270 likes | 447 Views
TestDaF instituto veiklos apžvalga. tai Akademinės testų draugijos padalinys, kurį 2001m. bendromis pastangomis įkūrė keletas Vokietijos institucijų: Vokietijos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, Vokietijos akademinių mainų tarnyba, Gėtės institutas, Hageno universitetas,
E N D
tai Akademinės testų draugijos padalinys, kurį 2001m. bendromis pastangomis įkūrė keletas Vokietijos institucijų: • Vokietijos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, • Vokietijos akademinių mainų tarnyba, • Gėtės institutas, • Hageno universitetas, • Bochumo universitetas, • Leipcigo universitetas • Vokiečių kalbos mokymo draugija;
rengia standartizuotus testus, kuriais siekiama nustatyti, ar kandidatai pakankamai moka vokiečių kalbą, kad galėtų studijuoti Vokietijos aukštosiose mokyklose; • – testuojant nustatomi trys kandidatų kalbos mokėjimo lygiai: • TDN (Test DaF Niveau) 3 B1, B2 • TDN (Test DaF Niveau) 4 • TDN (Test DaF Niveau) 5 C1, C2;
pagal griežtai nustatytą standartą nauji testai rengiami ir testuojama 6–7 kartus per metus; • testuojama nustatytu laiku instituto įkurtuose testavimo centruose, jų institutas turi daugiau nei 300, maždaug 70-tyje pasaulio šalių. • Kandidatų skaičius nuolat auga:
Kandidatų žinių lygis paprastai gana aukštas, tačiau kas metai kinta:2005 metų rezultatai:
Klausomo teksto supratimas Parengė: Alma Imbrasienė Dalius Jarmalavičius
Šnekamosios kalbos charakteristika • Dominuoja trumpi posakiai; • Sakiniai gali būti nutraukiami; • Gali būti sukeičiama žodžių tvarka (inversija); • Nuorodos į daiktus, kurie yra šalia pašnekovo (-ų); • Nemažai nežodinių (neverbalinių) priemonių. PASTABA: • Klausymo tekste (iš kasetės ar kompaktinės plokštelės) dažniausiai trūksta informacijos, kuri labai dažna realiose situacijose (pvz., prašymas pakartoti). • Klausymo tekstuose reali situacija gali būti tik iš dalies atvaizduota, taigi, ir tikrinama.
Problemos, su kuriomis susiduria kandidatai • Klausant tekstus užsienio kalba, informacija apdorojama ir išsaugoma mažesniu mastu, nei tai būtų daroma gimtąja kalba. Kuo labiau išlavinta gramatinė ir leksinė kompetencija, tuo aktyvesnė darbinė atmintis; • Dažniausiai klausymo įgūdžiai nėra pakankamai išlavinti, kai kandidatų mokymosi procese dominuoja rašytiniai tekstai • Abstraktų teksto turinį sunkiau suprasti nei konkretų
kontekstas klausymo intencija klausytojo vaidmuo užduotis klausymo stilius klausytojas tekstas enciklopedinės sociolingvistinės turimos žinios pragmatinės kalbinės Kognityvinis apdorojimas
Klausytojo vaidmuo • Pašnekovas asmuo, aktyviai dalyvaujantis pokalbyje; vaidmuo, netinkantis testo atvejui • Klausytojas pranešimo, paskaitos dalyvis, kuriam adresuojama informacija • Pasyvus pokalbio dalyvis asmuo, girdintis kitų asmenų pokalbį, kurio informacija adresuojama ne jam
Klausymo stilius • Globalusis (bendras) gebėjimas suprasti pagrindines klausomo teksto mintis • Selektyvusis (atrankinis) gebėjimas suprasti ir išrinkti svarbiausią informaciją • Detalusis gebėjimas suprasti visas klausomo teksto detales
Įvesties rūšys Įvestys gali būti skirstomos į: • temas • šaltinius • autentiškumą • sudėtingumą • klausymo stilių
1. Įvesties temos • turėtų būti artimos ir įdomios tikslinės grupės nariams (kandidatams), • 1990 Kembridže išleistoje J.A. van Ek’o ir J.L.M. Trim’o knygoje Threshold Level pateikiama pvz., tokia temų klasifikacija.: • informacija apie asmenį, • gyvenimo sąlygos, aplinka, • kasdienis gyvenimas, • laisvalaikis ir pramogos, • kelionės, • žmonių tarpusavio santykiai, • sveikata ir higiena, • švietimas ir lavinimas, • pirkiniai, • valgiai ir gėrimai, • paslaugos, • vietovės, • kalbos, • orai,
2. Įvesties temos • kiekviena tema gali būti skirstoma smulkiau, pvz., tema “laisvalaikis ir pramogos” skirstoma taip: • laisvalaikis, • pomėgiai ir interesai, • radijas ir televizija, • kinas, teatras, koncertai ir t.t., • parodos, muziejai ir t.t. • dvasinė ir meninė veikla, • sportas, • spauda Parinkti ir pagrįsti standartizuotam testui!
ĮVESTIES SUDĖTINGUMAS Įvesties sudėtingumas priklauso nuo: • turinio savybių • lingvistinių savybių
Turinio požiūriu įvesties sudėtingumą lemia tai: • ar lengva identifikuoti įvesties kontekstą? • ar lengva identifikuoti įvesties veiksmo vietą? • ar aktuali įvesties tema? • ar aiški įvesties kompozicija? • kiek temų aptariama vienoje įvestyje? • kiek informacijos pateikiama vienoje įvestyje? • ar informacija pateikiama konkrečiai, ar abstrakčiai? • ar aiškiai pateikiama informacija? • ar reikia specialių dalykinių žinių įvesčiai suprasti? • ar aišku, ko siekia kalbėtojas / kalbėtojai? • ar kalbėtojas / kalbėtojai sako tai, ką galvoja, ar galima nujausti, kad taip nėra? • ar klausytojas privalo pats daryti išvadas? • ar įvestyje yra nuorodų apie jos struktūrą? • ar įvestyje yra informacijos pakartojimų?
Lingvistiniu požiūriu įvesties sudėtingumą lemia tai: • ar sudėtingas įvesties žodynas? • ar galima kai kuriuos nežinomus žodžius suprasti iš konteksto? • ar įvestyje yra neįprastų žodžių kombinacijų? • ar įvestyje daug daugiareikšmių žodžių? • ar įvestyje yra sustabarėjusių posakių, frazeologizmų? • ar ilgi įvesties sakiniai? • ar sudėtingi įvesties sakiniai? • ar daug gramatikos temų apima įvestis? • ar yra kalbėtojo / kalbėtojų kalba rišli? • ar įvestyje yra leksinių nukrypimų nuo normos? • ar įvestyje yra gramatinių nukrypimų nuo normos? • ar įvestyje yra komunikacinių susitarimų? • koks įvesties rūšies ir jos turinio santykis? • ar aiški teksto struktūra? • ar įvestyje yra signalų apie jos skirstymą? • ar įvestį galima laikyti vientisa?
Užduočių rūšys • Uždarosios: kelių pateiktų pasirinkčių (multiple choice, yes-no/ true-false), atitikmenų siejimo (vok. Zuordnungsaufgaben); • Pusiau atvirosios : • Tarpų užpildymo, įrašymo (Cloze-Test, lentelių, diagramų pildymas), • trumpų atsakymų formulavimas; Pastaba: • Pusiau atvirose užduotyse kombinuojamos dažniausiai 2 gebėjimų rūšys: klausymas ir rašymas. • Uždaro tipo užduotyse pasirinktys (trikdžiai) neturi būti per ilgi, kad nebūtų apsunkinta (“apkrauta”) atmintis
Kaip organizuoti klausymą bei formuluoti užduotis? • Prieš užduotį kandidatas turi būti supažindinamas su klausomo teksto situacija (pvz., pateikiamas situacijos pavadinimas); • Aiški užduoties formuluotė; • Pirmiausia duodama perskaityti užduotis, po to klausomas tekstas; • Užduotys turi būti pateikiamos chronologine tvarka (pagal klausomą tekstą); • Užduotys bei punktai (items) neturi vieni kitų paaiškinti; • Užduotys turi būti formuluojamos taip, kad nebūtų įmanoma jų išspręsti neklausant teksto; • Vienam klausomam tekstui rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip 8 pasirinktis (items).
Klausymo užduotys atskirų lygių testuose (pagal Europos kalbų metmenis) • A2 pusiau atviros (tarpų užpildymo, įrašymo), uždarosios (kelių pasirinkčių (multiple choice), atitikmenų siejimo (vok. Zuordnungsaufgaben) → Start 2; • A2+ uždarosios (yes/no, multiple choice) → Sprachstands- Analyse Deutsch; • B1 uždarosios (true/false) → Zertifikat Deutsch; • B2 uždarosios (true/false) → Zertifikat Deutsch plus; • C1 uždarosios (true/false, multiple choice, atitikmenų siejimo (Zuordnungsaufgaben), pusiau atviros (trumpų atsakymų formulavimas, lentelių užpildymas) → Mittelstufe Deutsch, Zentrale Mittelstufeprüfung.
Kaip nustatyti teksto lygmenį pagal Europos klabų metmenis? • Geriau paimti trumpesnius tekstus, kas leistų tikslingiau sukurti punktus (items) tame pačiame lygyje; • Užduočių bei punktų lygmens nustatymui rekomenduojama olandų sukurta sistema Dutch grid (vadovaujant Charles Alderson)