Seksualiniai nusikaltimai ir testosteronas

1. Seksualiniai nusikaltimai ir testosteronas Tebd 04-02 Gintas Andruška Giedrius Būdvytis Audronė Čerskytė Rūta Merkevičiūtė Mindaugas Mieliauskas Natalija Moroz Gintautė Šakinytė Lina Šumskaitė Violeta Zujeva

2. Pagrindinė tyrimo hipotezė Testosterono kiekis kraujyje turi įtakos seksualinių nusikaltimų padarymui

3. Lytiniai hormonai (1) Lytiniai hormonai – tai lytinėse liaukose susidarantys hormonai. Skirstomi į: • Vyriškuosius (androgenai) – gaminasi vyro lytinėse liaukose sėklidėse. • Moteriškuosius (estrogenai ir progesteronas) – gaminasi moters lytinėse liaukose kiaušidėse.

4. Testosteronas – pagrindinis androgeninis hormonas Testosteronas nulemia pirminių (lyties organų) ir antrinių vyriškų požymių (plaukuotumas, raumenų masė, žemas balso tembras ir kt.) išsivystymą.

5. Testosterono įtaka žmogaus elgesiui (1) • Moksliškai nustatyta, kad androgenai daro įtaką ne tik vyro kūnui, bet ir mąstymui, elgsenai (aktyvumas, ryžtas, polinkis vadovauti, loginis mąstymas, greiti sprendimai). • Vyrai, kurių organizme jo daugiau, yra iniciatyvūs, linkę kitiems primesti savo valią. Jie ryžtingai reiškia savo nuomonę ir neslepia neapykantos, būna energingi.

6. Testosterono įtaka žmogaus elgesiui (2) • Testosteronas daro įtaką tam tikroms smegenų sritims, kurios dėl to tampa mažiau jautrios aplinkos stimulams. Pernelyg aukštas testosterono lygis sukelia asmens ypatingą poreikį patirti stipriai jo psichiką stimuliuojančius nuotykius net jei to kaina yra skausmas ar kiti nemalonumai; • Dėl to žmonės, kurie pasižymi aukštu testosterono lygiu, pasirenka veikti smurtiniu  ar kitu nusikalstamu būdu daug dažniau. 

7. Testosterono įtaka žmogaus elgesiui (3) • Mokslininkai teigia, kad testosterono lygio pikai koreliuoja su didžiausiais nusikalstamumo mastais . • Socialinių veiksnių įtaką nusikalstamumui nagrinėjusiems mokslininkams nepavyko paaiškinti, kodėl toks nusikalstamumo pasiskirstymas egzistuoja beveik visose visuomenėse ir visose kultūrose. Tuo remdamiesi jie daro išvadą apie pakankamai rimtą biologinį (hormonų) poveikį nusikalstamumui.

8. Testosterono įtaka žmogaus elgesiui (4) • Tyrimas atliktas su beždžionių patelėmis parodė, kad medicininėmis injekcijomis padidinus testosterono kiekį, jos elgdavosi agresyviau bei rodė didesnį susidomėjimą seksualiniais ryšiais. • Ellis ir Coontz (1990 m.) atlikę tyrimus pažymėjo, kad aukštas testosterono lygis dažnai susijęs ir seksualine agresija ir su nusikalstamumu apskritai.

9. Testosterono įtaka žmogaus lytiniam potraukiui Nustatyta, kad testosterono kiekis ir jo proporcijos didina lytinį potraukį vyrams ir moterims. Vyrų organizme jų yra daugiau, todėl jie lytiškai aktyvesni. Daug mažesnė šio hormono dalis sintezuojama moteriškose lytinėse liaukose – kiaušidėse, todėl moterys šio hormono turi nuo dešimties iki dvidešimties kartų mažiau ir yra lytiškai pasyvesnės nei vyrai.

10. 1. Testosterono kiekio priklausomybė nuo metų laiko (1) • Testosterono kiekis priklauso nuo metų laiko. • Klaidinga manyti, kad pavasarį šio hormono vyrų kraujyje būna daugiausia. • Gamta viską kitaip sutvarkė: ne pavasaris, o ruduo dovanoja mums didelius testosterono kiekius. • Testosterono pikas — spalio mėnuo.

11. 1. Testosterono kiekio priklausomybė nuo metų laiko (2) Pirmoji hipotezė: kadangi testosterono kiekis vyro organizme yra didžiausias spalio mėnesį, taigi tuo metu didžiausias tūrėtų būti ir vyro lytinis potraukis, todėl logiška būtų teigti, kad seksualiniai nusikaltimai dažniausiai tūrėtų būti padaromi spalio mėnesį, o ne pavasarį, kaip dažniausiai manoma.

12. Papildoma informacija: Šiai ir kitoms trims hipotezėms nagrinėti pasiremsime informacija, gauta iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM. Pasirinkti laikotarpiai: 2003 gegužė - 2007 balandis (jei nenurodyta kitaip). Pasirinkta teritorija: Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas. Seksualiniais nusikaltimais laikomos BK 149-151 str. numatytos veikos.

13. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį:

14. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį:

15. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį:

16. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį:

17. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį:

18. Seksualinių nusikaltimų skaičiaus pasiskirstymas pagal padarymo mėnesį (VIDURKIS):

19. 1. Testosterono kiekio priklausomybė nuo metų laiko (1) IŠVADOS: • Pirma, spalio mėnesį padarytų seksualinių nusikaltimų skaičius nėra iš esmės didesnis nei kitais mėnesiais (vienerių metų kontekste), nors ir galimas sąlyginis padidėjimas lyginant su rugsėju – lapkričiu ar kitais mėnesiais. • Antra, vienerių metų atžvilgiu seksualinių nusikaltimų padarymas pagal metų laikus nėra tendencingas (vienais atvejais jų daugiausiai fiksuojama vasario,kovo, kitais- liepos mėn.).

20. PIRMA HIPOTEZĖ NEPASITVIRTINO

21. 2. Testosterono kiekio priklausomybė nuo paros laiko (1) • Medicininiais tyrimais nustatyta, kad ryte testosterono išsiskiria daugiausiai, o vakare- mažiausiai. • Jauno sveiko vyro kraujyje ryte yra daugiau nei 15 nmol/l, vakare — vos 6 nmol/l vyriškojo hormono.

22. 2. Testosterono kiekio priklausomybė nuo paros laiko (2) Antra hipotezė: kadangi testosterono kiekis didžiausias ryte, manytina, kad ir seksualiniai nusikaltimai turėtų būti daromi dažniausiai rytais, nes tuo metu vyro seksualinis aktyvumas yra didžiausias.

24. 2. Testosterono kiekio priklausomybė nuo paros laiko IŠVADA: Daugiausiai seksualinių nusikaltimų padaryta kaip tik tuo metu, kai testosterono kiekis turėtų būti mažiausias, t.y., nuo 18.00-23.59 val.

25. 2. Testosterono kiekio priklausomybė nuo paros laiko GALIMAS PAAIŠKINIMAS: Daisy Schalling tyrimų išvados(1987m.) Didelio testosterono kiekio išskyrimas priklauso nuo to, kaip situaciją supranta pats individas. Jei situacija asmenį paveikia (jam suprantama kaip provokuojanti), tai veda į agresiją ir, galbūt, į nusikaltimo padarymą. Taigi, ne paros laikas, o tam tikra nusikaltimą provokuojanti situacija čia galėtų turėti esminės įtakos.

26. ANTRA HIPOTEZĖ: NEPASITVIRTINO

27. 3. Testosterono kiekio priklausomybė nuo asmens amžiaus (1) • Vaikystėje iki 10 -12 metų sėklidės gamina mažus testosterono kiekius. • Jo gamyba staigiai padidėja lytinio brendimo laikotarpiu. • Lytiškai vyras subręsta 18–20 metų. Mediciniškai nustatyta, kad tuo metu testosterono kiekis kraujo serume yra didžiausias. • Maždaug nuo 35/40 metų testosterono kiekis vyro organizme tolygiai mažėja. Per vienerius metus testosterono kiekis sumažėja apie 1,2 proc. • Todėl senstant silpnėja ir vyro lytinis potraukis.

29. 3. Testosterono kiekio priklausomybė nuo asmens amžiaus (2) Trečia hipotezė: vyrui senstant, jo organizme mažėja testosterono kiekis, kartu mažėja ir jo lytinis potraukis, todėl logiška daryti prielaidą, kad seksualinius nusikaltimus dažniau daro lytinės brandos neseniai sulaukę asmenys, nei tie, kurie jau perkopę ketvirtąją dešimtį.

30. 3. Testosterono kiekio priklausomybė nuo asmens amžiaus (3):

31. 3. Testosterono kiekio priklausomybė nuo asmens amžiaus IŠVADOS: Šiuo atveju hipotezė pasitvirtina,- daugiausiai seksualinių nusikaltimų padaroma jauno amžiaus vyrų (14-27m.). Tačiau ar ši išvada gali būti vienareikšmiška?

32. Kaip yra iš tikrųjų? PIRMAS GALIMAS PAAIŠKINIMAS: Nicholas Groth ir H. Jean Birnbaum klinikinių tyrimų išvados Buvo atliktas 500 prievartautojų tyrimas, kurio išvadose pažymėta, kad seksualinė prievarta kur kas dažniau yra neseksualinių nei seksualinių poreikių išraiška. Trečdalis visų tiriamųjų, nusikaltimo padarymo metu, buvo vedę arba turėjo aktyvų seksualinį gyvenimą. Mokslininkai padarė išvadą, kad seksualinė prievarta labiau su emocijomis susijusi problema, kadangi dauguma tiriamųjų buvo asmenys, kurie stokojo patikimų ir nuoširdžių emocinių ryšių su kitais.

33. Kaip yra iš tikrųjų? ANTRAS GALIMAS PAAŠKINIMAS: Dan Olweus tyrimų išvados(1987 m.). Atrado skirtumą tarp išprovokuoto agresyvaus elgesio ir neišprovokuotos agresyvios elgsenos. Būtent išprovokuota agresija, kuri buvo atsakas, lėmė testosterono lygio pakilimą ir todėl - dar didesnę agresiją.

34. TOLIMESNIS TYRIMAS:AR DAUG ŽINOME APIE SEKSUALINIUS NUSIKALTIMUS? Žinome, jog seksualiniai nusikaltimai - vieni iš latentiškiausių, todėl statistiniai duomenys apie užregistruotus seksualinius nusikaltimus nebūtinai atspindi realią situaciją.

35. Latentiškumas: • Latentinių nusikaltimų visuma: paslėptas, nematomas nusikalstamumas. • Latentiškumas pasireiškia tuo, kad nusikalstamas elgesys absoliučios daugumos nusikaltėlių, o kartais ir nemažos dalies aukų yra slepiamas. • Latentiškumas - tai ir nusikalstamumo pažinimą apibūdinanti savybė.

36. Latentiškumas: • Natūralus: nusikalstamos veikos (NV) faktas netapo žinomas teisėsaugos institucijoms (TI); • Ribinis: įvykis yra žinomas TI, bet neregistruojamas dėl klaidos, padarytos vertinant šią veiką (neaišku, ar yra NV sudėtis); • Dirbtinis: NV yra žinoma TI, bet neregistruojama siekiant sudaryti efektyvios teisėtvarkos regimybę.

37. Iš 225 respondentų

38. Ar kada nors buvote priverstas lytiškai santykiauti prieš savo valią? P=3,1 %

39. Jei TAIP, ar pranešėte teisėsaugos institucijoms?

40. Patyrus prievartą, ar praneštumėte teisėsaugos institucijoms? P=6,1 %

41. Jūsų manymu, seksualinio nusikaltimo padarymas priklauso: P=6,5 %

42. KITI variantai

43. Kodėl, jūsų nuomone, žmonės, tapę seksualinio nusikaltimo auka, dažniausiai nepraneša apie tai teisėsaugos institucijoms ? P=5,7 %

44. APIBENDRINIMAS: • Jauno amžiaus asmenų grupė pasižymi ryžtu pranešti apie seksualinius nusikaltimus teisėsaugos institucijoms, jei tai nutiktų jiems patiems, tačiau kartu išlaikomas gana aukštas nepasitikėjimo teisėsaugos institucijomis įsisąmoninimas. • Nors seksualinę prievartą patyrę asmenys sudaro sąlyginai mažą procentą visoje aibėje, nepranešimas institucijoms jų tarpe šimtaprocentinis. Tai leidžia manyti, jog ir kitais atvejais institucijoms greičiausiai nebūtų pranešama, nepaisant kitokio prievartos nepatyrusių asmenų nusiteikimo.

45. APIBENDRINIMAS (2): Dauguma respondentų nurodė, jog seksualinio nusikaltimo padarymas greičiausiai priklauso nuo narkotikų ar alkoholio vartojimo, tuo metu galimos “hormonų audros” užima tik penktąją vietą. Beveik pusė respondentų mano, jog aukos elgesys turi esminės įtakos nusikaltimo padarymui (ir tai antras daugiausiai balsų surinkęs faktorius).

46. PRIEŠTARAUJAME: Keverne, Meller ir Eberhart (1982 m.) tyrimai su beždžionėmis   Dominuojančios grupėje beždžionės, priešingai nei žemo dominavimo lygio patinai, išskyrė didelius kiekius testosterono hormono. Buvo padaryta išvada, kuri iki galo nepaaiškinama: aplinka turi didesnę įtaką testosterono lygio kitimui nei santykis su patele. Šis tyrimas parodo ryšį tarp aplinkos ir hormonų pusiausvyros.

47. TYRIMO IŠVADOS: Dažniausiai teigiama, kad hormonai turi tik netiesioginį poveikį žmogaus elgsenai, ir negali būti įvardijami kaip priežastis, nulėmusi nusikaltimo padarymą.  Mokslininkai teigė, kad testosterono lygio pikai koreliuoja su didžiausiais nusikalstamumo mastais.

48. TYRIMO IŠVADOS: Raine tyrimo (1993 m.) išvada Tvirtina, kad sąsajos tarp pakilusio testosterono lygio ir smurto neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio: pati agresyvi elgsena gali sukelti hormonų testosterono lygio padidėjimą.

49. TYRIMO IŠVADOS: • Rada tyrimų (1983 m.) išvada Nėra pakankamai įrodymų pagrįsti priežastiniam ryšiui tarp testosterono lygio ir seksualinių nusikaltimų. Tiriant testosterono lygį nebuvo rasta didelio skirtumo tarp prievartautojų ir tų, kurie tokio nusikaltimo nebuvo padarę. Aukštu testosterono lygiu gali būti paaiškinami tik itin kraštutiniai atvejai. Pateikti duomenys leidžia teigti tik apie tam tikrus GALIMUS koreliacijos, bet ne priežastingumo ryšius.

50. Naudoti informacijos šaltiniai: • Informacija iš Informatikos ir ryšių departamento prie VRM; • Kriminologinės apklausos duomenys; • Interviu su prof.habil.dr. V.Justickiu; • J. Bluvšteinas, E.Bieliūnas, V.Justickis ir kt. (ats.red. J.Bluvšteinas), ”Kriminologija”, Vilnius: Pradai,1994 .