau nenori „suteikti“ pilietybės, nei dirbti su jais vienoje darbo vietoje ar (kai kuriais atvejais) gyventi kaimynystėje. • Analizuojant atsakymus pagal socio-demografines grupes matyti, kad vyriausi, 65-74 m. amžiaus, respondentai (pensininkai) daugelio tirtų grupių atžvilgiu yra nusiteikę priešiškiau. Pastebima ir kita tendencija – moksleiviai ir studentai, o kalbant apie norą kartu dirbti ar Lietuvos pilietybės įgijimą ir visas 15-24 m. amžiaus jaunimas išreiškė didesnį priešiškumą žydų etninės grupės atstovams. Ko gero ateityje didesnio pakantumo šiai etninei grupei tikėtis neverta (jei nebus imtasi konkrečių priemonių). • Nedirbantys asmenys taip pat mažiau tolerantiški. Daugeliui socialinių mažumų grupių jie nejaučia prielankumo artimiausioje aplinkoje – kalbant apie santuoką, būsto nuomą. Ši tendencija pastebima ir analizuojant duomenis pagal šeimyninę padėtį: našliai daugelio tirtų žmonių grupių narių nenorėtų matyti artimiausioje aplinkoje. • Mažiau išsilavinę (pradinis, pagrindinis išsilavinimas) respondentai įtariau linkę žiūrėti į tirtas etnines ir socialines grupes. • Analizuojant atsakymus pagal gyvenamosios vietovės dydį matyti, kad kaimo (iki 2000 gyv.) gyventojai visų tirtų grupių atžvilgiu nusiteikę priešiškiau santuokos atveju. Miestelių (2001-30 000 gyv.) gyventojai dažniau pareiškė nenorintys dirbti kartu su žydais, turkais, pabėgėliais, europiečiais ir amerikiečiais, o didesnių miestų (30 001 – 190 000 gyv) gyventojai nenorėtų, kad europiečiai, lenkai, rusai, ukrainiečiai ir žydai taptų Lietuvos piliečiais. PREZENTACIJA
SANTRAUKA II • Paklausti apie asmeninę patirtį su etninių, rasinių socialinių grupių (musulmonų, juodaodžių, turkų, romų, azijiečių, pabėgėlių, žydų, čečėnų) atstovais, ne mažiau kaip šeši iš dešimties apklaustųjų girdėjo apie juos per TV. Asmeninių kontaktų daugiausia būta su romais: pažįsta asmeniškai – 21%, yra tekę kalbėtis – 39%, teko susitikti, kalbėtis – 64%. Nemažai šalies gyventojų pažįstami ir su žydais: pažįsta asmeniškai – 23%, yra tekę kalbėtis – 30%, teko susitikti, kalbėtis – 38%. Mažiausiai asmeninių kontakto būta su pabėgėliais ir turkais, atitinkamai: pažįsta asmeniškai – 2%; 3%, yra tekę kalbėtis – 3%; 7%, teko susitikti, kalbėtis – 8%; 16%. Dažniausiai gyventojai nieko nėra girdėję apie turkus (12%), pabėgėlius, azijiečius (po 10%) ir musulmonus (9%). • Asmeninių kontaktų daugiau turėjo ir iš įvairesnių informacijos kanalų dažniau sužinojo apie tiriamų grupių atstovus jaunimas ir vidutinio amžiaus respondentai (iki 44 m.), labiau išsilavinę, didesnes pajamas (1500 Lt vienam šeimos nariui per mėn.) gaunantys respondentai, taip pat trijų didžiųjų šalies miestų gyventojai. • Respondentams pateikus keletą teiginių apie pabėgėlius, siekiant ištirti gyventojų nuostatas šios grupės atžvilgiu, gautas gana aiškus atsakymas – šalies gyventojai labiau neigiamai, nei teigiamai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu. Apklaustieji linkę manyti, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį šalyje (3,3 balo iš 4 galimų, kur 1-as balas reiškia nesutinka su teiginiu, 4 - sutinka), sukelti socialinių neramumų (3,2 balo iš 4 galimų). Pabėgėlių, gyventojų nuomone, jau pakanka, negalima leisti, kad jų atvyktų daugiau (3,1 balo iš 4 galimų), o atvykę iš saugios šalies nedelsiant turėtų būti išsiųsti iš Lietuvos (3,0 balo iš 4 galimų). Gyventojai nemano, kad šalyje gyvenantys pabėgėliai praturtina šalies kultūrinį gyvenimą (1,6 balo iš 4 galimų), taip pat apklaustieji neturi vieningos nuomonės, ar pabėgėliai yra pažeidžiama grupė ir Lietuva privalo jai padėti: vieni mano, kad jie yra pažeidžiami, kiti – ne (2,5 balo iš 4 galimų). • Vyriausi nei 54 m. amžiaus gyventojai, pensininkai, kaimo ir miestelių, mažesnių miestų (iki 30 000 gyv.) gyventojai, pradinį, pagrindinį išsilavinimą įgiję piliečiai yra linkę negatyviau galvoti apie pabėgėlius ir neigiamą atspalvį turintiems teiginiams linkę labiau pritarti • Siekiant ištirti kiek šalies gyventojai yra informuoti apie pabėgėlius, respondentams buvo pateikiami teiginiai ir prašoma pasakyti, kiek apklausiamasis su jais sutinka. Gyventojai mano, kad pabėgėlių skaičius kasmet didėja (3,4 balo iš 4 galimų, kur 1-as balas reiškia nesutinka su teiginiu, 4 – sutinka) ir, kad pabėgėlius išlaiko mokesčių mokėtojai (3,4 balo iš 4 galimų). Taip pat manoma, kad pabėgėliams Lietuva – tranzito šalis (3,2 balo iš 4 galimų), o patys pabėgėliai dažniau yra vyrai (3,1 balo iš 4 galimų). Taip pat respondentai nesutinka, kad pabėgėliai yra išsilavinę (1,7 balo iš 4 galimų), linkstama nesutikti, kad dauguma jų atvyksta iš Afrikos šalių (2,1 balo iš 4 galimų). • Šalies gyventojai nėra gerai informuoti apie pabėgėlius Lietuvoje. Du trečdaliai (66,4%) apklaustųjų teigė, kad nėra pakankamai informuoti apie pabėgėlius Lietuvoje. Ketvirtadalis (26,3%) mano, kad informacijos turi, bet nėra įsitikinę, kad ji išsami. Kas penkioliktas (6,8%) mano, kad turi pakankamai ir išsamios informacijos. • Aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai dažniau teigė turintys pakankamai daug ir išsamios informacijos, ar turintys informacijos, tačiau abejojančių, ar ji išsami. Respondentai įgiję pradinį išsilavinimą, taip pat nedirbantys asmenys dažniau teigė nieko nežinantys apie pabėgėlius • Paklausti apie pabėgėliams kylančias problemas Lietuvoje, respondentai teigė, kad visų pirma tai – lietuvių k. nemokėjimas (1,5 balo iš 4 galimų, kur 1 – visiškai sutinku, 4 – visiškai nesutinku). Neigiama visuomenės nuomonė, sunkumai ieškant išsinuomoti būstą ar ieškant darbo taip pat, manoma, yra aktualios problemos pabėgėliams (atitinkamai 1,6, 1,7 ir 1,8 balai iš 4 galimų). Peržvelgus respondentų vertinimus matyti, kad su visomis išvardintomis problemomis (be jau išvardintų ir prastos sąlygos vaikų švietimui, sveikatos priežiūros sunkumai, patiriamas smurtas) pabėgėliai, gyventojų nuomone, daugiau ar mažiau susiduria. PREZENTACIJA
Socialinė distancija etninių ir kitų grupių atstovų atžvilgiu PREZENTACIJA
Nenorėtų gyventi santuokoje Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi santuokoje?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi santuokoje. Atsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi santuokoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi santuokoje. Atsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietoves dydį Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi santuokoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi santuokoje. Atsakymų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi santuokoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų išnuomoti būsto „Kurioms iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų išnuomoti būsto. Atsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Kurioms iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų išnuomoti būsto. Atsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Kurioms iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų išnuomoti būsto. Atsakymų pasiskirstymas pagal užsiėmimą „Kurioms iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų išnuomoti būsto. Atsakymų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą „Kurioms iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi kaimynystėje „Su kuriomis iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi kaimynystėjeAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Su kuriomis iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi kaimynystėjeAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Su kuriomis iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų gyventi kaimynystėjeAtsakymų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą „Su kuriomis iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų dirbti vienoje darbo vietoje “Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte dirbti vienoje darbo vietoje?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų dirbti vienoje darbo vietoje Atsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte dirbti vienoje darbo vietoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų dirbti vienoje darbo vietojeAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte dirbti vienoje darbo vietoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų dirbti vienoje darbo vietojeAtsakymų pasiskirstymas pagal pagrindinį užsiėmimą „Su kuo iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte dirbti vienoje darbo vietoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų, kad jie taptų Lietuvos piliečiais “Kurios iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte kad taptų Lietuvos piliečiais?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų, kad jie taptų Lietuvos piliečiaisAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes “Kurios iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte kad taptų Lietuvos piliečiais?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų, kad jie taptų Lietuvos piliečiaisAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes “Kurios iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte kad taptų Lietuvos piliečiais?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų, kad jie taptų Lietuvos piliečiaisAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes “Kurios iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte kad taptų Lietuvos piliečiais?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų matyti Lietuvoje „Kurių iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte matyti Lietuvoje?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų matyti LietuvojeAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Kurių iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte matyti Lietuvoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Nenorėtų matyti LietuvojeAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Kurių iš išvardintų žmonių grupių Jūs nenorėtumėte matyti Lietuvoje?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Socialinės distancijos aspektų palyginimas grupėse. Socialinės distancijos aspektų palyginimas grupėse. %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su musulmonais „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su musulmonais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su musulmonaisAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su musulmonais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su musulmonaisAtsakymų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su musulmonais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su musulmonaisAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su musulmonais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su juodaodžiais „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su juodaodžiais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su juodaodžiaisAtsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su juodaodžiais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su juodaodžiaisAtsakymų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su juodaodžiais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su musulmonaisAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su juodaodžiais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su turkais „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su turkais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su turkais Atsakymų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su turkais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su turkais Atsakymų pasiskirstymas pagal išsimokslinimą „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su turkais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su turkais Atsakymų pasiskirstymas pagal pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su turkais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su turkaisAtsakymų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietos dydį „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su turkais? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ % skaičiuojami nuo atitinkamos grupės apklaustųjų PREZENTACIJA PREZENTACIJOS
Asmeninės patirties lygis su čigonais (romais) „Ar Jums kada nors teko girdėti, matyti ar bendrauti su čigonais (romais)? Jei taip, tuomet kur ir kaip?“ %skaičiuojaminuo visų apklaustųjų, N=1043 PREZENTACIJA PREZENTACIJOS