VALSTYBĖS TARNYBOS DARBO UŽMOKESČIO REFORMA

1. VALSTYBĖS TARNYBOS DARBO UŽMOKESČIO REFORMA Francisco Cardona SIGMA Seminaras Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemos ir atlyginimų reforma Vilnius, 2006 m. gruodžio 14 d.

2. Reformos strategija ir politika Strategija: • Darbo užmokesčio reformos inkorporavimas į platesnės valdymo reformos strategiją (ar bent jau į žmogiškųjų išteklių valdymo reformą) Politika: • Darbo užmokesčio reformą formuoja politika: skirstant viešuosius išteklius vieni laimi, kiti pralaimi Politinės valios, politinio įsipareigojimo, vadovavimo ir politinių galimybių arba politikos kaip galimybių meno priešprieša

3. Darbo užmokesčio reformos strategija • Darbo užmokesčio reformos ideologija: už ką mokamas atlyginimas? • Mokėti valstybės tarnautojams tiek, kad jie jaustų motyvaciją vykdyti pareigas, leidžiančias vyriausybei pasiekti savo strateginius tikslus, atsižvelgiant į prieinamus išteklius ir lygybę • Užtikrinti, kad valstybės valdymo sistema būtų pakankamai kokybiška ir turėtų pakankamai darbuotojų tam, kad būtų užtikrintas šalies valdymas ir įgyvendinamos vyriausybės galios, atsižvelgiant į prieinamus išteklius ir lygybę • Žvelgiant plačiai: viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų suvienodinimas • Žvelgiant iš vidaus: darbo užmokesčio sistemos vidinis teisingumas (vienodas atlygis už vienodą darbą; atlyginimo skirtumas turėtų priklausyti nuo atliekamo darbo, atsakomybės ir kvalifikacijos skirtumų)

4. Darbo užmokesčio reformos vyriausybės programa nr. 1 Jos kūrimas (apribojimai) • Suderinti darbo užmokesčio reformą su bendraisiais vyriausybės reformų uždaviniais • Nustatyti viršutines ribas bendroms darbo užmokesčio išlaidoms • Nustatyti tinkamą glaudinimo santykį • Surasti pusiausvyrą tarp darbo užmokesčio, kitų išmokų (įskaitant pensijas) ir kompensacijų • Atsižvelgti į valstybės istorinę patirtį ir egzistuojančias politikos formas (arba protekcionizmo įtaką)

5. Vyriausybės programa nr. 2 Nuspręsti, kokios yra darbo užmokesčio sistemos reformavimo priežastys ir nuosekliai nustatyti darbo užmokesčio pagrindą

6. POLITIKA: Darbo užmokesčio reformos eiga 1 • Suinteresuotųjų šalių, įskaitant profsąjungas, įtraukimas • Atsižvelgti į išorės ekspertų patarimus • Atsižvelgti į vidinius patarimus • Darbo užmokesčio komisijų suteikiamos viltys ne visada pasiteisina • Politikos ir techninių priemonių suderinimas (t.y. politinio vadovavimo sustiprinimas)

7. Politinį vadovavimą procesui galima sustiprinti atsakius į šiuos klausimus • Ar darbo užmokestis bus nagrinėjamas atskirai, ar kaip platesnės darbuotojų motyvavimo programos, ar dar platesnės valdymo reformos dalis. • Kiek šiuo metu vyriausybė gali išleisti ir kiek ji ketina mokėti ateityje. • Iš kur paims pinigų – ar iš padidėjusių įplaukų iš mokesčių, ar iš ekonominio augimo, ar perskirsčius esamas lėšas, ar (trumpuoju laikotarpiu) iš paramos teikėjų. • Ar sprendimai dėl darbo užmokesčio dydžio bus priimami decentralizuotai • Ar reikėtų remtis pareigybės įvertinimu. • Ar reikėtų apsvarstyti galimybę įvesti su veiklos rezultatais susijusį darbo užmokestį. • Ar darbo užmokestis ir išmokos turėtų būti konsoliduoti ir įvertinti, o jeigu ne, koks turėtų būti jų santykis. • Kaip bus atsižvelgta į palyginimo su privačiu sektoriumi, kitomis regiono vyriausybėmis ar kitomis nacionalinės valdžios sistemos dalimis rezultatus. • Koks turėtų būti glaudinimo santykis. • Ar turėtų būti nustatytas „minimalus atlyginimas”. • Ar bus išskirtos kai kurios valstybės tarnautojų grupės (pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai ir kt.) jiems specialia tvarka „didinant atlyginimus”. • Ar atlyginimų reforma turėtų būti susieta su biudžeto prognozėmis.

8. IŠVADOS • Darbo užmokesčio reforma turėtų būti vykdoma platesnės valdymo reformos kontekste, ar bent jau būti valstybės tarnautojų motyvavimo ar žmogiškųjų išteklių valdymo reformos dalimi. • Darbo užmokesčio reforma iš esmės nėra technokratinis procesas, o greičiau politinė pastanga, kuriai vyriausybė turėtų nuolat vadovauti. Politinis vadovavimas bus stipresnis, jei bus darni sąveika tarp politinių ir techninių aspektų. • Darbo užmokesčio reforma turėtų numatyti galutinį darbo užmokesčio planą ir tikslus. Reikėtų suprasti ir pasitelkti techninius ir metodologinius reformos aspektus, tačiau jie turėtų būti nagrinėjami reformos politiniame kontekste.