330 likes | 566 Views
Renesansas ir barokas. Esminiai tapybos skirtumai tarp šių laikotarpių. Renesansas (atgimimas) 15-16a. Barokas 17-18a.
E N D
Renesansasirbarokas Esminiaitapybosskirtumai tarp šių laikotarpių
Renesansas, dar kitaip atgimimas, sekė po viduramžių. Viduramžiai buvo rūstus, asketizmo, užsidarymo savyje laikotarpis, tad po jo sekęs renesansas buvo tarsi sužydėjimas. Pradėta domėtis menu, mokslu, žmogumi, gamta, atsiranda humanizmas.
Barokas (keistas, įmantrus) sekė po renesanso. Renesanso laikotarpiu bažnyčioje kilo nesutarimai, pasaulį valdo 2 ar net 3 popiežiai, o barokas – absoliutizmo epochos laikotarpis. Monarchai norėdami parodyti savo jėgą, statė galingus rūmus, įrenginėjo parkus, statė įvairias skulptūras.
Renesanso tapyboje vyravo daugiausiai sakralinė tematika, dėl tam tikros to laikotarpio politikos bei gyvenimo.
Baroke pasireiškė mitologinė tematika, taip pat ir religinė, tačiau turėjo kitokią reikšmę – buvo siejama su rafinuotumu, didybe.
Baroko dailėje buvo išskirtinai pabrėžiamas medžiagiškumas – kiekviena klostė, įlinkis buvo ištapyti iki galo, sukurdami realistišką vaizdą.
Renesanse dėmėsys buvo sutelktas į tapomą žmogų, jo nuotaikos perteikimą.
Renesanso laikotarpiu tapomuose portretuose daugiausiai stengiamasi išryškinti žmogų naudojant šviesotamsą, už objekto foną paliekant labai tamsų.
Baroke į foną pradedami jungti daiktai, šiek tiek tarpysavyje kontrastuojantys su žmogumi.
Baroko tapyboje atsiranda daugiau judesio, t.y žmonės danguje pakilę, persisukę įvairiomis formomis, kartais dėl judesio atrodo netikri, yra emocionalūs, laisvi.
Renesanso tapyba labiau statiškesnė, žmonės beveik be emocijų, jaučiamas tarsi suvaržymas.
Baroko tapyboje vaizduojama didelė gracija, prabanga, rafinuotumas.
Renesanso tapyboje spalvos taip stipriai nekontrastuoja, nėra tokio ryškaus šviesumo.
Barokui būdingas ornamentiškumas, detališkumas, žmonių kūnai gracingi, pavaizduotas kiekvienas raumuo bei kitos detalės.
Renesanse žymiai mažiau detalių, vengiama žmogaus kūno rodymo.