2 tema. Audito standartai

1. 2 tema. Audito standartai Bendra standartų charakteristika 1985m. Sidnėjuje nuspręsta sukurti atskirus veiklos audito standartus. 1987m. parengti standartų projektai patvirtinti INTOSAI komiteto ekspertų posėdyje Londone. 1989m. šie standartai paskelbti kaip savarankiški ir rekomenduota juos taikyti

2. Standartai apima • 1. Baziniai postulatai • 2. Bendrieji standartai • 3. Darbo standartai • 4. Ataskaitų standartai

3. I. Baziniai postulatai: • aukščiausioji audito institucija (AAI) turėtų rūpintis, kad visais atvejais būtų atsižvelgiama į INTOSAI standartus; • AAI turėtų atrinkti tik pritaikomus standartus; • AAI turi remtis tik savo sprendimais; • pareigūnai ir organizacijos turi atsiskaityti už viešųjų resursų panaudojimą;

4. I. Baziniai postulatai: • turi efektyviai veikti atskaitomybės procesas; • būtina informacinės, kontrolės, vertinimo ir ataskaitų sistemų plėtra valstybės mastu; • vadovai atsako už finansinių ataskaitų ir kitos informacijos korektiškumą, pakankamumą ir jų turinį; • atsakingi pareigūnai turi užtikrinti finansinių ataskaitų standartų, atitinkančių valstybės poreikius, sklaidą, o tikrinamos organizacijos turi sukurti specifinius ir pamatuojamus tikslus;

5. I. Baziniai postulatai: • finansinių ir veiklos rezultatų teisingas pristatymas turi išplaukti iš nuoseklios tinkamų apskaitos standartų taikymo; • adekvačios vidaus kontrolės sistemos egzistavimas minimizuoja klaidų ir įvairių pažeidimų tikimybę; • įstatymai turi suteikti galimybę pasinaudoti svarbiais duomenimis, būtinais norint atlikti išsamų veiklos įvertinimą; • auditorių veiksmai neturi peržengti AAI įgaliojimų; • AAI turi tobulinti veiklos pamatavimų pagrįstumo techniką; • AAI turi vengti interesų konflikto su tikrinama organizacija

6. I. Baziniai postulatai: • Papildomos priemonės: • Papildomų duomenų atranka, neatliekant kruopščios jų analizės; • informacijos teikimas apie institucijos misijos vykdymą; • politikų ir kitų išrinktų valdžios atstovų biudžeto lėšų panaudojimo atvejus; • įvairi administracinė veikla; • kompiuterinės informacijos apdorojimo technologijų analizė

7. I. Baziniai postulatai: • Audito išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų pagrįstumas: • audito uždavinių analizė; • audito apimties nustatymas; • audito sričių atranka; • audito procedūrų korektiškumas; • tikrinamo laikotarpio nustatymas.

8. II. Bendrieji standartai • Standartų pogrupiai: • nepriklausomumas, • kompetencija, • profesinis apdairumas, • kiti bendrieji standartai.

9. Nepriklausomumas: • Svarbiausias reikalavimas • Nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiančiosios ir vykdomosios valdžios • Nepriklausomumas nuo politinės įtakos • AAI “ne tik neturi reaguoti, bet ir sudaryti įspūdį, kad reaguoja į tam tikrus politinius pageidavimus” • AAI turi būti aprūpinta reikiamais resursais ir lėšomis.

10. Nepriklausomumas: • Priimtina, kai Seimas nustato minimalius ataskaitų reikalavimus, nusakant klausimus, kuriuos reikia išnagrinėti ir ataskaitų parengimo terminą, • AAI yra išorinis vyriausybės veiklos auditorius.

11. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • auditoriai negali vykdyti kokių nors, priskirtų vyriausybei, funkcijų (64str.); • vyriausybė negali varžyti AAI įgaliojimų, įpareigoti, kad ši institucija vykdytų jos direktyvas ar keistų audito išvadas (65str.); • AAI, duodama patarimus vyriausybei, turi pasirūpinti, kad šis procesas neįtakotų jos nepriklausomumo (66str.);

12. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • galutinius sprendimus, ką būtent tikrinti atliekant auditą, priima AAI (67str.); • bet kokie nepagrįsti vyriausybės reikalavimai ar apribojimai, panaudojant AAI priskirtus resursus, turi būti skundžiami Seimui (69str.); • AAI turi turėti pakankamas galias gauti iš tikrinamų organizacijų informaciją, tiesiogiai susijusa su audito tikslais (70str.);

13. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • vyriausybė turi leisti aukščiausiajai audito institucijai gauti slaptą ar konfidencialią informaciją, susijusią su audito tikslų įgyvendinimu (71str.); • AAI vadovo kadencija neturi priklausyti nuo vyriausybės sprendimų (72str.); • visuomenė turi gerai suvokti AAI nepriklausomumo statusą (74str.);

14. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • perkant paslaugas, įrangą, valdant priskirtą jai turtą, personalą ir pan. AAI neturi priklausyti nuo vykdomosios valdžios.(75str.); • AAI privalo būti nepriklausoma nuo tikrinamos organizacijos (76str.); • AAI neturi dalyvauti tikrinamos organizacijos valdyme ar veikloje (78str.); • jos personalas neturi instruktuoti tikrinamos organizacijos personalą, kaip jam reikia vykdyti savo funkcijas (80str.).

15. Kompetencija (str. 82-87): • Audito išvados ir sprendimai išreiškia AAI nuomonę • Taikoma metodologija ir praktika turi būti aukščiausios kokybės • AAI turi nustatyti patirtis mąstą, būtina įgyvendinant priskirtus jai įgaliojimus • Auditorių išsilavinimas ir praktika turi atitikti tikrinimo uždavinius

16. AAI turi apsirūpinti: • visomis šiuolaikiškomis metodologijomis, • sisteminėmis technologijomis, • analitiniais analizės metodais, • statistiniais duomenų atrankos metodais • automatizuotų informacinių sistemų vertinimo būdais

17. Profesinis apdairumas (Due Care) • Tai reiškia, kad AAI: • privalo būti ir atrodyti objektyvi • auditoriai turi būti pasirengę: • susidurti su pavojinga situacija, • kontrolės trūkumais, • įvairių ataskaitų nepakankamumu,

18. AAI turi atskleisti: • apgavystes, • netinkamas ar neteisėtas išlaidas, • nesankcionuotas operacijas, • lėšų švaistymą, • efektyvumo ar sąžiningumo stoką

19. Profesinis apdairumas (Due Care) • ekspertai ar konsultantai taip pat turi būti profesionaliai apdairūs (92str.); • AAI neatleidžiama nuo išorinių konsultantų ar ekspertų klaidų (93str.); • Iš šalies pakviestiems auditoriams taikomi tokie pat kokybės reikalavimai (94str.); • AAI laikosi konfidencialumo reikalavimų, t.y. neatskleidžia gautos atliekant patikrinimą informacijos 95str.).

20. Kiti standartai: • Bendrieji audito standartai taip pat nusako: • kvalifikacinius reikalavimus personalui (96-105str.), • apibrėžia būtinumą rengti veiklos audito vadovus ir įvairias rašytines instrukcijas (106, 107str.), • kelti kvalifikaciją, • diagnozuoti trūkstamus įgūdžius, • mokėti tinkamai paskirstyti auditorius vykdant užduotis ir nustatant jų skaičių,

21. Kiti standartai: • taikyti atitinkamą planavimą ir kontrolę (108-117str.), • vertinti AAI taikomų darbo standartų efektyvumą ir veiksmingumą (118-128str.).

22. Darbo standartai Bendrieji darbo reikalavimai (str.131): • a) auditorius turi taip suplanuoti savo darbą, kad būtų užtikrinta, jog bet koks auditas atliktas: • laiku, • ekonomišku, • efektyviu, • ir veiksmingu būdu; • b) auditorių darbas turi būti tinkamai prižiūrimas, audito protokolus turi tikrinti aukštesnis audito pareigūnas; • c) nustatant audito mąstą ir sritį auditorius turi išnagrinėti ir įvertinti vidaus kontrolės rezultatų patikimumą; • d) atliekant finansinį auditą turi būti įsitikinta, kad laikomasi tinkančių šiam atvejui įstatymų bei reglamentų;

23. Bendrieji darbo reikalavimai • e) turi būti pateikti patikimi, kompetentingi ir pagrįsti įrodymai, kurie remtų auditorių sprendimus ir išvadas; • f) būtina nustatyti, ar laikomasi finansų pažeidimų atskleidimo standartų. • g) finansinių ataskaitų analizės mastas turi būti toks, kad būtų galima tvirtinti, jog gauti rezultatai leidžia išreikšti konkrečią nuomonę.

24. Išskiriami tokie etapai: • planavimas, • vadovavimas ir kontrolė, • atitikimo įstatymams ir reglamentams nustatymas, • audito įrodymų paieška, • finansinių ataskaitų analizė.

25. Bendri reikalavimai, planuojant auditą: • a) identifikuoti svarbius aplinkos aspektus; • b) išplėtoti atsakomybės santykių suvokimą; • c) nustatyti audito formą, turinį ir audito ataskaitų vartotojus; • d) patikslinti audito tikslus ir tyrimus, kuriuos reikia atlikti; • e) identifikuoti pagrindines valdymo ir kontrolės sistemas bei atlikti preliminarų tų sistemų funkcionavimo vertinimą;

26. Bendri reikalavimai, planuojant auditą: • f) nustatyti svarbiausius klausimus, kuriuos reikia apgalvoti; • g) išnagrinėti vidaus audito darbo rezultatus ir veiklos programą; • h) įvertinti kitų atliktų patikrinimų patikimumą; • i) pasirinkti labiausiai efektyvų ir veiksmingą audito metodą; • j) numatyti priemones patikrinti, ar buvo reaguota į anksčiau atliktų auditų išvadas ir rekomendacijas; • k) pasirūpinti tinkama planavimo dokumentacija.

27. Vadovavimo standartuose • Reikalaujama, kad: • a) auditorių komanda visada aiškiai suvoktų audito planą; • b) auditas būtų atliekamas vadovaujantis AAI patirtimi ir audito standartais; • c) būtų griežtai laikomasi audito plano ir numatytų jame veiksmų, • d) darbo dokumentuose atsispindėtų įrodymai, atitinkamai patvirtinantys visas išvadas, rekomendacijas ir nuomones; • e) kiekvienas auditorius gautų suformuluotus audito tikslus; • f) audito ataskaitoje būtų pateiktos atitinkamos audito išvados, rekomendacijos ir nuomonės [22, 138str.].

28. Kontrolės standartuose • Apibrėžiamos funkcijos, kurias atlieka vyresnysis auditorius. • Jis turi įsitikinti, kad: • a) visi vertinimai ir išvados yra tikrai pagrįsti ir juos palaiko kompetentingi, patikimi ir tinkami audito įrodymai, • b) visos klaidos, trūkumai ir neįprastos situacijos buvo tinkamai identifikuotos, užprotokoluotos ir arba patenkinamai išspręstos, arba į tai atkreiptas aukštesnio audito pareigūno dėmesys; • nustatyti ir užprotokoluoti būtini būsimų patikrinimų pokyčiai bei patobulinimai, į kuriuos reikia atsižvelgti sudarant vėlesnius audito ir personalo tobulinimo planus” (str.139)

29. Įstatymų laikymosi subtilybės • būtina nustatyti: • ar vykdant įvairias programas buvo laikomasi įstatymų ir patvirtintų taisyklių; • ar pasiekti pageidaujami rezultatai; • jei pageidaujami rezultatai nepasiekti, tai kokie pokyčiai būtini (str.146.); • kokie specifiniai įstatymai ir apribojimai taikytini tikrinant konkrečią organizaciją (str. 147);

30. Įstatymų laikymosi subtilybės • ar numatytos procedūros, kurios leidžia gauti pakankamus, kompetentingus ir svarbius audito įrodymus (str. 149); • ar vidaus auditoriai rūpinasi įstatymų ir reglamentų paisymu bei rizikos vertinimais (str. 150).

31. Standartų reikalavimai audito įrodymams: • turi būti pasirinkta ypač kruopšti duomenų atranka ir jų apdorojimo technika; • duomenys turi būti patikimi ir tiesiogiai susiję su audito tikslų realizavimu: • auditoriai turi būti puikiai įsisavinę tokius metodus, kaip inspekcija, stebėjimas, apklausa, patvirtinimas; • AAI turi įsitikinti, kad, nustatant visas kiekybinių duomenų paklaidas ir nukrypimus, naudojami metodai yra pakankami efektyvūs; • įrodymai turi būti pagrįsti, kompetentingi, tiesiogiai susiję su audito tikslais; • auditoriai turi kruopščiai protokoluoti audito įrodymus

32. Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas: • a) patvirtina ir palaiko auditoriaus nuomonę ir pranešimus; • b) gerina audito efektyvumą ir veiksmingumą; • c) yra informacijos šaltinis rengiant ataskaitą ar atsakant į įvairius tikrinamos organizacijos užklausimus;

33. Audito dokumentai atlieka tokias funkcijas: • d) parodo, kad auditorius laikosi audito standartų; • e) palengvina planavimą ir kontrolę; • f) padeda auditoriams kelti kvalifikaciją; • g) padeda įsitikinti, kad pavestas darbas atliktas patenkinamai; • h) suteikia ateityje galimybę panaudoti atlikto darbo patirtį

34. Audito ataskaitų standartai (str. 163-191) • Bendri standartų reikalavimai ataskaitoms (str.170) • Reikalavimai finansų audito atskaitoms (str. 171-182) • Reikalavimai veiklos audito ataskaitoms (str. 183-188).

35. Skirtumai tarp finansų ir veiklos audito ataskaitų: • Veiklos auditas aprėpia žymiai platesnį ratą klausimų • Gauti rezultatai gali būti skirtingai interpretuojami • Nagrinėjamos ne finansinių metų ataskaitos, o aprėpiančios įvairios trukmės periodus. • Veiklos audito atskaitos yra gana įvairios, jose pateikiama daug diskutuotinų teiginių ir pagrįstų argumentų

36. Bendri, taikomi ataskaitoms, reikalavimai: • audito tikslai ir atlikto tyrimo apimtis turi būti aiškiai apibrėžti; • gali būti pateiktos įvairios kritinės pastabos; • turi būti pateikta nepriklausoma informacija; • nustatyta, kokiu laipsniu realizuoti ar bus realizuoti tikrinamų veiklos rūšių ekonomiškumas, efektyvumas ir veiksmingumas

37. Bendri, taikomi ataskaitoms, reikalavimai: • Jei tokių vertinimų neįmanoma gauti, turėtų būti pateiktos specifinės išvados, numatančios problemų sprendimo kryptis; • kokia informacija naudojosi tikrinama organizacija, priimdama tam tikrus sprendimus ir kiek šie sprendimai priklausė nuo anksčiau priimtų sprendimų • nustatyti trūkumai ir pastabos turi būti išreikštos kiek galima korektiškiau, norint paskatinti tikrinamą organizaciją šalinti nustatytus trūkumus;

38. Bendri, taikomi ataskaitoms, reikalavimai: • pateikiami faktai, išvados ir rekomendacijos turi būti suderintos su tikrinama organizacija, norint įsitikinti, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingai pateiktos. • Tikslinga taip pat pateikti tikrinamos organizacijos nuomonę, jei auditoriai nesutarė dėl kai kurių išvadų (186str.); • pasiūlymai turi būti konstruktyvūs, nes ateityje jie naudojami kaip veiklos orientyrai.

39. Veiklos auditas yra itin savitas: • kiekvienu atveju tenka nustatyti analizuotinų objektų visumą, • audito tikslus ir uždavinius, • atrinkti ir parengti auditorių kolektyvą, sugebantį išnagrinėti būtent šį objektą ir susijusias su juo problemas, • sukurti ar adaptuoti esamas tikrinimo metodikas šiems tikslams įgyvendinti, • sudaryti audito planą, kuris retai gali būti iš anksto formalizuotas, • išspręsti kitus audito procedūros klausimus.

40. Veiklos audito išvados didina : • visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, • skatina aktyviai dalyvauti valstybės valdyme, • sudaro nepalankias sąlygas korupcijai, kyšininkavimui ir kitiems neigiamiems veiksniams, • gerina socialinę aplinką visuomenėje, • atskleidžia egzistuojančias problemas, • skatina motyvaciją mokytis ir keistis, • gerina valstybės valdymą , • tobulina administracinius valstybės tarnautojų gebėjimus.

41. Veiklos pamatavimai: • Tai nuolatinis monitoringo ir ataskaitų procesas, nukreiptas apibrėžtų tikslų įgyvendinimo link. • Veiklos pamatavimai turi būti susiję su įvykdytų programos veiksmų tipu ar lygiu . • Jie išreiškia gautų rezultatų atitikimą programos tikslams bei reikalavimams. • Veiklos pamatavimai - tai išankstinio valdymo, atskaitomybės visuomenei bei perspėjimo sistema . • Nuolatinius veiklos pamatavimus gali atlikti tik vidaus auditoriai.

42. Auditoriai turi išstudijuoti mokymo dalykus: • veiklos audito metodologijos raidą, • vadybą, • kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, • praktinių situacijų analizę, • statistinę duomenų atranką ir kiekybinę jų apdorojimo techniką, • vertinimo modelius, • duomenų analizę ir dokumentalistiką .

43. Veiklos audito darbo standartų taikymo ypatumai: • AAI turi: • nustatyti pasirinktų audito kriterijų tinkamumą; • numatyti efektyvų ir veiksmingą audito atlikimo būdą; • suplanuoti kviečiamų ekspertų uždavinius; • pasirūpinti audito ataskaitų vartotojų poreikiais; • išnagrinėti ankstesnių auditų, susijusių su tikrinama organizacija, išvadas ir rekomendacijas; • įforminti audito planą.

44. Bendros rekomendacijos ir taisyklės planuojant veiklos auditą: • įvertink potencialių vartotojų poreikius; • įsigilink į audito problemą; • apgalvok politinius tikslus ir teisinę aplinką; • nustatyk spręstinas problemas, tikrinamų organizacijų skaičių ir audito tikslus; • identifikuok spręstinus klausimus ar hipotezes, kurias reikia išnagrinėti;

45. Bendros rekomendacijos ir taisyklės planuojant veiklos auditą • pasirink kriterijus identifikuotiems klausimams nagrinėti; • atrink svarbiausius faktus, gautus atliekant ankstesnius tikrinimus ar tyrimus; • įvertink ankstesnius audito įrodymus: jų tinkamumą, patikimumą ir pakankamumą; • nustatyk papildomus informacijos šaltinius; • pasirink audito kriterijus; • nuspręsk, ar reikia ekspertų ar konsultantų iš kitų institucijų; • atrink kvalifikuotą personalą ir paskaičiuok būtinus auditui atlikti resursus; • apgalvok galimas išvadas ir tyrimo rezultatų pasekmes.